Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina suprantanti tokių pasiūlymų svarbą, tačiau pripažįsta – skubotų ir neišdiskutuotų sprendimų priimti šiandien negalima, nes esą jau ir taip turime nemažai „popieriuje išguldytų“, bet dažnai neveikiančių nutarimų.
Nors laikas ir spaudžia, negazuoti ragina ir švietimo bendruomenė – anot jos, jeigu galvojant apie kursus vėl bus atsigręžiama ir į pačius mokytojus, nieko nebus. Tačiau apskritai tokius norus švietimiečiai tik sveikina.
Turi ir savų planų
Šiuo metu pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso metu devintokams dėstoma teorija apie piliečių vaidmenį gynyboje, vedamos paskaitos apie higieną lauko sąlygomis, moksleiviai mokomi, kaip gamtoje rasti vandens, taip pat mokomasi statyti palapines, kurti laužavietes.
Moksleiviai taip pat mokosi saugiai valdyti pneumatinius ginklus, susipažįsta su šaudymo pozicijomis. Vedamos paskaitos ir apie pirmąją pagalbą.
Konservatorių manymu, jau nuo artėjančių mokslo metų šis kursas turėtų būti dėstomas ir 10 klasių mokiniams ir ilgainiui aprėpti ir jaunesnius moksleivius bei 11–12 klasėse besimokančius jaunuolius.
„Principas, kurį mes siūlome, yra labai paprastas – startuojant nuo kitų mokslo metų jau turėti ne tik devintose, bet ir dešimtose klasėse pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą. Tada judėti į jaunesnes 5–8 klases ir dar kitais metais judėti į dar vyresnes – 11 arba 12 klases.
Norėtume pasiekti, kad 2028-ųjų mokslo metuose mes jau turėtume visą apimantį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą mūsų mokyklose“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jo teigimu, pagrindinis iššūkis, organizuojant kursus devintokams, yra instruktorių trūkumas. Todėl, siekiant pritraukti atsargos karius dėstyti kursą mokyklose bei palengvinti procesus, konservatoriai siūlo pataisą, numatančią, kad pareigūnams ir kariams mokamos pensijos priedas nepriklausytų nuo pajamų, gautų už pedagoginę veiklą.
Kaip portalui Lrytas trečiadienį teigė ministrė R.Popovienė, kiekvieno Seimo nario pasiūlymas šiuo klausimu bus įvertintas ir aptartas, tačiau kartu ŠMSM vadovė atkreipė dėmesį, kad iš esmės konservatorių idėja nėra ir nauja.
„Mes ir savo Vyriausybės programoje, priemonių plane, kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) turime nusimatę vieną iš veiksnių būtent plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą, organizuoti pedagogų mokymus nacionalinio saugumo, šalies gynybos ir pilietiškumo ugdymo temomis.
Mūsų darbotvarkėje šis klausimas yra aktualus, mes taip pat dirbame šiuo klausimu kartu su KAM, tai iš tiesų Seimo nario siūlymas nėra kažkas naujo – mes ta linkme ir einame“, – tvirtino ministrė.
Pasak R.Popovienės, nors šiais mokslo metais mokyklose ir yra startavusi privaloma trijų dienų pasirengimo programa devintokams, dabar svarbu pasižiūrėti ir į kokybę – kiek kokybiškai šie dalykai dėstomi, ar nėra spragų.
„Bet kalbant apie geopolitinę situaciją, mes tikrai nestovime vietoje, jau buvome susitikę su KAM, įsivertinome, ką turime, kokios yra mūsų bendradarbiavimo sutartyje numatytos veiklos, kur toliau einame, ir artimiausiu metu planuojame vėl susitikti, kalbėti apie bendradarbiavimo sutarties atnaujinimą ir veiklos plano rengimą.
Tame veiklos plane akcentuojame krizių simuliacijos pratybas, kad visi žinotų, kas ir ką tam tikromis situacijomis turėtų daryti, taip pat yra numatyti piliečių pasipriešinimo mokymai pedagogams iki metų pabaigos ir kitais metais.
Taip pat kalbant apie mokslo metų trumpinimą penkiomis dienomis, tomis dienomis irgi akcentuojame, kad pasitelksime neformaliojo švietimo programas, jaunųjų šaulių būrelius, ir, žinoma, su Šaulių sąjunga turėtume kalbėti apie tas programas ir galbūt pilotinį projektą 7–8 klasėms“, – dėstė ŠMSM vadovė.
R.Popovienės manymu, kiekvienas gautas pasiūlymas turi būti įvertintas nuoseklumo ir įgyvendinimo požiūriu, jog tai nekeltų streso, įtampos ir chaoso pačiai švietimo bendruomenei.
„Mes šiandien turime įvairiausių priimtų sprendimų, kurie, kaip aš sakau, yra išguldyti popieriuje, tačiau vėliau įgyvendinti juos pasidaro labai sudėtinga.
