Ekonomikos sąvoka yra labai plati ir daug ką apima, tačiau pranešimą E.Čivilis pradeda nuo savo profesinės srities – užsienio investicijų.
Geopolitiniai žaidimai
E.Čivilio teigimu, įmonės dažnai reaguoja į geopolitinę situaciją, o pagal tiesiogines užsienio investicijas galima matuoti, kaip kam nors sekasi arba ne.
„Tiesioginės investicijos yra labai geras indikatorius, kuris parodo, kur keliauja kapitalas ir, į kurią pintinę įmonės renkasi dėti savo kiaušinius“, – pridūrė jis.
Tačiau statistika rodo liūdną vaizdą. Pagal Jungtinių Tautų monitoringą, tiesioginės užsienio investicijos 2024 metais mūsų regione, platesniame Europoje, yra dramatiškai kritę.
„Kritę 23 proc. kai kurie segmentai, tokie, kaip plyno lauko investicijos yra kur kas daugiau – net 40 proc.“, – statistika dalijosi E.Čivilis.
Šių kritimų jis nelaiko naujove. Lietuvoje mes neturime sąvokų meškų rinka (ang. bear rally), kai kritimas išauga dvigubai ir bulių rinka (ang. bull rally), kai augimas dvigubėja.
E.Čivilio teigimu, Lietuvoje abiem atvejais sakoma „šakės“.
„Vienareikšmiškai JAV yra agresyviausia ir turi didžiausią poveikį. Tuo tarpu Lietuva yra kažkur per viduriuką su pozityviais skaičiais“, – pridūrė jis.
Tačiau kaimyninėje Estijoje – dramatiškas sunkmetis, kuris tęsiasi kurį laiką, o dėl to pirštu beda į JAV.
„Didžiausias dalykas, ką padarė JAV, tai įšoko į žaidimą, pildama pinigus ir subsidijuodama projektus, sudarkė nusistovėjusius srautus“, – situaciją aiškino ekspertas.
Kaip atrodo Lietuva?
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje pastarųjų 14 metų rezultatai atrodo neblogai.
„2024 metais mes viršijome visų laiko savo geriausio kapitalo investicijų pritraukimą į plyno lauko gamybas. Prasidėjus karui, mes turėjome daugiausiai darbo vietų sukuriamą rezultatą per visą savo istoriją“, – pavyzdį pateikė E.Čivilis.
Nors atrodome geriau nei Estija, E.Čivilis džiaugtis neskuba ir lenktyniauti nenori.
„Kuo stipresnis mūsų regionas, kuo geriau sekasi estams, tuo geriau yra ir mums. Dėl to, aš asmeniškai, labai juos palaikau ir stengiuosi į tai žiūrėti, kaip į didelę pamoką“,– geopolitinių žaidimų ragina neignoruoti ekspertas.
E.Čivilis pasidalijo, kad „Investuok Lietuvoje“ išleido Lietuvos ekonomikos akceleracijos gaires, kuriose kalbama, kad su šalies konkurencingumu reikia susiimti. Anot jo, visą laiką konkuravome per kaštus, buvome pigūs, bet dabar tokie nebesame.
„Valstybės gali konkuruoti per tris temas – kaštai, lokacija ir kompetencija“, – pridūrė jis.
Ekspertas atmetęs kaštus ir lokaciją, liko tik prie kompetencijų. Keturias strategines proveržio kryptis E. Čivilis laiko aukštųjų technologijų sektorių, pažangios gamybos investicijų pritraukimą į regionus, esamos pramonės transformaciją link aukštos pridėtinės vertės ir žaliąjį pranašumą.
„Bet kokią paimtumėme sritį, prieiname prie vieno ir to paties dalyko, kad tai yra apie mūsų žmones. Tai yra, ką mes gebame arba ko negebame padaryti“, – pridūrė jis.
Ateities scenarijai ir tendencijos
Pasak E.Čivilio, mes turime labai aiškų pasirinkimą – arba mus ateitis pakeičia, arba mes ją sukuriame.
