Milijonai Lietuvos švietimui: kaip ES investicijos keičia mūsų mokyklas?

„Naujos kartos Lietuva“ – tai yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas Lietuvai, kuris buvo sumanytas pandemijai užgriuvus pasaulį. Europos Sąjunga iškart sureagavo, patvirtindama priemonių rinkinį, skirtų atgaivinti valstybių narių ekonomikas ir jas parengti ateities iššūkiams – todėl labai didelis dėmesys yra skiriamas žaliajai pertvarkai, skaitmeninimui, bet taip pat ir socialiniams tikslams.

Lietuvos planas yra vadinamas „Naujos kartos Lietuva“, o „Tūkstantmečio mokyklų“ programa yra šito plano dalis“, – programą diskusijoje pristatė pokalbio moderatorė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė.

Pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ vadovė Judita Šarpienė sakė, kad pagrindinė problema, kurią ši programa sprendžia, yra dideli skirtumai tarp rajonų mokyklų ir jų mokinių pasiekimų.

„Programa buvo sukonstruota, kad atlieptų mūsų vieną iš pagrindinių, jau įsisenėjusių švietimo iššūkių – didelius skirtumus tarp rajonų mokyklų ir skirtingų rajonų mokinių pasiekimų. Pagrindinis programos tikslas skamba labai įmantriai – „mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius ir sukurti optimalias integralias kokybiško ugdymo sąlygas“, bet, paprastai tariant, programa yra sukurta tam, kad nebūtų Lietuvoje taip svarbu, kokiame rajone, kokioje mokykloje mokosi vaikas – kad kiekviena mokykla gebėtų jam suteikti geriausią pagrindą jo ateičiai“, – aiškino programos vadovė.

J. Šarpienė džiaugėsi, kad programa apima 58 savivaldybes – t. y. praktiškai dengia visą Lietuvą – ir joje dalyvauja 270 mokyklų. Be to, anot jos, jau įgyvendinta 65 proc. programos – o pirmosios mokyklos užbaigs veiklas 2025 metų birželį.

„Didžioji dalis pirmojo srauto savivaldybių savo mokyklose veiklas užbaigs jau šį birželį, o likusios, pradėjusios veiklas šiek tiek vėliau, jas pabaigs kitų metų balandį“, – pridūrė programos vadovė.

Diskusijos dalyvė, Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Nedzveckienė teigė, kad ši programa „pirmiausia labai daug prisidėjo prie infrastruktūros ir vienodų bei gerų sąlygų sudarymo mokiniams“.

„Mūsų savivaldybė renovavo du stadionus, įkūrė STEAM centrą ir taip pat skaityklą bei biblioteką vienoje mokykloje. <...>. Visi Palangos vaikai turi galimybę naudotis šita infrastruktūra“, – tikino ji.

Panašiai kalbėjo ir Algirdo Brazausko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė: „Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje yra įkurtas STEAM centras, skirtas visiems Kaišiadorių rajono vaikams. Ta infrastruktūra yra labai svarbi, be to negali keliauti toliau.“

Specialisčių teigimu, pedagogų kompetencijų kėlimas ir bendradarbiavimas taip pat tapo vienu svarbiausių programos pasiekimų:

„Matome žymiai suaktyvėjusį mokytojų bendravimą, labai stipriai išaugo integruotų pamokų skaičius ir tikrai veiklos yra gerokai įdomesnės, patrauklesnės vaikams. <...>. Mokomės dirbti įdomiau, patraukliau, nes mokykla negali likti XX amžiuje – ji turi žengti su XXI amžiaus vaikais kartu į ateitį ir naudoti naujus dalykus, naujas technologijas, įdomesnes pamokas“, – dėstė L. Nedzveckienė.

„Tiek mūsų rajono, tiek gimnazijos prioritetas buvo investuoti kuo daugiau į mokytojų kompetencijų tobulinimą ir įgalinimą atnešti tas naujoves iki pamokos. <...>. Tai, kad mokytojai visą tą grandinę užtikrina, ir yra didžiausia sėkmė“, – mokytojų svarbą akcentavo J. Morkūnaitė.

Nors „Tūkstantmečio mokyklų“ programa jau duoda apčiuopiamus rezultatus, neišvengiamai susiduriama ir su tam tikrais iššūkiais.

