Savivaldybė akcentuoja, kad į nemalonius tyrimo rezultatus bus atsižvelgta, planuojami tolimesni veiksmai.
Tuo metu su portalu Lrytas kalbėjusi Mažeikių visuomenės sveikatos biuro atstovė pastebėjo, kad narkotikų problema paauglių tarpe suvienijo bendruomenę, tačiau vienas svarbus klausimas vis dar tvyro ore – o kas toliau?
Pastebėjo esminę tendenciją
Liūdinanti tendencija: vis daugiau su narkotikais susijusių nusikaltimų, kurių įtariamieji nepilnamečiai
Kaip šią savaitę skelbė Mažeikių rajono savivaldybė, rajono mokyklose neseniai atliktas 5–8 klasių mokinių testavimas dėl sąlyčio su psichotropinėmis (narkotinėmis) medžiagomis.
Nustatyta, kad daugiau negu pusė tirtų klasių turėjo kontaktą būtent su tokiomis medžiagomis.
Pažymima, kad šis tyrimas – dalis savivaldybės vykdomų veiksmų, siekiant užtikrinti mokinių saugumą ir užkirsti kelią žalingų įpročių plitimui tarp jaunuolių.
„Ištirtos devynios kiekvienos – 5, 6, 7 ir 8 – klasės mokinių grupės. Visose klasėse nustatyta vienoda tendencija: šešiose iš devynių grupių fiksuotas mokinių sąlytis su narkotinėmis medžiagomis.
Susiję straipsniai
Neraminanti tendencija – su psichotropinėmis (narkotinėmis) medžiagomis susiduria didelė dalis mokinių jau nuo penktos klasės, ir ši problema išlieka panašiai aktuali visose tirtose amžiaus grupėse.
Rezultatai aptarti savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos pasitarime, mokymo įstaigų vadovams pateikti apibendrinimai, rekomendacijos ir siūlymai dėl tolesnių veiksmų.
Dėmesys skiriamas švietėjiško darbo stiprinimui, mokyklų bendruomenių informavimui, prevencinių priemonių taikymui kasdieniame ugdymo procese“, – rašoma savivaldybės pranešime.
Savivaldybė pabrėžė, kad rajone įgyvendinamos prevencinės priemonės, kad minėta problema mažėtų.
„Sutelktai dirba savivaldybė, Narkotikų kontrolės komisija, Visuomenės sveikatos biuras, policijos bendruomenės pareigūnai.
Šios institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos kurti saugią aplinką mokyklose, ugdyti mokinių atsparumą žalingiems įpročiams bei užtikrinti, kad tėvai ir pedagogai turėtų reikiamą informaciją ir priemones“, – rašoma pranešime.
Visuomenės sveikatos biuro Mažeikiuose specialistė Aksana Tenienė, koordinuojanti sveikatos priežiūrą mokyklose, portalui Lrytas trečiadienį papasakojo, kad toks tyrimas atliktas jau antrą kartą – anksčiau dėl analogiškos priežasties buvo tiriami ir gimnazistai.
Specialiu būdu buvo testuojami mokinių delnai – apie tokį vizitą iš anksto pranešta nebuvo, kad į mokyklą tądien susirinktų kuo daugiau vaikų.
„Pareigūnas, atėjęs į klasę, tokiomis testavimo juostelėmis perbraukė per visų vaikų delniukus ir dviejų tipų aerozolinės medžiagos pagalba žiūrėjo, koks yra rezultatas.
T.Bauro nuotr.
Taip jau atsitiko, kad dalyje klasių buvo aptikta netiesioginio kontakto su psichotropinėmis medžiagomis, tai rezultatai parodė, kad vaikai tiesiog lietė paviršių, gal sveikinosi, lietė pinigines, telefonus.
O kuo klasės darėsi vyresnės, jau nuo 7 klasės, tendencingai ir dinamiškai augo ne tik to paviršinio sąlyčio rodmenys, bet ir tai, kad jų rankose per pastarąsias tris dienas turėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų“, – aiškino A.Tenienė.
Tiesa, anot visuomenės sveikatos biuro atstovės, tai dar tikrai nereiškia, kad visi šie mokiniai ir vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas.
„Jeigu vaikas laikė rankoje narkotinę, psichotropinę medžiagą, mes negalime teigti, kad jis ją vartojo. Bet kad tikrai laikė rankose, būtent tie testavimo įrankiai ir parodo“, – patikslino specialistė.
Pasak A.Tenienės, dabar buvo svarbu identifikuoti problemos mastą, pokytį, tad netrukus bus galima imtis ir kitų veiksmų, kad narkotinių medžiagų pėdsakų klasėse būtų kuo mažiau arba jų apskritai nebeliktų.
„Ateityje yra galimybė jau daugiau telktis į tas klases, kuriose yra tiesioginio kontakto, ir tada jau galima labiau stebėti, labiau žiūrėti, ir prevencinių priemonių daugiau panaudoti tiek su tėvais, tiek su mokiniais“, – kalbėjo Mažeikių visuomenės sveikatos biuro atstovė.
Vienas klausimas dar liko
Nors dalis tėvų žinias apie vienokį ar kitokį vaikų testavimą sutinka jautriai, A.Tenienės teigimu, tėvų bendruomenė kol kas išlieka supratinga.