Tai tikrai labai nenorėčiau, kad kiekvienas pasiūlymas čia ir dabar iš karto būtų įgyvendinamas – turime įsivertinti ir mūsų mokinių mokymosi krūvius, ir valandas, ir pedagogų užimtumą – viskas turi būti nuosekliai procese išdėliota, kad tai būtų realiai veikianti sistema“, – svarstė ministrė.
Tiesa, nors šiuo metu kursas privalomas visiems devintokams, 2023–2024 mokslo metais išgyvenimo įgūdžių bei pilietiškumo pradmenų kol kas mokėsi pusė visų šalies devintokų. Pasak R.Popovienės, kadangi tai pirmieji metai, gali būti, kad dar ne visos mokyklos suspėjo įgyvendinti sprendimą.
„Mes irgi renkame duomenis ir žiūrime, kodėl taip yra – galbūt kažkur yra techniniai dalykai, kažkas negali realiai veikti.
Susitikimuose kalbėjau ir su moksleiviais, ir su mokytojais, tai pas kai kuriuos mokymai bus pavasarį ar rudenį, tai, manau, tas procesas dar tik prasidėjęs ir procese tai nuosekliai išsidėlios“, – vylėsi ministrė.
Ragina ieškotis ir vidinių resursų
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas, paklaustas, kiek realu, kad netrukus pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas galėtų būti dėstomas ir kitų klasių moksleiviams, teigė pačiai idėjai tikrai pritariantis, tačiau dėl jos įgyvendinimo turi nemažai pastabų.
„Strategine prasme šimtu procentų pritariu tokiam siūlymui, bet jeigu einame į taktinį ir operacinį lygmenį, kyla daugybė klausimų – dėl resursų, dėl žmonių, kurie gali tai padaryti. Todėl tai reikėtų daryti iš lėto, tokiu sniego gniūžtės principu.
Reikėtų įvertinti žmones, kuriuos turime, ir susėsti į visas puses. Be mokyklų atstovų, be mokytojų tokių sprendimų nereikėtų daryti, nes jie aiškiai pasakys realius scenarijus. Jei staiga imsime visus – bus chaosas, bus blogai“, – vertino D.Žvirdauskas.
„Suprantu, kad geopolitine prasme gal ir nedaug laiko turime, gal jau šitie sprendimai ir pavėluoti, bet visa tai reikia daryti lėtesniais, kokybiškais ir tvariais žingsniais“, – pridūrė LMVA prezidentas.
Pasak D.Žvirdausko, dėl šio kurso programų prie vieno stalo turėtų susėsti Švietimo, Krašto apsaugos ministerijų atstovai, asocijuotų struktūrų atstovai, pedagogų atstovai.
„Svarbu numatyti terminus, aptarti svarbiausias gaires ir iš to strateginio lygmens eiti į taktinį, ir nedaryti viso to masiškai.
Pavyzdžiui, kas buvo su atnaujintu ugdymo turiniu – sumąstėme, kad per dvejus metus galime tą padaryti ir išleisti vadovėlius, o praktiškai gaunasi, kad visa tai padarysime per penkerius.
Reikia apsitarti. Norėčiau, kad susirinktų žmonės, kurie turi kompetencijų ir dėliotų tą teorinį, praktinį ir organizacinį modelius“, – dėstė KTU inžinerijos licėjaus vadovas.
Pats D.Žvirdauskas girdėjo siūlymų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių lavinimui išnaudoti ir vasaros laikotarpį, bet tada, anot LVMA prezidento, reikėtų aiškiai apsibrėžti, kas ir už ką tokiu atveju yra atsakingas.
„Jeigu birželio mėnesį mes neturime trečdalio mokytojų, o vaikus išvesti į gamtą su viena klase reikia dviejų pedagogų ir mes jų neturime, kyla atsakomybės klausimas. Vadinasi, mokymai turi būti Šaulių sąjungoje arba tada skubiai reikia rengti instruktorius ir surinkti tuos, kurie gali tą dalyką daryti. Aš vertinčiau bet kokias pastangas tą daryti“, – pabrėžė pedagogas.
Tiesa, stebėdamas neraminančią geopolitinę situaciją, KTU inžinerijos licėjui vadovaujantis D.Žvirdauskas iniciatyvos mokykloje jau prieš kurį laiką ėmėsi ir pats.
„Bandau ir savo šeimoje ugdyti įgūdžius, kaip išbūti gamtoje ir žiemą, ir vasarą, ir mūsų mokykloje turime šauliukų būrelį, kur atliekame taktinius bandymus.
Pavyzdžiui, mūsų įstaiga turi įsigijusi pneumatinius ginklus, padarome tokias šaudymo pratybas, kalbame apie pilietiškumą, bet tam, kad tai padarytum kokybiškai, reikia labai daug resursų“, – pasakojo D.Žvirdauskas.
Šaulių būrelį licėjuje, anot jo, veda mokyklos pedagogė, kuri ir pati yra aktyvi šaulė.
