Socialinis emocinis ugdymas
Doc. dr. S.Šabanovas iškėlęs klausimą, kokias kompetencijas reikėtų ugdyti, atkreipė dėmesį, kad pirmiausia nereikia kalbėti, kad matematika ar lietuvių kalba yra svarbiausia.
„Aš nesakau, kad ne svarbiausia, aš sakau, kad tai yra kompleksas. Kompleksas, kurį mes turime įsinešti į gyvenimą“, – sakė ekspertas.
Jis paminėjo savimonės ir savitvardos įgūdžius, empatiškumą, socialinį sąmoningumą, teigiamus tarpusavio santykius, atsakingą sprendimų priėmimą, elgesį, vertinant pasekmes. Ugdant šias savybes, mokslininkų teigimu, ateityje bus geresni rezultatai bei akademiniai pasiekimai.
„Mokiniai pasižymintis intelektualiniu smalsumu pasiekė aukštesnių rezultatų. Kai mokinys pasitiki savimi, patiria sėkmę, kas yra labai svarbu, jis tada siekia aukštesnių rezultatų“, – teigė doc. dr. S.Šabanovas.
Ekspertas atkreipė dėmesį ir į opią problemą švietimo įstaigose – patyčias. Toks elgesys sukelia akademinių rezultatų prastėjimą. Argumentuodamas mokslininkų tyrimais, ekspertas įvardijo, su kokiomis rizikomis tai susiję. Tarp sąrašo buvo alkoholio ir cigarečių vartojimas, priklausomybė nuo socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų.
Moksliniai tyrimai patvirtina socialinių ir emocinių kompetencijų sąsajas su akademiniais pasiekimais, asmeninio gyvenimo kokybe, pasiekimais darbo rinkoje ir bendruomeninio gyvenimo kokybe.
Lietuvos ir kitų šalių mokinių skirtumai
Doc. dr. S.Šabanovas atsigręžė į Lietuvą ir remdamasis keliais šaltiniais, tokiais kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Tarptautinės moksleivių vertinimo sistemos (PISA) duomenimis, nagrinėjo, kaip Lietuvos mokiniai vertina savo socialines ir emocines kompetencijas.
Jis pasidžiaugė, kad mokinių pasitenkinimas gyvenimu Lietuvoje yra geresnis negu EBPO vidurkis, tačiau yra vienas „bet“.
„Atkreipčiau dėmesį, kad, pavyzdžiui, jei su problemomis susiduria mergaitės, jos silpniau sprendžia jas. Berniukai daugiau ir intensyviau dirba, kad pasiektų rezultatą“, – teigė ekspertas.
Svarbiu aspektu paminėjo ir psichologinį gerovės indeksą, ar mokiniai patenkinti gyvenimu ugdymo įstaigoje ir atkreipė dėmesį, kad čia taip pat berniukų rezultatai geresni nei mergaičių.
„Tikslas, manau, turėtų būti tai, kad Lietuvos mokyklose nebūtų patyčių, bet, kai lygini su EBPO vidurkiu, supranti, kad nėra blogai, bet turime dar kur stengtis“, – sakė doc. dr. S.Šabanovas.
Ekspertas taip pat pasidžiaugė, kad Lietuvos jaunimas yra aktyvus.
„Jis nori dalyvauti ir savanoriauti, jis nori būti ir daryti, jis nori klausti ir tai yra mūsų, kaip Lietuvos, stiprybė. Lyginant su EBPO, kai yra 37 proc., pas mus 45 proc.“, – pasidžiaugė ekspertas.
Kalbėdamas apie didžiausius Lietuvos ir kitų šalių mokinių skirtumus, doc. dr. S.Šabanovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokiniai yra atsparūs stresui, tačiau atkaklumo jiems trūksta.
„Daugelis Lietuvos mokytojų irgi susiduria su tokiu dalyku, kad dažnai rezultatą mokinys nori gauti čia ir dabar“, – problemą įvardijo ekspertas.
Anot jo, kai mokinys moka valdyti emocijas, yra smalsus ir atkaklus, susidūręs su iššūkiais jis natūraliau juos priima ir nepasimeta. Vieno ar kito pobūdžio nerimą dėl matematikos Lietuvoje jaučia apie du trečdaliai 15-mečių. Pasak eksperto, galime pastebėti, kad rezultatas yra daug geresnis tų mokinių, kurie teigiamai žvelgia į situaciją ir žino, kad yra galimybė pasiekti sėkmę.
Kaip ugdomos socialinės ir emocinės kompetencijos?
Prie mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo stipriai prisideda mokytojai ir tėvai. Į tai indėlį turi įdėti visi.
„Aš visada sakau, kad tai yra bendruomenė“, – teigė ekspertas.
Todėl doc. dr. S.Šabanovas pabrėžia būtinybe kalbėti ir apie mokytojus bei jų indėlį. Jo teigimu, mes turime socialinio ugdymo sistemas, kurias mokyklos taiko, prevencines programas ir aktyvų bendruomenių gyvenimą.
„Norėčiau, kad jūs visi išgirstumėte – mums reikia dalintis geromis patirtimis, mūsų pasiekimais ir procesu, kad kiti galėtų tai perimti“, – žinutę siuntė ekspertas.
Kalbant apie socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą svarbu kalbėti ir būti atviriems. Todėl ekspertas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mokiniai klasėje ir už jos ribų yra atviri. Taip pat ir mokytojai, kurie pritraukia ir sudomina mokinį.
„Jie tai daro, bet ir patiria stresą. Net 75 proc. mokytojų kaip streso šaltinius vis tik įvardina atsakomybę už mokinių pasiekimus“, – ragino šiuo klausimu dirbti ekspertas.
Jis kėlė klausimą, ar įmanoma, kad mokytojas 100 proc. gerai jaustųsi ugdymo įstaigoje ir mano, kad tai turėtume formuoti kaip ambicingą tikslą.
Doc. dr. S.Šabanovas teigė, kad ne tik galime, bet ir turime kalbėti ne tik apie akademinius rezultatus, bet kalbėti ir apie emocinę savijautą.
„Nereikia visą laiką sakyti ir galvoti apie vieną dalyką, kad pasiekimai yra dėl ko mes ir mokomės. Svarbu, kas ateityje“, – apibendrindamas linkėjo ekspertas.