Laikydami pirmąsias egzaminų dalis vienuoliktokai pamokose galės nedalyvauti, tačiau po egzaminų vis tiek turės grįžti į ugdymo procesą ir toliau eiti į pamokas, nes mokslo metai jiems oficialiai baigsis tik birželio pabaigoje. Tiesa, tuos pačius brandos egzaminus taip pat laikantiems dvyliktokams mokslo metai baigiasi dar gegužę.
Įprastai birželį pamokos persikelia į įvairias neformalias erdves, kursas dažniausiai jau būna praeitas, todėl dalis pedagogų tokią praktiką vadina ugdymo proceso imitacija.
Išryškėjo situacija, kad nemaža dalis vienuoliktokų vasarą norėtų išnaudoti ir praktiškai, ne tik laikydami pirmuosius egzaminus – dalis jau susiplanavę sezoninius darbus, todėl to neslėpdami eina ir net savo mokyklos direktorių prašo atleisti juos nuo likusių neformalių pamokų.
Lietuvos mokyklos to dar nėra patyrusios: ši vasara bus ypatinga
Nors mokslo metai vienuoliktokams užsitęsdavo ir anksčiau, šiemet situacija dėl jiems atsiradusių egzaminų tikrai keista, svarsto portalo Lrytas kalbinti mokyklų vadovai.
Pasak jų, jei sąlygos dabar būtų suvienodintos ir vienuoliktokams, ir dvyliktokams, tokių situacijų nekiltų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) problemas žino ir žada kelti diskusijas.
Ateina ir su darbdavių prašymais
Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos vadovė Zita Gudonavičienė aiškino, kad mokslo metų sutrumpinimas viena savaite atneštų neblogą pokytį, nes ypač šiemet birželis tikrai kelia didelių nepatogumų.
Susiję straipsniai
„Kaip ten bebūtų, aš paskaičiavau, kad 11 dienų mes mokysimės nuotoliu, ir tik realiai penkias dienas birželį dėl egzaminų mes mokysimės kontaktiniu būdu. Kas antrą dieną organizuosime egzaminus, kai kurias dienas bus ir po du, tai kartais susidaro toks jausmas, kad mes tikrai imituojame ugdymą.
Mes kaip tik su mokytojais kalbame, kad kursą realiai turime išeiti iki birželio 1-osios, mes jau neakivaizdžiai tą darome, nes dauguma mokytojų vėliau važiuoja vertinti darbus ir tiesiog natūraliai nėra kam dėstyti pamokų. Tai būtų logiška trumpinti mokslo metus“, – portalui Lrytas sakė Z.Gudonavičienė.
Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos direktorė turi ir dar vieną idėją – pasak jos, būtų galima atsisakyti žiemos atostogų, kurios įprastai būna vasarį, ir tokiu būdu mokslo metai galėtų sutrumpėti ne savaite, o dviem.
„Tada mes labai ramiai išeitume ir savo susiplanuotus metinius planus, ir tikrai nebebūtų taip skausminga. Nelabai suprantu, ar realiai reikalingos tos atostogos vasarį“, – svarstė Z.Gudonavičienė, pridūrusi, kad tokia idėja galėtų pasiekti ir ŠMSM vadovybę.
„Mes turime rudens atostogas, turime kalėdines atostogas, turime velykines atostogas, ir dar turime žiemos atostogas. Tai gal reikėtų peržiūrėti ir šitą variantą? Galbūt jos nėra tokios aktualios ir labai reikalingos?
Šį penktadienį Kėdainiuose turėsime susitikimą su ministre, ir, manau, tikrai galime tokį variantą pasiūlyti“, – kalbėjo gimnazijos vadovė.
Nors mokslo metai galėtų trumpėti tik 5–10 klasių moksleiviams, štai vienuoliktokai, kurie šiemet laikys pirmąją egzamino dalį, atsidūrė keblioje situacijoje – vasarą jie norėtų ir padirbėti, bet, priešingai negu dvyliktokai, tarp egzaminų dar turės vaikščioti į mokyklą.
„Pagal ugdymo planą vienuoliktokai egzaminus pradeda laikyti gegužės 30 dieną. Bet ugdymo procesas jiems nesibaigia, kaip, pavyzdžiui, dvyliktokams. Ir jūs įsivaizduokite: prieš egzaminą jis turi teisę neiti į pamokas tą dieną, tada jis laiko egzaminą, ir po egzamino kitą dieną jis jau turi eiti į pamokas.
Nelabai suprantu, kodėl pirma egzamino dalis Nacionalinei švietimo agentūrai atrodo tokia nereikšminga. Jie lygiai taip pat atsakingai laiko tą pirmą dalį, kaip ir dvyliktokai. Tai su vienuoliktokais yra problema, nes jau kelintas pas mane ateina ir klausia, ar bus galima (neateiti į pamokas, – aut.past.)
Sakau: vaikai, aš neturiu teisės jūsų atleisti nuo pamokų, nes ugdymo procesas jums baigiasi birželio 20-ą. Ir jeigu jūs nedalyvausite pamokose, jums vis tiek bus nepateisintos pamokos“, – pokalbius su paaugliais įgarsino Z.Gudonavičienė.
Pasak direktorės, jaunuoliai net neslepia priežasčių, kodėl negali į pamokas vaikščioti birželį.
