Neseniai lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Alius Avčininkas prakalbo apie tamsiąją darbo mokykloje pusę – pamokų lankomumo tvarka esą stipriai piktnaudžiaujama, tėvai ne tik nusimeta atsakomybę ir ją perkelia ant mokytojų pečių, bet pedagogus neretai terorizuoja ir persekioja.
„Situacija tampa nevaldoma, mokytojas patiria stresą iki tokio lygio, kad ateini į darbą ir bijai atsidaryti elektroninį dienyną, kuris yra tavo vienas iš pagrindinių darbo įrankių“, – atviravo mokytojas.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas pastebi, kad priimti sprendimai dėl lankomumo šiandien veikia jau silpnai, todėl į šį klausimą reikėtų pažvelgti dar kartą.
„Vertybinė degradacija“
Pamokų nelankymo problemą viešai pagarsino lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas A.Avčininkas. Feisbuke jis pasidalijo įrašu, kuriame atvirai papasakojo, su kuo šiandien susiduria dalis pedagogų.
Mokytojas taip pat iškėlė klausimą, ar Lietuvoje „dar yra vietos sąžiningai dirbančiam mokytojui“.
„Kai tėvai sąmoningai meluoja apie vaiko pamokų nelankymą, dengia jo elgesį, trukdo mokytojui taikyti objektyvų vertinimą, jie atsisako bendradarbiauti su mokykla ir užtikrinti vaiko dalyvavimą ugdymo procese. Jie prisideda prie vaiko teisės į išsilavinimą pažeidimo. Vaiko teisių apsaugos specialistai turėtų matyti tai ne kaip „konfliktą su mokytoju“, o kaip galimą nepriežiūros ar žalingo šeimos poveikio požymį, kuris trukdo vaikui ugdytis.
Daugelyje Europos valstybių vaiko ugdymas nėra laikomas privačiu reikalu. Tai valstybės investicija. Mokykla – ne vaikų stovykla, o sistema, kurią finansuoja visi mokesčių mokėtojai.
Kai mokinys sąmoningai nelanko pamokų be pateisinamos priežasties, kai tėvai nesirūpina, nemotyvuoja, o dar blogiau – meluoja, dangsto vaikų piktybinį elgesį ir kaltina mokytoją, kai kurie Europos kraštai tai traktuoja kaip valstybės išteklių švaistymą ir vaiko nepriežiūrą“, – rašė A.Avčininkas.
„Mokytojas ne tik neturi svertų, jis dar priverstas iškraipyti realybę, kad vaikas „turėtų patenkinamą pažymį“. Ir jei valstybė leidžia tai daryti, vadinasi, jai nerūpi nei švietimo kokybė, nei finansinis skaidrumas, nei pedagogo profesijos orumas“, – teigė A.Avčininkas.
Pasak pedagogo, tai, ką patiria mokytojas, yra psichologinis smurtas, kurį turi stabdyti valstybė. Ir tai, kas ignoruojama šiandien, rytoj taps visos švietimo sistemos griūtimi, tvirtino jis.
Kaip portalui Lrytas trečiadienį pasakojo A.Avčininkas, sugriežtinta tvarka dėl pamokų lankomumo šiandien mokyklose visiškai neveikia.
„Tėvai piktnaudžiauja galimybe teisinti visas pamokas – nors yra apribotas dienų kiekis, nėra pasakyta, kad mokinys, tarkime, praleidęs vieną pamoką per dieną, jau praleido visą dieną. Tai jie pavienių pamokų gali teisinti be galo daug, ir tėvai visą laiką tuo naudojasi, ypač, jeigu vaikas nepasiruošia kontroliniam darbui, nepadaro namų darbų, galų gale tingi į pamoką eiti.
Tėvai pateisina tokią vaikų atsakomybės stoką arba savo auklėjimo spragą, ir tada mokytojas tarsi neturi jokių svertų, kaip tą mokinį sugrąžinti į pamoką ir kaip perleisti tą atsakomybę pačiam mokiniui.
Ir mokiniai masiškai bėga iš pamokų – tarkime, pirmose trijose pamokose yra, ketvirtoje – nėra, tėvai rašo, kad vaikas serga, bet staiga magiškai pasveiksta ir į penktą, šeštą pamokas jau grįžta. Tėvai mato tokią situaciją ir supranta, kad tai yra manipuliacija, patys tampa savotiškais nusikaltimo bendrininkais ir tokį pavyzdį rodo savo vaikams – tai čia mes jau kalbame apie auklėjimo dalykus, vertybinius dalykus.
Vadinasi, mokykla arba visa švietimo sistema leidžia tokiai vertybinei degradacijai klestėti ir įgalina žmones taip elgtis“, – dėstė mokytojas.
O tada, pasak A.Avčininko, kai ateina semestro ar mokslo metų pabaiga, o mokinio rezultatai dėl prasto lankomumo yra prasti arba pažymių apskritai trūksta, tėvai mokytojus pradeda persekioti – juos kaltina, šmeižia, grasina, aiškintis santykių ateina į mokyklą, susiranda mokytojo telefono numerį ir skambina jam bet kuriuo paros metu.
