Jų idėja – padėti ką tik diabetu susirgusiems vaikams lengviau suprasti, ką jie gali valgyti, kaip jaustis saugiai – neliko nepastebėta. Projektas buvo pristatytas nacionaliniame renginyje „Drąsiau į verslą su DI“, kuriame pelnė pagrindinę „Geriausio DI prototipo“ nominaciją.
Tačiau šios idėjos kelias prasidėjo ne nuo prizų, o nuo vienos mokytojos ryžto, kuris virto visa ugdymo filosofija: palaikyti, padėti, auginti drąsą ir tikėjimą savimi.
„Džiugu, kai mokiniai taip užsidega. Motyvuotam vaikui padėti nėra sunku – svarbu būti ramsčiu ir nukreipti rezultato link“, – sako projekto mokytoja, matematikos ir informatikos mokytoja Rima Žemaitytė.
Nuo idėjos apie senelius – prie pagalbos vaikams susirgus diabetu
Projektas buvo vystomas „Dirbtinio intelekto verslumo iššūkio“ programoje, kurioje mokiniai gilinosi į DI technologijas, jų pritaikymą versle bei kūrė savo idėjas.
Iš pradžių Ugnė Šateikaitė ir Rusnė Prankaitė planavo kurti sprendimą, kuris padėtų vyresnio amžiaus žmonėms – pavyzdžiui, lengviau registruotis pas gydytojus. Tačiau, sužinojus, kad mokykloje yra cukriniu diabetu sergantis vaikas, idėja natūraliai pasisuko kita kryptimi – link pagalbos paaugliams, ką tik sužinojusiems diagnozę.
„Cukrinis diabetas pasirodė svarbi tema. O vaikams, kurie susirgo ką tik, reikia sukurti pagalbos įrankį – palydovą, kuris padėtų nepasimesti“, – sako Ugnė Šateikaitė.
Taip gimė programėlės prototipas, kuris, nuskenavus produkto brūkšninį kodą, atpažintų jį ir pateiktų rekomendacijas, ar maistas tinkamas diabetu sergančiam vaikui. Tai sprendimas ne tik apie informaciją, bet ir apie psichologinį saugumą, palaikymą, pasitikėjimo kūrimą.
Ne tik pamoka – bet tikras gyvenimo projektas
Prototipas buvo kuriamas kelis mėnesius. Dirbta buvo ir per pamokas, ir po jų – dažnai spaudžiant laikui.
„Pamokų neužteko, bet mergaitės buvo labai motyvuotos. Jautėsi jų noras kurti, veikti. Vaikai nėra pratę dirbti tokiu tempu kaip mokytojai, bet vis tiek laikėsi nuostabiai“, – pasakoja Rima Žemaitytė.
Į procesą įsitraukė ir platesnė mokyklos bendruomenė – vieni padėjo programuoti, kiti patarė dėl funkcionalumo. Tai tapo visos mokyklos kūrybiniu iššūkiu.
„Su kitokiu jausmu ateini į pamoką, kai esi kartu kažką daręs. Kai mokytoja skiria tau savo laiką – tai labai motyvuoja“, – dalijasi Ugnė Šateikaitė. „Daugiau įsitraukėme, labiau norėjome veikti – dirbome kaip tikra komanda“, – priduria Rusnė Prankaitė.
Maža mokykla – didelis debiutas
Nors projekte dalyvavo daug vyresnių mokinių iš didžiųjų miestų gimnazijų, Ugnė Šateikaitė ir Rusnė Prankaitė drąsiai žengė į sceną ir pristatė savo prototipą. Ir ne tik pristatė – jų darbas buvo įvertintas kaip geriausias DI prototipas visame renginyje.
„Tai buvo nuostabi galimybė patirti kažką naujo. Sudalyvauti tokio lygio renginyje, jausti mokytojos palaikymą, bendruomenės tikėjimą mumis – visa tai labai įkvepia“, – sako Ugnė Šateikaitė.
Tikėjimas, kuris tampa rezultatais
Projekte aktyviai dalyvavo ir ekonomikos mokytoja Laimutė Skoblickaitė, kuri padėjo mokiniams suprasti ekonominius ir verslo sprendimų aspektus. Tačiau visa ši kelionė nebūtų prasidėjusi be Rimos Žemaitytės, kuri savo noru parašė motyvacinį laišką ir pasiryžo tapti ne tik mokytoja, bet ir bendraautore.
„Papildomi projektai mano gyvenime atsirado natūraliai – trūko vadovėlių, galimybių. Prisijungiau prie „Vedlių“ iš smalsumo, bet ir iš poreikio – kad vaikai turėtų kokybišką ugdymą. DI buvo nauja tema, bet mokiausi kartu su vaikais“, – pasakoja Rima Žemaitytė.
Mokyklos direktorius: „Kai vaikai nori veikti – mums tik džiaugsmas jiems padėti“
Pumpėnų gimnazijos direktorius Alvydas Matuzevičius pabrėžia, kad tikėjimas vaikais ir jų mokytojais yra kertinė sėkmės sąlyga:
„Džiaugiuosi turėdamas komandą, kurioje dirba tokie mokytojai, kurie patys iš savęs jaučia motyvaciją siekti daugiau ir parodyti vaikams, kad gyvenime viskas priklauso tik nuo jų pačių įdėto darbo. Mergaitės labai aktyvios – tikiu tokių vaikų ateitimi. Jei vaikai nori, mums yra vienas malonumas jiems padėti ir palydėti į jų tikslų įgyvendinimą.“