Švietimo lyderystė – tai ne tik mokyklos vadovo gebėjimas organizuoti darbą, bet ir įkvėpti mokytojus bei mokinius augti ir tobulėti. Geras lyderis kuria palankią emocinę aplinką, skatina bendruomeniškumą ir padeda jauniems žmonėms atrasti savo kelią. Svarbiausia – rasti pusiausvyrą tarp akademinių pasiekimų ir asmenybės ugdymo, nes tik taip galima paruošti mokinius nuolat besikeičiančiam pasauliui.
Portalo Lrytas organizuotame didžiausiame švietimo forume „Švietimo kodas“ diskutavę ugdymo įstaigų vadovai, švietimo ekspertai ir mokytojai sutarė, kad švietimo lyderis gali turėti lemiamą reikšmę jauno žmogaus karjeros pasirinkimo kelyje.
Diskusijoje „Lyderystė švietime: geras vadovas=geras vadybininkas?“ jie kalbėjosi, kaip mokykloje sukurti mokiniams ir mokytojams jaukų emocinį mikroklimatą bei diskutavo, ar direktorius visada turi prisiimti kelrodės žvaigždės misiją, galbūt kolegas pastūmėti į priekį gali ir mokytojas?
Dėmesys prasmės suvokimui
Paklaustas, ar sutiko įkvėpimo suteikusį švietimo lyderį „Erudito“ licėjaus įkūrėjas ir direktorius Nerijus Pačėsa išskyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) buvusį rektorių Zigmą Lydeką.
„Jis įkvėpė, nes visada kalbėjo apie prasmę. Diskutuodami apie lyderį, jo vaidmenį švietime, mes turbūt daug šnekėsime apie prasmės suvokimą ir to perkėlimą į veiklą. Zigmas yra žmogus, kuris tą prasmę man parodė, kai buvau dar jaunas studentas“, – pasakojo N.Pačėsa.
Kaip teigė Kauno Jono Jablonskio gimnazijos matematikos mokytoja Prof. dr. Aušra Rutkienė, lyderio vaidmenį gali atlikti ne tik vadovas. Pavyzdžiui, jos profesinio kelio pasirinkimui lemtingos įtakos turėjo nuostabi matematikos mokytoja.
„Turiu daugiau pavyzdžių – dukros situacija besimokant Kauno Saulės gimnazijoje. Mokytojas nulėmė, kad ji taip pat pasirinko matematiką. Tikrai ne dėl mamos ar tėčio, bet dėl mokytojų“, – patikino A.Rutkienė.
Pasak jos, ne visada galima dėti lygybės ženklą tarp gero vadovo ir gero vadybininko. Juk šie vaidmenys priklauso nuo subjektyvaus vertinimo.
„Mes kiekvienas turime įsivaizdavimą ir apibūdinimą, kas yra lyderis, kas yra geras vadovas. Galbūt mes diskutuotume su diskusijos dalyviais, rastume panašumų ir skirtumų, kas mums yra geras vadovas“, – sakė A.Rutkienė.
Akademiniai pasiekimai ar asmenybės ugdymas?
N.Pačėsa pastebėjo, kad technologijų amžiuje visuomenė keičiasi ypač sparčiai, atsiranda ryškūs skirtumai tarp kartų, o tai neišvengiamai sukuria papildomų iššūkių švietimo sistemai.
„Mokykla yra ta vieta, kuri turi išlaikyti balansą tarp to, ko mes tikimės iš kiekvieno žmogaus asmeniškai, kokią asmenybę ugdome ir tarp to, kiek konkreti asmenybė gebės prisitaikyti prie tų pokyčių.
Manau, tai nuolatinis iššūkis, nes mokymosi programos taip greitai nesikeičia. Tai ko mokomo ir kam ruošiam universitetuose irgi taip greitai nesikeičia. Bet aplinka keičiasi labai greitai.
Kai kalbame kokios naujos profesijos atsirado per paskutinius 10 metų, tai jų yra labai daug ir įvairių. O kai kalbame, kas bus po 10 metų, mums plaukai šiaušiasi.