„Iš esmės, Pasaulio ekonomikos forumas sako, kad ateitis gali būti scenarijais planuojama, ateitis gali būti visokia“, – įžvalgomis dalijosi E.Čivilis.
Jis pasidalijo, kokie numatyti keturi scenarijai – augti toliau, žlugti, daryti tą patį arba pakeisti esamus sprendimus.
„Yra „trendai“, kurie tą ateitį formuoja ir akivaizdu, kad su jais reikia dirbti šiandieną“, – situaciją apibūdino ekspertas.
Kaip palyginimą E.Čivilis pasitelkė JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris norėdamas vienų tikslų pasiekė visiškai kitokius. Todėl ragina neignoruoti šių įvykių.
„Viskas krenta, o jis galvoja, kad kelia“, – pridūrė E.Čivilis.
Anot jo, ateityje laukia ne viena galimybė Lietuvai konkuruoti ir pritraukti investicijų. E.Čivilis pasidalijo ir jam įstrigusiais prezidento Gitano Nausėdos žodžiais, kad galvodamas apie šalies ateitį, jis galvoja apie tris dalykus – įgūdžiai, įgūdžiai ir dar kartą įgūdžiai.
Ekonomikos sąsajos su švietimu
Vairą perėmusi švietimo startuolio „Vedliai“ įkūrėja M.Katkutė-Gelžinė pranešimą pradėjo nuo Pasaulio ekonomikos forumo statistikos.
„65proc. dabartinių pradinukų ateityje dirbs technologijų rolėse, kurios dar neegzistuoja“, – teigė ji.
Jos manymu, ši statistika gerai iliustruoja esamą situaciją. Iš įgūdžių pusės žvelgiant, technologijos yra kaip bendradarbis, kurį reikia prisijaukinti.
„Visose srityse dirbtinis intelektas keičia visus įrankius, kuriuos mes naudojame, įpročius, kaip mes komunikuojame, ieškome darbo, keliaujame, kuriame santykius“, – teigė ekspertė.
Nuo prisijaukinimo priklausys, kaip mes gebėsime efektyviai veikti darbo rinkoje.
„Šalia technologinių įgūdžių reikia tokių kompetencijų, kaip smalsumas, lankstumas, kūrybiškumas. Tai yra dar didesnis iššūkis nei tik išmokti naudotis technologijomis“, – pridūrė M.Katkutė-Gelžinė.
Ekonominis pranašumas
M.Katkutė-Gelžinė antrino E.Čiviliui ir teigė, kad mums itin svarbu kreipti vaikus ten, kur jie tikrai turės tvirtas ekonomines galimybes. Ji pridūrė, kad karjera STEAM ar IT srityse suteikia net iki 50 proc. didesnį vidutinį atlyginimą.
„Šis proveržis yra tikrai be galo didelis, nes startuolio ekosistema, tų kompanijų, kurios naudodamos technologijas labai greitai auga pasaulyje“, – apie didėjantį ekonominį poveikį Lietuvoje sakė ekspertė.
M.Katkutė-Gelžinė kėlė klausimą, kaip Lietuva galėtų tapti šalimi, iš kurios kurtume globalius verslus.
„Pasaulyje yra 8 mlrd. gyventojų ir labai tikėtina, kad daug problemų sprendimų kurs sumanūs, kūrybiški, technologas įvaldę žmonės, kurie ras tikrai efektyvius ir ekonomiškai prieinamus kelius tai spręsti“, – mano ji.
Todėl jos manymu, mes nekonkuruojame su estais, mes konkuruojame su visu pasauliu.
„Čia atsiranda tokie verslai kaip „Vinted“, kurie turi 60 mln. vartotojų visoje Europoje“, – pridūrė ekspertė.
Pirmąjį Lietuvos vienaragį „Vinted“ sudaro 100 mln. narių, 1800 darbuotojų ir sukuriama 5 mlrd. vertė.
M.Katkutė-Gelžinė užsiminė apie naujai besiformuojančias biotechnologijas. Ši sritis yra daug sudėtingesnė, sunkesnė ir reikalauja itin specifinių žinių. Ji pristatė „Biomatter“, kuri kuria fermentus su dirbtiniu intelektu.
