Yra ir dar vienas niuansas – brandos egzaminų metu mokykloje negali būti pašalinių žmonių ir kitų mokinių, o kadangi mokslo metai birželį vis dar tęsiasi, reikia galvoti, kaip užimti likusius vaikus, klausimų kyla ir dėl mokytojų.
Portalo Lrytas kalbinti gimnazijų vadovai neslėpė, kad laikotarpis – įtemptas, bet tenka suktis, nes kitos išeities tiesiog nėra. Kadangi birželis bus itin darbingas, reikia griežtai jį susiplanuoti, nes net sunku įsivaizduoti, ką reikės daryti, jei kažkas iš mokytojų, pavyzdžiui, susirgs.
Mokiniai „trukdo“ ugdymo procesui?
Šiuos klausimus neseniai pagarsino švietimo situaciją analizuojantis žurnalas „Reitingai“ – vyriausiasis šio leidinio redaktorius Gintaras Sarafinas atkreipė dėmesį, jog to, kas laukia birželį, gimnazijos iki šiol dar nebuvo patyrusios.
„Nors mūsų mokyklos yra pripratusios prie įvairiausių nesusipratimų, prie išbandymų ugnimi, vandeniu, dažnai ir akmenimis, tačiau ši vasara mūsų mokykloms bus ypatinga. Jų laukia išbandymas egzaminais – kasdieniais egzaminais – ir net ne po vieną per dieną.
Prasidės viskas gegužės 30 dieną ir baigsis tik liepos 11 dieną. Ir, tiesą sakant, to mūsų gimnazijos dar nėra niekada patyrusios“, – teigė G.Sarafinas.
Pasak jo, bus ir tokių dienų, kai egzaminus tą pačią dieną laikys tiek vienuoliktokai, tiek dvyliktokai.
„Tarkime, „Saulės“ gimnazijoje Kaune vieną dieną bus chemijos egzamino pirma dalis vienuoliktokams ir jį laikys 80 tos gimnazijos mokinių, o matematikos egzaminą tą pačią dieną laikys 220 dvyliktokų. Taigi, per vieną dieną bus 300 egzaminuojamųjų viename pastate“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Pasak G.Sarafino, kadangi bus nemažai perlaikančiųjų ir 11 klasės patikrinimus, brandos egzaminų sesija išsitęs, vertinti darbus mokytojai turės iki liepos 18 dienos, todėl pedagogai praras nemažai atostogų dienų, turės jas persikelti į kitus metus.
Kaip aiškino „Reitingų“ redaktorius, birželį nukentės ir jaunesnių klasių mokiniai, nes tuo metu jie mokykloje būti negalės. O pamokas užtikrinti bus būtina, nes mokslo metai tęsis iki birželio pabaigos.
„Įsivaizduojate, kaip „toli“ mes nužengėme, jeigu jau mokiniai trukdo švietimo sistemai?“ – ironizavo G.Sarafinas, pridūręs, kad dėl tokių aspektų ministrės Ramintos Popovienės nuogąstavimai dėl artėjančios brandos egzaminų sesijos yra pagrįsti.
Vertinimams dar per anksti?
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija yra viena iš tų ugdymo įstaigų, kuriose atėjus birželiui egzaminai vyks praktiškai kiekvieną dieną. Kaip portalui Lrytas sakė gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė, egzaminų čia nebus tik dvi birželio dienas.
Paklausta, kaip mokykla žada organizuoti ugdymą kitiems mokiniams, ji tikino, kad gimnazija jau susidarė tam tikrą savo darbų planą.
„Į mokyklą įeiti bus negalima. Tomis dienomis, kada pirmoji dalis bus didieji egzaminai – pavyzdžiui, matematika, kai visi 160 mokinių laiko, ar anglų kalba, kai laiko visi 160, pergrupuosime tvarkaraščius, uždarysime du aukštus, o kai bus antroji dalis, ugdymo procesas bus kitoks – tai jau bus su išvykimu, esame ir veiklų pasiplanavę, kur galėtume organizuoti pamokas kitose erdvėse.