Manau, mokyklos ir švietimo lyderių pagrindinis iššūkis yra klausimas: O ką mes turime daryti kitaip? Kaip turime keisti savo veikimą, kad žmogus, kurį ruošiame gyvenimui, gebėtų geriau prisitaikyti ateities visuomenėje, apie kurią mes nutuokiame vis mažiau?“, – pasakojo N.Pačėsa.
Alytaus Jotvingių gimnazjos direktorius Donatas Vasiliauskas pridėjo, kad mokykla stovi ant dviejų polių: akademinių mokinio pasiekimų gerinimo ir asmenybės ugdymo.
„Mums, mokyklų vadovams, yra didžiulis iššūkis suderinti šituos du dalykus, kurie kartais prasilenkia, kartais vienas kitą papildo.
Balanso paieškos – mūsų pagrindinė užduotis. Rūpinamės, kad ugdymas būtų tiek kokybiškas, jog ir akademiniai rezultatai būtų geri, bet kartu mokiniai galėtų save puikiai realizuoti mokykloje ir ugdyti savybes, kurios reikalingos šiuolaikiniame pasaulyje“, – sakė D.Vasiliauskas.
Mokyklos veidas – jos išskirtinumas
Kauno Saulės gimnazijos vadovė Sonata Drazdavičienė pastebėjo, kad mokykla veikia panašiai kaip ir verslo įmonės. Pasak jos, švietimo įstaigos vadovaujasi tais pačiais vadybos principais.
„Paskutinius 6 metus daugiausia pavyzdžių imu ne iš švietimo, bet iš verslo. Nekalbu apie vaikus kaip apie prekes, pinigus ir panašiai, bet turiu omenyje konkrečius procesus.
Esu įsitikinusi, kad vadyboje reikia išmesti du žodžiui „nemoki“ ir „negerai“. Juos pakeisti „nepakanka gebėjimų“. Bet pasistenkime padaryti daugiau.
Žmogus turi suvokti, dėl ko taip daro. Mokinys turi suprasti, kodėl jam reikia išmokti – galbūt galės kažką pritaikyti, galbūt gerų rezultatų reikia jo mamai. Lygiai taip pat ir mokytojas, jeigu jis žino vardan ko dirba, yra susitarimai, tai galima pasiekti labai daug, užkabinti žmones ir vesti juos paskui save“, – dėstė S.Drazdavičienė.
D.Vasiliausko nuomone, vadovas turėtų savyje suderinti lyderio ir vadybininko savybes. Jeigu kažkurių trūksta, tai iš dalies kompensuoti gali aplink lyderį suburta komanda.
„Kiekvienas žmogus yra skirtingas, bet abiejų savybių derinys yra sėkmės receptas. Jeigu vienos trūksta, manau, sudėtinga vadovauti bet kokiai organizacijai, o tai ypatingai svarbu švietime“, – sakė D.Vasiliauskas.
Kaip teigė „Erudito“ licėjaus direktorius, visų mokyklų misija panaši, bet tuo pačiu ir skirtinga. Lyderio ir jo komandos uždavinys – suformuoti mokyklos veidą.
„Kad ta švietimo įstaiga būtų atpažįstama, suvokiama apie ką ši yra mokykla, nors tarsi ji daro tą patį, ką ir kitos mokyklos.
Kita svarbi vieta – aiškiai apibrėžti, kokia yra mūsų tikslai, kur mes žygiuojame. Ar darome tą patį per tą patį, ar turime kažkokią ambiciją, kurią galime pajausti, kad mūsų įstaiga kiekvienais metais kažkur pajudėjo“, – aiškino N.Pačėsa.
Jis pridūrė, kad sėkmei būtinas elementas – mokyklos misija turi patikėti jos bendruomenės nariai.
„Sutikite, kad vienaip vizija įkvepia langų gamintojus ar banko darbuotojus ir visiškai kitokios vizijos bei kultūrinės aplinkos mums reikia mokykloje, kur įsikvėpti reikia kiekvieną dieną.