L. Nedzveckienė teigė, kad vienas didžiausių TŪM programos iššūkių yra viešieji pirkimai:

„Didelis iššūkis mums, kaip savivaldybei, yra viešieji pirkimai ir manau, kad didžioji dalis savivaldybių susiduria su šita problema, nes laiko tarpas, įgyvendinti projektą, yra ganėtinai trumpas, o viešuosius pirkimus reikia įvykdyti pakankamai greitai. Yra ir apskundimų, ir kitų problemų, kurių mokyklos turbūt nepamato“, – paaiškino ji.

Taip pat, problemų kelia mokytojų darbo krūviai ir žmogiškųjų išteklių trūkumas.

„Nuovargis ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, šalia viešųjų pirkimų, buvo tie didieji iššūkiai, – sakė J. Morkūnaitė. – Neturint pakankamai žmogiškųjų išteklių tiek savivaldybei, tiek mokyklai yra sudėtinga valdyti tokios didelės vertės projektą. Šalia žmogiškųjų išteklių trūkumo atsiranda dar mokytojų labai didelis nuovargis, nes greta pagrindinio darbo mes turime daug veiklų, kurios kyla iš pažangos plano numatytų priemonių.“

J. Šarpienė pažymėjo, kad specialisčių išskirti iššūkiai atsikartoja savivaldybėse ir stengiamasi rasti sprendimus į juos – tačiau ne visada išeina, atsižvelgiant į projekto mastą.

„Šita programa yra tikriausiai didžiausia investicija į Lietuvos nepriklausomą švietimą – vienu kartu atkeliauja beveik 225 mln. Eur į Lietuvos mokyklas be jokių tarpininkų tam, kam reikia pagal savivaldybių ir mokyklų poreikius.

Esame pirmasis iš „Naujos kartos Lietuva“ projektų ir truputėlį esame toks bandomasis triušiukas įvairiems administravimo klausimams, tvarkoms ir t.t. Manau, tikrai tą pajaučia ir savivaldybės, ir mokyklos“, – dėstė J. Šarpienė.

Nors, specialisčių teigimu, „Tūkstantmečio mokyklų“ projektas atnešė ir dar, greičiausiai, atneš daug reikšmingų pokyčių Lietuvos švietimo sistemoje, kai kurie iššūkiai išliks.

Didelė problema, su kuria susiduria Lietuvos švietimo sistema – ir kuri, anot specialisčių, išliks – yra mokytojo profesijos krizė. J. Morkūnaitė teigė, kad mokytojų trūkumas tampa vis labiau jaučiama problema, o esami pedagogai yra priversti dirbti su dideliais krūviais už per mažus atlyginimus.

„Mokytojai neturėtų dirbti pusantro ar dviem etatais tam, kad uždirbtų tą darbo užmokestį, kuris yra garbingas“, – įsitikinusi ji.

L. Nedzveckienė taip pat atkreipė dėmesį į varginančias mokytojų darbo sąlygas:

„Vienas ir turbūt svarbiausių aspektų švietime yra žmogiškieji resursai. Taip, atlyginimai svarbu. Tačiau dabar matome ir kitą problemą – labai didelį mokytojų darbo krūvių ir būtų labai sveikintina, jei politikos formuotojai suteiktų galimybę, kad klasėse, kur yra įtraukusis ugdymas, būtų mokytojai asistentai, kurie talkintų mokytojui jo kasdienėje veikloje“, – aiškino ji.

J. Šarpienė apibendrino, kad švietimo sistemoje svarbiausias yra pats žmogus, jo savijauta, ir jei tai būtų užtikrinta – pasaulis būtų geresnis:

„Man atrodo, kad svarbiausias dėmuo yra žmogus. Mes turime galvoti, kad švietimas nėra apie reitingus ir apie popierius. Tai yra žmogaus duoklė kitam žmogui ir mūsų ateičiai. Jeigu mūsų švietimas iš tikrųjų veiktų taip, kaip jis turi veikti – jeigu mokytojai nebūtų pervargę ir persidirbę, jeigu jie būtų gerbiami ir patys jaustųsi oriai – tai tikrai mes gyventume daug pozityviau. Mes judame po truputi to link, bet mums reikia aukštesnės vizijos“, – mintimis dalinosi „Tūkstantmečio mokyklų“ programos vadovė.