„Aš, kaip vadovas, skyriau jai papildomų valandų, išskyriau erdves, tarėmės, ko jai reikia. Besiremdama savo patirtimi ji paklausė, ar būtų galima padaryti pneumatinio šaudymo pratybas mokyklos teritorijoje. Sakiau, kad ne, nes nesaugu, bet tada pats praėjau šaudymo kursą, net ir leidimą ginklui turiu, ir pats karts nuo karto papraktikuoju, ir tada automatiškai sugalvojau, kaip tą saugiai padaryti.
Kartais tą darome aktų salėje, kartais – kieme, mokytoja moko vaikus taktikos, vaikai apie tai kalba, pirksime ir papildomai daugiau įrangos, aprangas.
Tai viskas darosi darymo būdu, ir jeigu vien kalbėsi, kad duok resursų ir tada padarysime, tai reikia paieškoti ir vidinių resursų“, – įsitikinęs LMVA prezidentas.
Kas mokytų?
Klaipėdos Gedminų progimnazijoje mokosi vaikai nuo 1 iki 8 klasės. Progimnazijos direktorius Aurelijus Liaudanskas aiškino, kad tikrai pritartų idėjai, kad privalomi kursai būtų organizuojami ir jaunesniems mokiniams, tik vėlgi – kol kas trūksta informacijos, kas iš tiesų tai darytų.
„Gyvename situacijoje, kai visos aplinkybės rodo, kad to reikia. Tik kas tai darys? Jeigu vėl bus, kad tai daro mokytojai – etikos, tikybos ar geografijos – tai tokią ir naudą turėsime iš to, o jeigu ruošti mokytojus, tai tam turi būti numatytos ir lėšos, ir laikas, ir kieno sąskaita tai bus daroma.
Ar bus papildoma pamoka, ar bus ta pati žmogaus sauga, nes turime tokį mokomąjį dalyką. Kad to reikia, tai vienareikšmiškai, bet tam turi būti pasiruošta, ne šiaip sau aklai įvesta.
Tegul paruošia visas reikalingas priemones, resursus, kaip tai būtų daroma“, – portalui Lrytas kalbėjo A.Liaudanskas.
Paklaustas, ar jo vadovaujama progimnazija pati turėtų ir vidinių resursų tokiems mokymams, direktorius svarstė, kad viskas priklausytų nuo to, kaip būtų sudėliota pati kursų programa.
„Jeigu mokymai apimtų, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur yra net ir šaudymo pratybos, tai turi būti ir patalpos, ir visa kita. Tai aš apie tai ir kalbu – kad Lietuvoje visada eina vežimas priekyje, o arklys iš galo.
Bus primesta, kad taip turi būti daroma, o priemonių nebus. Net ir teorijai dėstyti turi būti žmonės, kurie tam būtų paruošti. Ne savaitės, ne dviejų savaičių kursai, o normaliai paruošti specialistai, kurie ateitų ir dėstytų.
Neužkrauti mokyklos, kad tai jūsų reikalas, kaip dažnai ir būna“, – komentavo A.Liaudanskas.
Anot Klaipėdos Gedminų progimnazijos vadovo, pilietiškumo ir saugumo pagrindų vaikai šioje ugdymo įstaigoje šiuo metu išmoksta ir per kitas disciplinas – tiek per žmogaus saugą, tiek ir istorijos pamokas.
„Tu negali kalbėti apie istoriją nepalietęs šiandienos situacijos, tai apie tai yra kalbama, vyksta įvairios akcijos. Bet tai yra visai kiti dalykai.
Taip, vaikai žino apie situaciją, bet čia kalbama apie ruošimąsi, kaip turėtų būti apsisaugojama. Čia daug komponentų įeina į tą mokymą, bet tam turi būti paruošti žmonės“, – pakartojo direktorius.
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas 9 klasių moksleiviams yra bendras Krašto apsaugos bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektas. Jis pristatytas 2022-ųjų gegužę. Projektą kartu su ministerijomis įgyvendina Lietuvos šaulių sąjunga.
Tris dienas trunkančiuose kursuose mokiniai mokosi išgyvenimo įgūdžių ekstremaliose situacijose: ką turėti namuose ir ką susidėti į kuprinę, kai reikia evakuotis, ką reiškia įvairūs civilinės saugos signalai, kaip pasigaminti maisto gamtos sąlygomis ir daugelio kitų gyvenime reikalingų įgūdžių. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga.
Per tris kurso dienas devintokai mokosi, kaip elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, įsirengti pastogę, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kitų įgūdžių, kurie gali praversti ir kasdieniame gyvenime.
Devintokai taip pat supažindinami su įvairia ekipuote, išmoksta, kaip susidėti būtiniausių išgyvenimui daiktų kuprinę, kaip reikėtų paruošti sausą davinį, užsimaskuoti, apsirengti ar saugiai naudotis ginklu, jeigu iškiltų būtinybė, įgyja topografijos žinių.