Mokslininkė yra parengusi ir publikavusi straipsnių moksliniuose leidiniuose, jos mintis apie kamieninių ląstelių savybių tyrimus ir galimybes taikyti medicinoje publikavo ne vienas lietuviškas žiniasklaidos portalas. Tačiau mažai kas žino, kad ši mokslininkė dalį savo brangaus laiko skiria būsimosios mokslininkų kartos ugdymui, darbui su gabiais moksleiviais iš įvairių Lietuvos miestų ir mažų miestelių.
– Jūs vadovaujate Nacionalinės moksleivių akademijos Biologijos/Biochemijos sekcijai. Tai didelė dovana gabiems biochemija besidomintiems mokiniams. Kaip jums pavyksta rasti laiko šiai veiklai? Kas jus motyvuoja savo laiką ir žinias skirti mokinių ugdymui?
– Paslaptis glūdi prioritetuose. Moksleivius sudominti tokia sritimi kaip biochemija, mano nuomone, reikia kuo anksčiau. Nors žinių apie biochemiją viešoje erdvėje lyg ir yra nemažai, bet akivaizdu, kad moksleiviui, galvojančiam apie savo ateitį, šią mokslo sritį atskirti nuo kitų gyvybės mokslų ar medicinos sričių yra gana sudėtinga.
Šiuo metu biochemija jau įtraukta į mokyklos programas, biologijos kursą, bet vis tiek dar nepakankamai. Taigi mokslininko strateginė misija yra skleisti savo srities žinias ne tik tarp studentų, ne tik atlikti darbus laboratorijoje, bet ir bendrauti su moksleiviais. Tai yra labai svarbus prioritetas. Ir nors laiko labai trūksta iš tiesų, bet planuojame ir dėliojame veiklas taip, kad galėtume įsitraukti ir į darbą su moksleiviais ir įtraukti į šį procesą kitus mokslininkus.
Darbe su moksleiviais labai motyvuoja grįžtamasis ryšys, degančios moksleivių akys. Mūsų užsiėmimų, paskaitų Nacionalinėje moksleivių akademijoje metu, tiek vasaros, tiek žiemos sesijose, kai gyvas kontaktas – moksleiviai – gauna daug daugiau žinių nei įprastai pamokų metu mokykloje. O matydama jų spindinčias akis, gaudama ir atsakydama į jų klausimus, suprantu, koks tai svarbus abipusis impulsas. Ir tas impulsas padeda suvokti šio darbo svarbą, o tai suvokus – šiam darbui reikia būtinai surasti laiko.
– Sekcijoje sudaromos sąlygos biologijai ir biochemijai gabiems mokiniams įgyti papildomų žinių, bendradarbiaujama su universitetų dėstytojais, mokslinių institutų darbuotojais. Kaip sekasi organizuoti šiuos procesus, kiek aktyvūs yra mūsų šalies mokslininkai ugdydami jaunąją kartą?
– Retai išgirstu neigiamą atsakymą, kai kviečiu mokslininkus prisidėti. Jei jau atsisako, tai visada dėl labai svarbių priežasčių, argumentuotai ir dažniausiai dėl kitos veiklos ir neįmanomo jų suderinamumo. Mokslininkai tikrai labai mielai įsitraukia ir mato darbo su gabiais mokiniais prasmę.
– NMA Biologijos ir biochemijos sekcija savo veiklą prof. habil. dr. Viktoro Butkaus iniciatyva pradėjo 2006 m. Tai jau 19 metų. Gal galite pasidalyti didžiausiais jos laimėjimais, atradimais?
– Tikrai yra daug sėkmės pavyzdžių. Yra pasirinkusių gyvybės mokslų kelio, medicinos krypčių, biochemijos studijas, studijuojančių Vilniaus universitete, doktorantūroje. Prie sekcijos darbo sėkmės prisideda ir tai, jog ilgametis NMA Biochemijos ir biologijos sekcijos draugas yra „Thermo Fisher Scientific“. Dėl jų paramos ir mokiniai iš regionų gali mokytis Nacionalinėje moksleivių akademijoje.
