Tuo pačiu vis daugiau vaikų auga aplinkoje, kur knygos tampa vis retesniu reiškiniu. Skaitymo kultūros stoka šeimose ir dominuojantys ekranai formuoja vaikų kartą, kuriai trūksta gebėjimo susikaupti, analizuoti, reikšti mintis. Tai ne tik pedagoginis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
PISA rezultatai rodo: skaitymo gebėjimai lemia BVP augimą
Pastarųjų dešimtmečių tyrimai aiškiai patvirtina: šalių ekonomikos augimas tiesiogiai koreliuoja su vaikų akademiniais pasiekimais – ypač skaitymo ir raštingumo srityje. Ekonominiai tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimų lygis tarptautiniuose testuose, tokiuose kaip PISA, yra vienas stipriausių BVP augimo prognozių.
Jų skaičiavimais, jei JAV mokinių rezultatai pakiltų iki Kanados lygio, tai reikštų papildomą 0,75 % BVP augimą kasmet, arba net 77 trilijonus dolerių papildomos ekonominės vertės per 80 metų. Tokie pat rezultatai būtų pasiekiami ir kitose šalyse, jei būtų nuosekliai gerinami mokinių akademiniai pasiekimai.
Dar daugiau – šalyse, kurios pasiekia aukščiausius PISA rezultatus, pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, Singapūre ar Taivane, ekonomikos augimas buvo net 2 procentais per metus didesnis nei prognozuota, tuo tarpu šalyse su žemais pasiekimais – pvz., Argentinoje ar Pietų Afrikoje – ekonominis augimas buvo lėtesnis net 2 procentais.
Estija – švietimo lyderė Europoje – 2022 m. PISA tyrime užėmė 6-ąją vietą pasaulyje pagal skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų rezultatus. Lietuva – atitinkamai 32-a, 24-a ir 29-a. Šis skirtumas – tai ne tik švietimo atotrūkis, bet ir potencialiai prarastas BVP.
Jei Lietuvos mokinių PISA rezultatai pasiektų Estijos lygį, mūsų šalies BVP galėtų augti bent 0,5–0,75 proc. sparčiau kasmet. Tai reiškia milijardus eurų papildomos vertės per kelis dešimtmečius – vien todėl, kad daugiau vaikų gerai moka skaityti, suprasti tekstus, analizuoti informaciją, kritiškai ją vertinti.
Skaitymas formuoja žmogiškąjį kapitalą – o tai lemia BVP
Skaitymas yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių tai, ką ekonomistai vadina žmogiškuoju kapitalu – žmogaus žinių, įgūdžių, produktyvumo visumą. Tyrimai jau ne kartą įrodė, kad skaitymo gebėjimai lemia aukštesnius mokymosi pasiekimus – ne tik kalbos, bet ir matematikos, istorijos bei gamtos mokslų srityse. Jie taip pat siejami su didesniu darbo našumu, greitesniu technologiniu progresu ir, galų gale, aukštesnėmis vidutinėmis pajamomis.
Prieš keletą metų Pasaulio banko ekonomistų atlikti tyrimai rodo, kad Kiekvieni papildomi mokymosi metai gali padidinti asmens pajamas vidutiniškai 10–20 %, o stipresni skaitymo įgūdžiai šį skaičių gali dar padidinti. Tuo tarpu OECD tyrimai rodo, kad skaitymo įpročiai turi net didesnį poveikį mokymosi rezultatams nei tėvų išsilavinimas ar šeimos pajamos.
Lietuvos kontekste tai reiškia viena: šalies pažangos galimybės glūdi ne tik biudžeto eilutėse, bet ir vaikų knygų lentynose. Kai skaitymas tampa norma – auga produktyvumas, stiprėja inovacijų potencialas, o darbo rinka praturtėja kritiškai mąstančiais, kūrybingais žmonėmis. Tai ne tik kultūros stiprėjimas – tai ir ekonominis pagreitis, galintis kasmet atnešti Lietuvai milijonines augimo galimybes.
Skaitymas – tai raktas į visuomenę, kuri ne tik vartoja informaciją, bet ir ją kuria, vertina, permąsto. Kuo daugiau vaikų augs skaitydami, tuo daugiau turėsime žmonių, kurie gebės kurti sprendimus, o ne tik juos vykdyti. Tai – mūsų ilgalaikė konkurencinė persvara.