„Labai daug kas yra susitarę ir kavinėse, ir greito maisto kavinėse, kas nori į Palangą išvažiuoti, kas – į Nidą, vaikai nori užsidirbti pinigų. Tai jie ateina ir tiesiai šviesiai man tai sako.
Norėtųsi, kad pirma VBE dalis III-okams būtų prilyginta antrai daliai, ir kad mokslo metai jiems baigtųsi tuo pat metu, kaip ir IV-okams – gegužės pabaigoje. Tada viskas ramiai būtų, jie laikytų egzaminus, ir jau jų valia, ką jie daro tomis dienomis tarp egzaminų“, – dėstė Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos vadovė.
Panevėžio raj. Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė pastebėjo analogišką situaciją, tiesa, besikartojančią bene kasmet – vasaros metu užsidirbti vieną kitą eurą nori tikrai ne vienas moksleivis.
„Jie nori užsidirbti pinigėlių, ypač kaimo vietovėse, tai yra visokių nuomonių. Birželio antroje pusėje visas mūsų ugdymas vyksta jau kitose edukacinėse erdvėse, daugiau su projektine veikla, mokomės iki birželio 19-osios, nes mes jau ir taip šiek tiek pasitrumpinome, bet iki tos 19 dienos irgi tokia projektinė veikla“, – pasakojo G.Kubilienė, pridūrusi, kad mokykla savo iniciatyva ugdymo procesą šiemet šiek tiek sutrumpino ir patiems vienuoliktokams.
„Bet vis tiek egzaminai vyksta, vis tiek yra chaosas ir pačiai mokyklai. (...) Mūsų vienuoliktokų, norinčių dirbti, yra nemažai, ir jie prašosi. Kartais atneša ir darbdavių prašymus, kad tikrai tas vaikas įsidarbino, sutartis parodo. Kai kurie vyksta į užsienį, turi ten giminaičių.
Kai kurie ir nuo 16-kos metų jau darbinasi, nes vaikai nori užsidirbti, yra socialiai remtinų šeimų, tai vaikai tikrai nori eiti.
Tikrai kursą praeiname, ruošiamės, kartojamės, ir jeigu nori, visi gali baigti ir išmokti“, – aiškino Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos direktorė.
Ministrė teigia nuogąstavimus girdinti
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė naujienų portalui Lrytas antradienį tvirtino, kad galutinis sprendimas dėl mokslo metų trukmės galėtų paaiškėti dar šią savaitę – teliko suderinti kelis svarbius aspektus.
Visgi apie tai pranešta jau trečiadienio rytą.
„Jau visiškai artimiausiu metu bus sprendimas – iki šios savaitės galo, bet, kaip ir kalbėjome viešoje erdvėje, eina kalba apie 5–10 klasių moksleivius ir apie penkias dienas.
Bet tie sprendimai nėra tokie greiti todėl, kad tas pats mokslo metų trumpinimas siejasi su daugybe kitų techninių dalykų, pavyzdžiui, mokytojų darbo užmokesčiu, tai norime surasti patį geriausią sprendimą, kad užmokestis nenukentėtų. Taip pat galvojame ir apie vaikų užimtumą“, – kalbėjo R.Popovienė.
Paklausta, ar nereikėtų suvienodinti mokslo metų trukmės vienuoliktokams ir dvyliktokams, ministrė teigė girdinti švietimo bendruomenės klausimus, bet greitų sprendimų, anot jos, būti negali – reikia į viską pažvelgti kompleksiškai.
„Mes tikrai pripažįstame, girdime iš švietimo bendruomenės, kad birželio mėnuo ypač šiais metais yra chaotiškas, jis yra perkrautas tiek mokiniams, tiek mokytojams, tiek pamokų krūviu, tiek su egzaminų tvarkaraščiu – persidengia perlaikymai vienuoliktokams, dvyliktokų laikymas. Yra labai įtemptas tvarkaraštis ir mes tą tikrai žinome.
Bet atėjome į tą situaciją, kaip aš sakau, paveldėtą, ir mūsų pagrindinis tikslas – kad viskas praeitų kuo sklandžiau. Suprantame, koks sunkus tai etapas, mokslo metų trumpinimas galutinai tos chaotiškos situacijos nesprendžia, tai mūsų tikslas yra per metus-kitus subalansuoti, kompleksiškai peržiūrėti egzaminų laikymą ir sudėti viską taip, kad nebūtų tokio didelio chaoso. Tai reikalauja laiko, o skuboti sprendimai sukeltų daug betvarkės“, – Lrytas komentavo R.Popovienė.
Tad ministrė leido suprasti, kad ateities diskusijose ant stalo keliaus ir klausimas dėl kitų moksleivių ugdymo proceso trukmės.
„Mes ir kalbame apie tai, kad galbūt reikėtų peržiūrėti per visus metus tą pamokų skaičių, išdėliojimą, ir atostogas turėsime aptarti, nes dabar gauname labai daug priekaištų dėl egzaminų atostogų metu, kas tikrai yra nenormalu ir negali taip būti. Tikrai diskutuosime ir dirbsime kompleksiškai, bet pritariu, kad šis birželis tikrai bus labai sudėtingas.
Tačiau į tokią situaciją atėjome, negalėjome nieko nei teisiškai keisti, nei keisti tam, kad įvestume dar daugiau chaoso“, – pažymėjo R.Popovienė.