Per Nacionalinės moksleivių akademijos sesijas aš visada paklausiu moksleivių, kokie jų planai baigus mokyklą. Didžioji dalis atsako, kad rinksis medicinos studijas ir dažniausiai tokiu keliu pasuka. Bet jau ir tarp moksleivių yra nedidelė dalis, koks 10–20 proc., kurie planuoja rinktis molekulinės biologijos, biochemijos studijas. Šiuos moksleivius vėliau tenka sutikti ir universiteto koridoriuose ir dėstyti jiems.
19 metų sekcijos gyvavimui yra labai ilgas kelias, ir tikrai yra pasiekusių labai daug, nuveikusių rimtų darbų. Paminėsiu paskutinį didelį ir džiaugsmingą 2024 metų įvykį – Justas Miliauskas Tarptautinėje biologijos olimpiadoje pasipuošė sidabro medaliu.
– O koks buvo jūsų kelias į biochemijos mokslų pasaulį?
– Kai aš mokiausi mokykloje, apie biochemiją joje buvo mažai žinių. Nežinojau kokia tai sritis, neturėjau platesnio konteksto, nežinojau, ką žmonės gali veikti pabaigę šiuos mokslus. Todėl baigusi mokyklą rinkausi medicinos studijas ir tik jas baigusi pasirinkau biochemijos kryptį. Taigi mano kelias nebuvo tiesus, o šiek tiek vingiuotas, bet žvelgdama atgal labai džiaugiuosi savo pasirinkimu ir tuo, kur dabar esu ir ką veikiu.
– Daug šalių konkuruoja dėl gabių ir talentingų žmonių. Prašome pasidalyti savo mintimis apie sekcijos, kuriai vadovaujate, vaidmenį auginant talentus Lietuvai.
– Gabūs moksleiviai ir iš jų užauganti stipri profesionalių mokslininkų karta yra didelis valstybės turtas ir stiprybė. Ar svarbu papildomas ugdymas, dėmesys gabiems ir talentingiems vaikams? Taip, tai tikrai svarbus ateities veiksnys.
Labai svarbu, į kokią aplinką, kokią terpę moksleivis pakliūva. Negaliu sakyti, kad įprasta mokykla moksleivių neparuošia. Viskas priklauso nuo to, kokie žmonės, pedagogai dirba mokykloje. Ir jei mokytojas dirba atvira širdimi, yra atsidavęs savo darbui ir dėstomam dalykui, jis tikrai sudomins mokinį, paskatins jį plačiau ir giliau pasidomėti konkrečiu klausimu ar mokslo sritimi. Viskas didžia dalimi priklauso nuo motyvacijos, o motyvacija priklauso nuo supančių žmonių.
Žinoma, kai mokinys nusprendžia patirti daugiau, kai jam atsiranda poreikis gilesnių žinių, kyla problema, kurią ne visada galima išspręsti mokykloje. Mano nuomone, mokyklų programos yra labai įspraustos į rėmus, spėju, kad mokytojams yra labai mažai laisvės kūrybiškumui. Didelę dalį dėmesio mokytojai yra nukreipę į normų, normatyvų, pasirengimo egzaminams klausimus ir tuomet mažiau laiko lieka įdomioms mokslo istorijoms, kurios kaip tik gali sumotyvuoti mokinį siekti žinių.
Šia prasme labai didelį vaidmenį atlieka Nacionalinė moksleivių akademija, Jaunųjų biochemikų mokykla ir kitos panašios organizacijos. Jose vyksta gal net lemtingi mokslininkų ir moksleivių susitikimai, motyvuojančios pamokos, paskaitos, darbai laboratorijose ir pan. Tai vienareikšmiškai be galo svarbi veikla. Džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių, kurie skiria savo laiką Lietuvos moksleivių ir mokslo bendram augimui.