Pavyzdžiui, kai istorijos pirmajai daliai reikia tik keturių kabinetų, mes vieną dalį uždarysime, ir kol jie rašys, kitiems vyks pamokos. Mes turime galimybių uždaryti kelis kabinetus“, – aiškino V.Prižgintienė.
Kadangi „Ąžuolyno“ gimnazija nėra ilgoji, pasak direktorės, išsiversti jai bus lengviau, negu, pavyzdžiui, ilgosioms gimnazijoms, kuriose mokosi vaikai nuo pirmos iki dvyliktos klasės.
Paklausta, kaip apskritai vertina pasikeitusią brandos egzaminų tvarką, V.Prižgintienė pabrėžė, kad dabar tai vertinti būtų sunku – reikia palaukti ir pažiūrėti, ar pokyčiai duos rezultatų ir kokie jie bus.
„Negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti. Pernai buvo labai daug chaoso, kai buvo pirmi metai, ir pagrindinis chaosas buvo dėl to, kad pirmoji egzaminų dalis vyko kovo mėnesį. Tai dar yra pakankamai darbingas laikas, todėl tai išbalansavo ir visų kitų klasių darbą. Vaikai dar nebuvo pilnai tų programų praėję, pradėjo mokytis pagal naują programą ir jau kovo mėnesį reikėjo laikyti.
Dabar kategoriškai sakyti, kad tai yra prastai, negaliu, nes nežinome, kas bus šiemet. Iš principo pats egzaminų išdalinimas į dvi dalis gal ir nėra labai blogas dalykas, nes truputėlį eliminuoja tą vienos dienos atsitiktinumo faktorių.
Mes, suaugę žmonės, irgi žinome, kad gyvenime būna sunkių dienų, ir jeigu ta viena diena sunki, o tau egzaminas, gali būti visaip. Matome labai skirtingus vaikų požiūrius“, – svarstė Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos vadovė.
Visgi, pasak V.Prižgintienės, dalis mokinių jau pernai neblogai išlaikė pirmąją egzamino dalį, tad gali būti, jog dėl to dalis abiturientų gali pernelyg atsipalaiduoti, mažiau ruoštis antrajai daliai.
„Bet apie tai kalbėti dar anksti. Tą bus galima įvertinti geriausiu atveju kai turėsime rezultatus, bet iš pirmo blyno daryti apibendrinimus irgi būtų sunku“, – įsitikinusi gimnazijos direktorė.
Pamokas vykdys nuotoliniu būdu
Kauno „Saulės“ gimnazijos vadovė Sonata Drazdavičienė skaičiavo, kad birželį mokykla taps virš 20-ies egzaminų centru. Jaunesnius moksleivius ketinama palikti namuose – pamokose jie dalyvaus nuotoliniu būdu.
„Visi devintokai, dešimtokai, kiti vienuoliktokai, kurie dar mokosi tuo metu, išeina į nuotolį ir ateina tik į egzaminus. Kadangi mokykloje mūsų yra daug – apie du su puse šimto kiekvienos laidos – tai praktiškai visi mūsų kabinetai yra paruošti egzaminams.
Vadinasi, mokytojai, kurie nevykdo egzamino, dirba nuotoliu, veda pamokas. Tai čia nėra jokios problemos. Bet mokykla kiekvieną dieną yra egzamino centras, ir yra trys darbo dienos per birželį, kai pas mus nėra egzamino centro“, – pasakojo S.Drazdavičienė.
Anot jos, kiek perorganizavus ugdymo procesą dalis nepatogumų tikrai sušvelnėtų.