„Man be galo įdomu pamatyti, kokią vietą Lietuva užims naujai besiformuojančioje bioekonomikoje“, – svarstė ekspertė.
Jos manymu, jei dabar kalbame apie dirbtinį intelektą, technologijas, STEAM, kurios plaukia į bioekonomiką, labai tirps ribos tarp to, ką geba technologijos ir kokią rolę atlieka žmogus.
Technologijos vaikų ugdyme
M.Katkutė-Gelžinė neslepia, kad klausimas, kaip užtikrinsime, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje gebėtų kurti technologijas, jai vienu metu buvo įgrisęs.
„Lietuva yra tokia maža ir tokia lanksti, kad mes neturime privilegijos bent vieną mokinį prarasti ugdymo procese“, – teigė ji.
Turime galvoti, ką daryti ir kaip jiems padėti, kad tai neatsitiktų, nes to kaina būtų per didelė. Jos manymu, gebėjimą kurti technologijas turime suteikti kaip bazinį įgūdį.
„Šalia skaitymo, skaičiavimo, rašymo ir nepaisant, ypatingai, jų lyties, socioekonominės padėties ar mokymosi gebėjimo“, – pridūrė ekspertė.
Ekspertė papasakojo, kaip užsidegę moksleiviai projektus kuria jau kaip profesionalai. Trečiokai pateiktame pavyzdyje programavo kraujo ląstelių judėjimo.
„Jeigu mes galvojame, kad programavimas arba technologinė kūryba yra suaugusių, pažangių žmonių reikalas, kam, galvojate, trečiokai mokėsi koordinates? Tam, kad veiktų jų projektas“, – rezultatais dalijosi ekspertė.
Ji pasidalijo, kaip veikia informatikos ugdymo sistema „Vedliai“, skirta 1–10 klasėms, kurios tikslas išjudinti vaikų kūrybiškumą, smalsumą ir jų norą naudoti technologijas paversti kompetencijomis.
„Vidinė vaiko motyvacija, vaiko vidinis noras kurti, pedagogiškai yra atliepiamas per žaidimą ir per kompleksišką, sudėtingą mokymą, su tokiu dalyku kaip algoritmai, dirbtinio intelekto pagrindai“, – vaikų motyvacija žavėjosi M.Katkutė-Gelžinė.
Ji pasakojo, kad šalia matematinio mąstymo ir informatikos vaikai ugdo kūrybiškumą ir kritinį mąstymą.
„Nustebsite, kad informatika, kaip pamoka, kaip mes ją kuriame su vedliais, augina gebėjimą bendrauti“, – pridūrė ekspertė.
Vaikai kurdami individualius projektus vienas su kitu nekonkuruoja, o gali padėti. Ekspertė skatina motyvuoti vaikus, tai turi prasidėti mokyklos suole, nes tylus ir paklusnus sėdėjimas klasėje nebėra vertybė. M.Katkutė-Gelžinė pabrėžia ir mokytojų svarbą bei pasirūpinimą jais.
„Pasirūpinti ne ta prasme, kad apšokinėti, viską padaryti, o suteikti jiems tokias ugdymo priemones, tokius įrankius ir ugdymo turinį, kad prieš klasę stovėtų kaip tvirti, savimi pasitikintys 21 amžiaus pedagogai“, – ragino to neignoruoti ekspertė.
Ji neslepia, kad darbo su vedliais pradžia nebuvo lengva, todėl tokį ugdymo būdą pasirinkusioms mokykloms dėkojo už drąsą. Anot M.Katkutės-Gelžinės, gebėjimas kurti technologijas yra didžiulė Lietuvos galimybė, tai suteikia tvirtą pagrindą ekonomiškai konkuruoti pasaulyje.
„Mano didžiausia svajonė yra tai, kad pagaliau ir mergaitės, ir moterys, ir merginos galėtų lygiavertiškai dalyvauti ekonomikos kūrime, ne tik aprūpinime, bet iš tikrųjų ir kūrime verslų, kurie keičia pasaulį“, – linkėjo ji.