MTEP finansavimas nėra tik pačių aukštojo mokslo institucijų reikalas – tai turi tiesioginį poveikį ir darbo rinkai, ir galimybėms pritraukti papildomą finansavimą – tiek iš privataus sektoriaus, tiek iš tokių programų kaip Europos Horizontas. Tai taip tai yra svarbiausia sritis, siekiant turėti daugiau aukščiausios kvalifikacijos specialistų. Situacija nemaloni, tačiau ją spręsti buvo būtina.
Galima tik pasidžiaugti, kad 2022-aisiais metais, teikiant mokslo ir studijų įstatymo pataisas situacijos svarbą suprato visi – ir Vyriausybė, ir Seimas, ir tuometis Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prof. A Žukauskas.
Vienas iš kertinių įstatymo elementų buvo siekis sprendžiant šią problemą atsiremti ir į Lietuvos kolegijas, stiprinant šį sektorių ir didinant regioninio aukštojo mokslo kokybę. Seimas patvirtino labai aiškų finansavimo planą kolegijoms: 2023-iaisiais metais ne mažiau kaip 10 proc. bazinio finansavimo skirti MTEP veiklai, 2024-aisiais šis skaičius jau turėjo išaugti iki 15 proc., o šiais metais – pasiekti 20 proc. Dėl to pavyko pasiekti bendrą sutarimą ne tik tarp sprendimų priėmėjų, tačiau ir tarp visų įstatymo priėmimu suinteresuotų derybose dalyvavusių pusių.
Tačiau šiais metais švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiteiravus, koks finansavimas mokslui prognozuojamas, buvo išgirstas netikėtas atsakymas: finansavimas mažinamas, kaip ir yra nurodyta įstatyme. Kad kažkas būtų keitęs sprendimą, dėl kurio sutarė tiek visa švietimo, tiek politinė bendruomenė – duomenų nėra.
Apie tai ne tik buvo nepranešta pačioms kolegijoms, tai nebuvo aptarta nei viename Seimo posėdyje ir net nei viename švietimo ir mokslo komitete Seime. Galiausiai paaiškėjo, kad buvęs Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, A. Žukauskas, pateikė niekur neaptartą įstatymo pataisą, kuri „praslydo“ po bendru pataisų paketu. Pataisą, kuri nurėžė finansavimą, dėl kurio sutarė visi, palaikę bendrą įstatymų projektą.
Dar labiau glumina tai, kad dėl susiklosčiusios situacijos nuostabą išreiškė ir kalbinti Seimo nariai, kuriems, panašu, tai buvo tokia pati naujiena, kaip ir kolegijų atstovams. 35 milijonai eurų, skirtų MTEP veiklai kolegijose finansuoti, išnyko be pėdsako, niekam nieko nežinant ir niekam nieko nepranešus, o tai reiškia net 45 proc. sumažintą finansavimą taikomajai MTEP veiklai.
Nežinia, ar šitai buvo tik techninė klaida, nes teiktos A. Žukausko pataisos buvo pateiktos į neįsigaliojusį įstatymą, ar tikslingai siektas rezultatas. Mažų mažiausiai abejonių kelia tokie politinio skaidrumo standartai. Nekalbant apie tai, kad toks netikėtas smūgis Lietuvos kolegijoms vienareikšmiškai paveiks galimybes siekti jau aptartų bendrų nacionalinių tikslų. Ypatingai žinant, kad kolegijos vaidina išskirtinį vaidmenį, rengdamos kvalifikuotą darbo jėgą Lietuvos regionuose.
Galiausiai kyla klausimas, ar priimtos įstatymų pataisos vis dar užtikrina žadėtą naudą, kuri pačiame įstatymo projekte buvo aprašyta štai taip:
„naujas teisinis reguliavimas sudarys prielaidas įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas siekiant pasaulinio lygio mokslo ir aukščiausios kokybės, tarptautiškų ir prieinamų studijų, sudarys vienodas sąlygas tyrėjams, jų karjerai bei tarptautiniam mobilumui, kartu didinant tyrėjo darbo karjeros patrauklumą ir užsienio tyrėjų pritraukimą; sukurs teisines prielaidas skatinančias studentų įsidarbinimą mokslinių tyrimų projektinėse veiklose, naujų talentų pritraukimą; stabilesnis studijų finansavimas sudarys prielaidas nuosekliau organizuoti ir vykdyti veiklą.“
Šių tikslų neįmanoma pasiekti be tvaraus finansavimo.