„Ugdymo procesas vyksta, jeigu mokykla jį tinkamai organizuoja. Pavyzdžiui, pas mus visiškai normaliai pamokos vyks, tai reikia peržiūrėti, sudėlioti, ir vaikai tada mokysis iš namų – kito kelio nėra. Į mokyklą ateiti jie neturi jokios galimybės, nebent po pietų.
Nėra taip, kad būtų katastrofa, bet tai bendrai apsunkina mokyklos darbą. Pats sprendimas, patys vadinamieji tarpiniai patikrinimai, kurie dabar yra VBE pirmoji dalis, klausimas – kiek tai būtina? Po visko, kai išeis pirmoji laida, reikėtų padaryti analizę, pažiūrėti, ar tai pasiteisino, išanalizuoti rezultatus ir tada daryti išvadas, ar ji veikia, ar ne. Dabar dar sunku kalbėti.
O šiaip švietimiečiai bet kokias naujoves priima sunkiai“, – svarstė Kauno „Saulės“ gimnazijos vadovė.
Nerimą jaučia ir moksleiviai
Vilniaus Senvagės gimnazijos direktorius Giedrius Krasauskas tikrai turi dėl ko pasukti galvą – šioje mokykloje mokosi ne tik gimnazinių klasių moksleiviai, bet ir pradinukai, kitų klasių mokiniai.
„Metas yra labai įtemptas, bet grafikas yra toks ir mes jo pakeisti negalime. Turime daryti taip, kaip yra, ir tiesiog darome“, – portalui Lrytas kalbėjo jis.
„Iki birželio 7 dienos dar mokysis ir pradinukai, o vėliau dar mokysis mokiniai nuo 5 klasės. Tai turime organizuoti ir ugdymo procesą kitų klasių mokiniams, ir vykdyti egzaminus“, – pridūrė G.Krasauskas.
Pasak Senvagės gimnazijos vadovo, mokykla stengiasi birželiui numatyti kuo daugiau veiklų mieste, bet jeigu mokiniai kažkur išvažiuos, tam reikia ir pačių mokytojų.
„Tose veiklose turi dalyvauti mokytojai, o egzaminams vykdyti irgi fiziškai reikia žmonių. Taip kad tas metas yra ypatingai sudėtingas ir sunkus, bet neturime kitos išeities. Viliamės, kad kada nors atkreips dėmesį ir pasikeis tie sprendimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
Mes aktyviai dalyvaujame „Vilnius yra mokykla“ programoje, išnaudojame Kultūros pasą dar aktyviau, lankomės muziejuose arba galime pasirinkti kitas veiklas. Vaikai gali lankytis ir kokioje nors įstaigoje, domėtis jos darbu, čia mums padeda ir vaikų tėveliai, imasi iniciatyvos.
Tiesiog renkamės įvairiausius variantus, kad vaikai nebūtų mokykloje“, – pasakojo G.Krasauskas.
Kol kas gimnazijai turėtų užtekti savų resursų ir darbuotojų, bet jei birželį kuris nors mokytojas susirgtų ar negalėtų atvykti į darbą, išsiversti būtų labai sudėtinga.
„Nežinau, kaip ir kuo reikėtų pakeisti susirgusį mokytoją. Nes viską padalinome taip, kad būtų taip, kaip yra, ir nėra jokių alternatyvų“, – prisipažino mokyklos vadovas.
Mokslo metų trumpinimas tokius iššūkius gal ir sumažintų, bet tuomet juos trumpinti reikėtų bent dviem savaitėmis, o ne viena, sakė jis.
„Manau, apskritai reikia į visą egzaminų tvarkaraštį ir mokinių užimtumą žiūrėti kompleksiškai, nes tai, kas yra dabar, mokyklose įgyvendinti ir realizuoti yra be galo sudėtinga. O mums ypatingai sunku, nes mūsų mokykloje organizuojamas ugdymas nuo 1 iki 12 klasės.
