Pasak tėvų, yra ir dar viena bėda – galimo skriaudėjo mama dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje.
Jos atstovai patikino jau besiaiškinantys, kas iš tiesų vyksta mokykloje – šį atvejį pavedė nagrinėti pavedė kitame skyriuje dirbantiems kolegoms.
Norėtų tinkamo atsiprašymo
Sudėtingą situaciją mokykloje nupasakojo su portalu Lrytas susisiekusi Jurga (vardas pakeistas, – aut.past.). Pasak moters, kantrybės taurę perpildė incidentas, kai nuo pradinuko elgesio nukentėjo ir jos pačios atžala.
„Sūnus žaidė su keliais berniukais, vienu metu kitam klasiokui uždėjo ranką ant kaklo, o tas vaikas, pribėgęs iš šono, jį stumtelėjo – sūnus parkrito ir užsigavo galvą.
Turėjome vykti į ligoninę, nes vaikas skundėsi skausmais – pakaušis yra labai rimta galvos dalis, bet prašvietė, pasakė, kad lyg ir viskas šiuo metu gerai.
Jei blogėtų, gydytojai liepė grįžti. Informaciją jie perdavė ir policijai, nes tai vis tiek yra kaip ir smurtinis įvykis“, – pasakojo Jurga.
Mama svarstė, kad gali būti ir taip, jog situacijos nesupratęs klasiokas neva bandė apginti bendraamžius, todėl ir pastūmė jos sūnų, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad smurto požymių berniukas tikrai rodė ir anksčiau, nuo jo nukentėjo ir kiti vaikai.
Pasak moters, smurtaujančio berniuko mama dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje, tad čia irgi slypi tam tikra bėda.
„Nes ji tuo piktnaudžiauja ir kartais atrodo, kad kaltina visus aplinkinius, bet nemato jokio akmenėlio savo darže.
Ji jaučiasi labai įžeista, kad visi yra blogi, kad čia mokykla bloga, nes su jos vaiku kažką daro, bet ji nemato, kad jos vaikas kitiems daro bloga“, – pasakojo Jurga.
Nors mama ir atsiprašė, pasak jos, labiausiai atsiprašymo norėtųsi iš jos atžalos, o to klasiokai nesulaukia.
„Tėvams labai svarbu kalbėtis su vaiku apie jo pareigas ir jų laikymąsi mokykloje, o ne tik kaltinti aplinką ir supančius žmones sakant, kad mano vaikas yra šmeižiamas“, – aiškino vilnietė.
Tiesa, anot Jurgos, pati progimnazija situaciją sprendžia tikrai efektyviai – su vaikais dirba socialiniai pedagogai ir psichologai.
„Mokykla daro viską, kas įmanoma – ir psichologo pagalbą teikia, ir socialiniai pedagogai dirba, vaikai kaip ir sutaria, kad vienas kito neerzins. Mokyklos direktorė bendravo su tėvais, žino situaciją ir ją aiškinasi, specialistai tikrai dirba.
Jie visą pamoką praleido pas socialinę pedagogę kartu su psichologe, mokėsi kalbėtis, pasipasakoti, galiausiai nusistatė sau ribas, tai žiūrėsime, kaip čia toliau bus“, – svarstė Jurga.
Pradinuko mama aiškino, kad klasėje situacija nelengva dar ir dėl to, kad čia labai dažnai keičiasi auklėtojai – per kelerius metus pasikeitė jau trečią kartą. Todėl vaikai esą neatranda ryšio ir taip klasėje kyla chaosas.
„Vaikai jaučiasi neužtikrintai, bet tai nereiškia, kad jie turi eiti į mokyklą ir kažko bijoti“, – pabrėžė Jurga.
Tarnyba aiškinasi situaciją
Šie skundai portalo Lrytas buvo perduoti ir pačiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė nurodė, kad apie galimai smurtinį moksleivio elgesį yra informuoti ir vaiko teisių gynėjai.
„Apie minimą galimai smurtinį moksleivio elgesį vaiko teisių gynėjams taip pat buvo pranešta. Šiuo metu situacija yra vertinama, siekiant pabendrauti tiek su galimai smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, tiek galimai smurtą patyrusiais vaikais bei jų tėvais, kartu aptariant iškilusius iššūkius, jų sprendimo būdus ir reikiamos pagalbos galimybes“, – atsiųstame komentare teigė L.Baranauskienė.
Situacija, kuri yra galimai susijusi su šios tarnybos darbuotoja, perduota peržiūrėti kitiems kolegoms, kad jie atvejį įvertinų nešališkai.
„Bet kuris pranešimas, kuris pasiekia vaiko teisių gynėjus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, yra vienodai svarbus ir reikšmingas, tačiau turint žinių, jog minima situacija yra artimai susijusi su vieno iš vaiko teisių gynėjo šeima, siekiant visapusiško skaidrumo ir objektyvumo, ji buvo perduota vertinti kitame Tarnybos teritoriniame skyriuje dirbantiems kolegoms“, – pabrėžė L.Baranauskienė.
Anot specialistės, ugdymo įstaigose pastebimas smurtinis moksleivių elgesys – žodiniai konfliktai, užgauliojimai, susistumdymai ir pan. – vienos dažniausių situacijų, į kurias tenka reaguoti vaiko teisių gynėjams.
„Svarbu akcentuoti, kad aiškinantis smurtines situacijas, kylančias ugdymo įstaigoje ar bet kurioje kitoje erdvėje, kurioje laiką leidžia vaikai, pagalba būna reikalinga ne tik nukentėjusiems įvykio dalyviams, bet ir smurtavusiems.
Bendraujant su smurtiniu elgesiu pasižymėjusiu vaiku, visuomet svarbu surasti priežastis, kurios galimai paskatino vaiką taip elgtis. Tad visuomet aiškinamasi, kokie išgyvenimai ir emocijos vaiką lydi, kokius problemų sprendimo būdus vaikas matė savo artimiausioje aplinkoje, ar anksčiau vaikas yra patyręs smurtą, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai.
Siekiant, kad smurtinės situacijos nesikartotų ir bet kuris vaikas galėtų jaustis mokyklos aplinkoje visapusiškai saugus, labai svarbus glaudus tėvų ir mokyklos darbuotojų bendradarbiavimas – aptariant įvykusias situacijas, aiškinantis jų priežastis ir ieškant būdų, kaip po smurtinių situacijų vaikams emocine ir psichine prasme sustiprėti, o ateityje – išmokti bendrauti ir elgtis pagarbiai bei atsakingai“, – aiškino L.Baranauskienė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, mokyklos darbuotojams svarbu visuomet atkreipti dėmesį į nerimą keliantį mokinių elgesį, veiksmus, o ypač savalaikiai sureaguoti ir imtis priemonių sprendžiant smurtinio pobūdžio situacijas.
Tuo metu tėvams taip pat svarbu skirti dėmesio prevenciniams pokalbiams su vaiku, mokant jį empatijos, pagarbos kitam žmogui ir taikių būdų, kaip spręsti konfliktus.
„Svarbu priminti, jog visiems mūsų šalyje gyvenantiems vaikams – nepaisant jų šeimos aplinkybių, tautybės, amžiaus ar kitų individualių savybių – galioja vienodos elgesio taisyklės, kurios bet kurioje socialinėje erdvėje turėtų būti paremtos pagarba, mandagiu bendravimu, empatija bei kitomis vertybėmis“, – komentavo L.Baranauskienė.