Ir nenuleisti rankų, visą laiką tikėti tais žmonėmis, kurie sėdi mano klasėje“, – akcentavo N.Pačėsa.
Kaip sukurti tarpusavio pagarbą?
Eilę metų kalbama apie emocinę atmosferą mokyklose ir siekį iš švietimo įstaigų išgyvendinti patyčias. Ar vadovas vaidina esminį vaidmenį, kuriant įstaigos kultūrą ir palankų mikroklimatą?
„Yra toks posakis: „Nemokykite vaikų, o pasižiūrėkite į save. Vis tiek vaikai bus tokie kaip jūs“. Visuose organizacijos lygmenyse abai daug priklauso nuo vadovo ir jo užduoto tono.
Žinoma, mes negalime kontroliuoti, ką vaikai atsineša iš namų, savo tėvelių, aplinkos ne mokykloje. Bet įstaigoje sukurta organizacijos kultūra, kuri netoleruoja tokių dalykų, nukeliauja per visas grandis“, – sakė D.Vasiliauskas.
Pasak jo, žinia apie emocinį mikroklimatą mokykloje plinta iš lūpų į lūpas ir kuria įstaigos reputaciją. Į tai atsižvelgia mokyklą besirenkantys mokiniai, į šią aplinkybę atsižvelgia ir pedagogai, kai vadovas juos kviečia ateiti dirbti.
„Ta atmosfera padeda pritraukti žmones ir yra vienas kertinių sėkmės pamatų“, – pridūrė Alytaus Jotvingių gimnazjos direktorius.
Jam antrino S.Drazdavičienė, pažymėjusi, kad šiais laikais mokyklos bendruomenės narių tarpusavio bendravimas persikelia ir į socialinius tinklus.
„Šiandien, mokytojas, mano akimis, išvis nėra saugus. Pamokoje jį gali nufilmuoti, pagauti tam tikras ištraukas, jeigu mes nesame susitarę, kur mūsų telefonai arba kam mes juos naudojame“, – sakė S.Drazdavičienė.
Jos teigimu, svarbūs tarpusavio santykiai, mokyklos tradicijos, pagarba mokyklos vertybėms. Mokinys reprezentuoja mokyklą, o to supratimas ugdo atsakomybės jausmą.
Savo ruožtu, A.Rutkienė išskyrė pavyzdžio svarbą: „Jeigu vadovas turės dvigubus standartus, vieną sakys, o visai kitą darys pats, tikrai nekurs geros kultūros, mokytojai toje institucijoje nesijaus patogiai. Vadinasi, šiuo atveju lyderystė turi būti grįsta asmeniniu pavyzdžiu, o paskui atsiranda susitarimai, kultūra“.
Geriausios idėjos – prie kavos puodelio
N.Pačėsa pasakojo, kad vadovo ir komandos santykis neturi būti vienakryptis. Visi nariai gali pasidalinti savo gerosiomis patirtimis ir taip įkvėpti kitus.
„Negali vadovas būti švyturys, kuris vienas šviečia ir visi maitinasi. Ne, mes turime nuolat kalbėti apie tai ant kokio ugdymo filosofijos pamato mes stovime (...) Vadovas neturi būti receptų dalintojas, jis turi būti įtraukiantis, nes kiekviena mintis, patirtis ir iniciatyva vėliau akumuliuojasi į kažką, ką vėliau sunku atkartoti ir nukopijuoti. Tai bus unikalu, tai bus tos organizacijos siela“, – įsitikinęs N.Pačėsa.
S.Drazdavičienė pasakojo, kad grįžtamasis ryšys susitelkia mokytojų kambaryje, o administracija kalnus nuverčia susėdus prie šilto gėrimo puodelio.
„Per kavagėrius gimsta pačios geriausios idėjos. Kartais sako „ką ten veikia? Geria kavą!?“ Taip gali daug išdiskutuoti, sprendimų priimti“, – sakė Kauno Saulės gimnazijos vadovė.