„Dabar mūsų savivaldybės buvo paviešintas straipsnis, kad toks tyrimas buvo atliktas, ugdymo įstaigos buvo įpareigotos ir jų paprašyta, kad jos pravestų susirinkimus su tėvais konkrečiai kiekvienoje klasėje. Klasės auklėtojos ar kažkas iš administracijos, galbūt ir visuomenės sveikatos specialistas, jeigu bus suderinta, kalbės su tėvais ir aiškins.
Kažkokio didelio pasipriešinimo kaip ir nesulaukėme, nes nebuvo testuojamas kiekvienas vaikas atskirai, nebuvo intervencijos į vaiką, tai buvo bendras klasės neplanuotas ir neinformuotas patikrinimas. Tad didelio pasipriešinimo nesulaukėme ir labai tuo didžiuojamės ir džiaugiamės, nes tai parodo tėvų sąmoningumą“, – kalbėjo specialistė.
Šiuo atveju, pasak A.Tenienės, nudžiugino ir pačių mokyklų reakcija į atliekamus tyrimus. Kalbant apie narkotikų problemą ugdymo įstaigose kartais pastebima, kad dalies mokyklų vadovai bando neigti šį skaudulį, galbūt nenorėdami, kad tokios žinios pakenktų jų įstaigos reputacijai.
„Galiu pasididžiuoti ir Narkotikų kontrolės komisijos darbu – iš pradžių buvo kalbama su ugdymo įstaigų administracijomis, mes visi puikiai suvokėme, kad patikrinimas dar nereiškia, jog mokykloje yra vartojami tie draudžiami dalykai.
Tiesiog vaikai ateina jau iš išorės, iš namų, iš kiemų, iš būrelių, ir tikrai gavosi geras dialogas su ugdymo įstaigų bendruomenėmis.
Jos suvokė, kad tai nevertinama kaip asmeniškai šios įstaigos problemos – tiesiog skleidėme žinią, kiek daug yra paplitę mūsų bendroje visuomenėje, visose aplinkose narkotinių medžiagų, todėl reikia susitelkti, kad tėvai tai pamatytų, labiau stebėtų savo vaikus, domėtųsi jų gyvenimu, jų kuprinių sudėtimi, kad į mokyklą ateitų vaikai, jau praėję tą filtrą iš namų, o mokykla dar daugiau žiūrėtų ir informuotų“, – dėstė specialistė.
Tiesa, vienas klausimas ore dar tvyro – kas, sulaukus tokių tyrimo rezultatų, bus toliau.
„Ką daryti su tais duomenimis, kaip įgalinti, kaip parodyti, kad problema iš tiesų yra“, – svarstė A.Tenienė.
Tiesa, anksčiau ištyrus vyresnius moksleivius, Mažeikių gimnazistus, tendencijos buvo labai panašios – anot pašnekovės, nėra taip, kad mokiniai „sugenda“ būtent gimnazijose.
„Mums ir parodė situacija, kad į gimnazijas jau ateina tokie patys vaikai, kokie jie yra septintokai ar aštuntokai. Tarp septintokų-aštuntokų ir gimnazijos pirmos-antros klasės nėra ženklių skirtumų“, – palygino Mažeikių rajono visuomenės sveikatos biuro atstovė.
Mažeikių „Ventos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Daujotienė portalui Lrytas teigė, kad šios progimnazijos duomenys dar tikslinami, nes rezultatuose esą pasitaikė netikslumų.
Visgi, pasak mokyklos atstovės, tam tikros tendencijos dėl neleistinų medžiagų vartojimo paauglių gretose stebimos visoje Lietuvoje.
„Tų medžiagų aptinkama ant vaikų delnų. O kokiu būdu jos ten patenka – jau nebe mums spręsti“, – komentavo L.Daujotienė.
Pasak „Ventos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, ši mokykla nuolat vykdo prevenciją narkotikų klausimais – vyksta specialūs mokymai tėvams, vaikams, mokytojams.
„Tėvai natūraliai viską priėmė, neišsigando. Tai yra prevencinė programa, daroma prevenciniais tikslais. Man neteko susidurti ir su tuo, kad mokyklos kažkaip slėptų ir sakytų, kad ne, pas mus nėra nei vieno atvejo. Visur yra besielgiančių ne taip, kaip mes norėtume“, – svarstė L.Daujotienė.
Paklausta, ką konkrečiai reikėtų daryti, kad tokia nemaloni statistika mažėtų, „Ventos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja pirštu beda ir į šeimas, kuriose pirmiausia turėtų būti kalbama apie tokius dalykus.
„Mokykla ką gali, savo ruožtu daro, tai būtent projektai yra rašomi, su paaugliais dirba psichologas, supažindina, stiprina atsparumą toms visoms pagundoms. Tėvams irgi mokymai daromi, jie yra supažindinami, kokios grėsmės, kokios pasekmės, kaip atpažinti, kaip elgtis. Ir tada, manau, kiekvienas savo šeimoje priima sprendimus“, – aiškino L.Daujotienė.
2023 metų gruodį Vidaus reikalų ministerija (VRM) inicijavo bandomąjį projektą pasirinktose septyniose Vilniaus, Alytaus miestų ir Klaipėdos rajono mokyklose. Projekto metu buvo išbandytos įvairios reagavimo į narkotikų vartojimo, platinimo ir disponavimo atvejus priemonės.