Pastebime ir jaučiame vaikų didelį stresą, įtampą, nes tų pokyčių išties santykinai yra labai daug, ir jie užgriuvo pernelyg greitai. Visa tai išgyvena ir mokytojai, ir vaikai“, – komentavo G.Krasauskas.
Sureagavo NŠA
Kaip portalui Lrytas atsiųstame komentare nurodė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai, pasiruošimas šių metų brandos egzaminų sesijai prasidėjo lygiai prieš metus, subūrus ŠMSM darbo grupę dėl tvarkaraščio ir pagrindinių brandos egzaminų organizavimo principų (pavyzdžiui, dėl galimybės perlaikyti pirmą egzamino dalį trečios gimnazijos klasės mokiniams tos pačios sesijos metu).
Agentūros atstovai patikino, kad švietimo bendruomenė egzaminų metu neliks viena.
„Per visus šiuos mokslo metus su savivaldybėmis ir mokyklomis vyko ir tebevyksta nuolatiniai darbiniai susitikimai, kurie suteikia galimybes gauti aktualiausią informaciją, pasitikslinti, iškilus neaiškumams, kad mokiniai galėtų sklandžiai dalyvauti egzaminuose.
Visą brandos egzaminų sesijos laikotarpį NŠA taip pat rengs reguliarias konsultacijas aktualiems klausimams aptarti ir atsakyti su visomis egzaminų organizavime ir vykdyme dalyvaujančiomis grupėmis: mokytojais, mokyklų administracijų, savivaldybių atstovais. Kasmet valstybinių brandos egzaminų vykdymo metu veikia pagalbos linija nuotolinių susitikimų formatu, telefonu ir elektroniniu paštu.
Patirtis rodo, kad operatyviai gaunama informacija mokyklose ir savivaldybėse yra svarbus faktorius, užtikrinantis sklandesnį procesų valdymą ir jų kokybės užtikrinimą“, – teigė NŠA atstovai.
Pasak agentūros, suprantama, kad mokyklų ir savivaldybių atstovams kyla klausimų ne tik dėl brandos egzaminų organizavimo, bet ir dėl tebevykstančio ugdymo proceso. Todėl esą ugdymo procesas mokykloje gali būti koreguojamas, kiekviena mokykla sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo priima savarankiškai, tardamasi su mokyklos bendruomene, kuriai priklauso ir mokiniai.
„Išskaidžius valstybinių brandos egzaminų organizavimą ir po praėjusiais metais pirmą kartą vykdytų tarpinių patikrinimų atsižvelgus į švietimo bendruomenės pageidavimus perkelti pirmas valstybinio brandos egzamino dalis (buv. tarpinius patikrinimus) į brandos egzaminų sesiją, organizuojamą birželio mėn., brandos egzaminų sesijos tvarkaraštis šiais metais išties įtemptesnis, o krūvis mokykloms didesnis.
Tai aktualu toms mokykloms, kurios, savivaldybių sprendimu, tampa egzaminų centrais, ir toms, kuriose dalis mokytojų pasitelkiami abiturientų darbams vertinti. Brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas taip, kad kasdien egzaminų centrams reikėtų pasitelkti labai panašų egzaminų vykdytojų skaičių ir jį galima planuoti iš anksto. Mokytojams, dalyvaujantiems egzaminų darbų vertinime, elektroninė vertinio sistema suteikia galimybes darbus vertinti jiems tinkamiausiu metu.
Savivaldybių atstovai dar kovo mėn. susitikime agentūroje įvardijo, kad yra suplanavę tiek nuotolines pamokas, tiek edukaciją už mokyklos ribų, tiek pamokų tvarkaraščių koregavimą.
Savivaldybių ir mokyklų atstovai ne tik planuoja, bet ir dalinasi gerąją patirtimi: per ilgą laiką mokyklos jau yra atradusios sau, savo mokiniams ir mokytojams tinkamiausius būdus ir priemones, kaip geriausiai tai daryti“, – portalui Lrytas nurodė NŠA.