Skaitymas – pagrindas ne tik kalbai, bet ir mokymuisi apskritai
Vienas įspūdingiausių šiuolaikinių tyrimų rezultatų – tai, kad skaitymas savo noru (angl. pleasure reading) ne tik ugdo skaitymo gebėjimus, bet ir pagerina matematikos, istorijos bei gamtos mokslų pasiekimus. Teksaso valstijoje atliktas tyrimas parodė, kad mokiniai, kurie dažnai skaitė savo malonumui, gavo aukštesnius pažymius visose pagrindinėse srityse. Tuo tarpu Institute of Education (JK) nustatė, kad skaitymo malonumas yra stipresnis akademinės sėkmės prognozuotojas nei tėvų aukštasis išsilavinimas.
Lietuvos švietimo iššūkių kontekste tai – itin reikšmingas signalas. Nors dažnai dėmesys skiriamas papildomoms pamokoms ar korepetitoriams, skaitymo malonumo ugdymas dažnai lieka nuošalyje. Tačiau būtent jis, kaip rodo tyrimai, turi esminį poveikį visų mokomųjų dalykų rezultatams – ir, atitinkamai, visai vaiko mokymosi sėkmei.
„Knygų starto“ tyrimas (2024) rodo, kad Lietuvoje ankstyvasis skaitymas su vaikais mažėja – kasdien vaikams iki 3 m. skaito vos 39 % tėvų, o skaitymui skiriamas laikas trumpėja. Kai skaitymo džiaugsmas formuojamas nuo pirmųjų metų, užgimsta stipriausias mokymosi katalizatorius – vidinė motyvacija, kylanti iš smalsumo ir atradimo malonumo.
Būtent tokie vaikai ima mokytis ne dėl pažymio, o dėl žinių vertės. Ir tai yra pradžia – tiek akademinei sėkmei, tiek viso gyvenimo augimui.
Neskaitanti visuomenė – pažeidžiama visuomenė
Jei vaikas neskaito, jis nesimoko taisyklingai rašyti, sunkiai reiškia mintis, galimai stokoja kritinio mąstymo. Tokia visuomenė tampa lengviau manipuliuojama, paveikesnė dezinformacijai, mažiau atspari populizmui. Mažėjantis raštingumo lygis reiškia ir kultūros bei demokratijos nuosmukį – mažiau pilietinių diskusijų, mažiau analitinio turinio, daugiau šabloniško lozungų vartojimo.
Pasak ekspertų, dėl socialinių tinklų ir vizualinio turinio dominavimo vaikams sunku išlaikyti dėmesį, o rašytinio žodžio supratimas silpsta. Lietuvių kalbos mokytojai atvirai kalba apie tai, kad mokiniai vis rečiau geba suformuluoti mintį ar rašyti nuosekliai, o viešojoje erdvėje pastebimai daugėja „garsiau = geriau“ principu veikiančio, neargumentuoto turinio.
Kai ugdome gebėjimą skaityti ir suprasti sudėtingus tekstus, kuriame pagrindą visavertei demokratijai. Skaitymo įgūdžiai labai prisideda prie žmonių dalyvavimo argumentuotose diskusijose, kritiško informacijos vertinimo ir žiniomis, o ne lozungais ,grįsto dialogo kūrimo. Tai – kelias į brandžią visuomenę, atsparią manipuliacijoms ir atvirą idėjų įvairovei.
Skaitymas – ir malonumas, ir investicija į Lietuvos talentus
Šiandien, kai ekonominis saugumas priklauso nebe nuo gamtinių išteklių, o nuo idėjų, žinių ir gebėjimo jas realizuoti, skaitymas tampa vienu iš prioritetinių įrankių Lietuvos ateities statymui.
Talentai, būtini Lietuvai – inovatyvūs mokslininkai, technologijų kūrėjai, švietimo ir sveikatos specialistai, atsakingi lyderiai – visi jie prasideda nuo vaiko, kuris ne tik moka skaityti, bet ir trokšta suprasti pasaulį aplink save. Tai padaryti tampa daug lengviau, kai gebėjimas skaityti atveria duris į žinias, kurios formuoja ir plečia mąstymą.
Skaitymas – tai ne vien įgūdis, o priemonė auginti žmogų. Nors jis gal ir nėra vienintelis raktas į sėkmę, tačiau neabejotinai yra tas, kuris atrakina smalsumą, lavina dėmesio koncentraciją, ugdo kritinį mąstymą ir gebėjimą įsigilinti. Kiekviena šiandien vaikui skaityta knyga – tai ne tik investicija į jo asmeninį augimą ar būsimas galimybes. Tai ilgalaikė investicija į visuomenę, kurią jis kurs. Į Lietuvą, kurioje skaitymas vėl tampa vertybe, o žinios – pagrindu prasmingai ateičiai.