„Kai dabar pasižiūrėjau į visas lankomumo tvarkas ir netgi finansiškai paskaičiavau, kiek valstybei galėtų kainuoti šita simuliacija, tai mes jau kalbame apie iššvaistytus milijonus valstybės pinigų. Manau, mes nesame tokia turtinga valstybė, kad galėtume sau leisti švaistytis tiek lėšų. O galiausiai dėl visko kaltas lieka mokytojas“, – pastebėjo pedagogas.
A.Avčininko teigimu, įvairūs pavieniai atvejai galiausiai tampa sisteminiais, nes net ir tie vaikai, kurie gerai mokosi ir siekia rezultatų, pamato, kad lieka kvailio vietoje, kadangi tėvų laiškais kartais netgi galima pasiekti daugiau.
„Situacija tampa nevaldoma, mokytojas patiria stresą iki tokio lygio, kad ateini į darbą ir bijai atsidaryti elektroninį dienyną, kuris yra tavo vienas iš pagrindinių darbo įrankių, nes nežinai, kas šiandien tau kokį pasipiktinimą ar grasinantį laišką atsiuntė. Tai yra nenormalu.
Čia jau yra sisteminis psichologinis smurtas, ir apie kokį mokytojo profesijos patrauklumą mes kalbame, apie kokį jaunų mokytojų pritraukimą kalbame, jeigu mes neužtikriname psichologiškai saugios aplinkos?“ – klausė mokytojas.
Anot jo, tokia situacija iškelia ir dar vieną klausimą, kokia tuomet apskritai yra mokymosi ir buvimo mokykloje vertė.
„Kodėl tada į tą mokyklą reikia eiti, jeigu tėvų laiškais galima išspręsti nesimokymo problemą? Mokinys piktybiškai nesimoko, tėvai pateisina, o mokinys galiausiai vis tiek tą mokyklą baigia. Ar tai nėra iškreiptas švietimo sistemos vaizdas?“ – svarstė A.Avčininkas.
Paklaustas, kokios, jo manymu, galėtų būti tokio tėvų elgesio priežastys, mokytojas prakalbo ir apie tam tikrą vertybių krizę.
„Šeimoje yra nesikalbama, nėra ugdomos tinkamos vertybinės nuostatos, ir tokiu būdu tėvai stengiasi kompensuoti tai, ko patys auklėdami savo vaikus nepadarė, stengiasi dirbtinai palaikyti tam tikrą draugišką ryšį, ir bijodami tą santykį kaip nors iškreipti, deformuoti, stengiasi būti draugais ten, kur reikia būti autoritetu, kur reikia nustatyti aiškias ir griežtas ribas, kad vaikas nepasiklystų gyvenime.
Manau, čia yra jau nusitrynusios ribos tarp to, kas yra tėvystė, motinystė, sveiki šeimos santykiai, ir kad tėvai turi būti ne tik draugai, bet ir pavyzdys, kas yra gerai, kas yra blogai, kas yra moralu, kas yra atsakomybė“, – kalbėjo A.Avčininkas.
Kantrybės taurę jau galutinai perpildo atvejai, kai tėvai patys prašo pagalbos, nes nesusitvarko su savo vaikais, o vėliau kaltina mokyklą, kad ši žlugdo jų atžalas.
„Man ši bevalystė ir nesusitvarkymas su paaugliais yra aukščiausio nesąmoningumo išraiška, kad tiesiog yra baisu. Patys nesusitvarko, bet tada patys mokyklai kenkia, kuri bando padėti tam tėvui ar mamai“, – kalbėjo mokytojas, pridūręs, kad dirbant tokiomis sąlygomis vis sunkiau išlikti empatišku, tikėti savo darbo prasme ir pamatyti kiekvieną vaiką kaip asmenybę.
„Bijai mokinį vertinti, bijai su juo bendrauti, bijai pamokoje taikyti kūrybingesnį metodą, išbandyti alternatyvias užduotis, kitokią prieigą prie ugdymo turinio, nes jautiesi suvaržytas, nuolat stebimas, viskas yra interpretuojama, į viską žiūrimą iškreiptai, ir kuriame tokį šiltnamį, kuriame kiekvienas yra gležna gėlelė.
Tada mokytojas yra ne ugdytojas, o įgeidžių pildytojas“, – pastebėjo A.Avčininkas.
Atsigręžia ir į situaciją šeimoje
LMVA prezidentas D.Žvirdauskas pasakojo, kad vos tik sugriežtinus pamokų pateisinimo tvarką atsirado teigiamų pokyčių, tačiau tai truko neilgai.
„Mokyklų vadovai buvo vieni iš iniciatorių, kad kažkas būtų daroma su lankomumu, kad tėvai būtų įpareigoti tame dalyvauti, kad ugdymo procesas, pamokos yra svarbu, kad darbas su mokykla ir vaikų motyvacijos didinimas yra svarbu, tai šitoje vietoje dar tikrai yra kur padirbėti.
Stebėjau ir savo įstaigą, kuri yra didžiausia Lietuvoje, nes tuoj bus 2000 mokinių ir trys filialai, tai pradinis efektas pirmą pusmetį buvo gana didelis – lankomumas ir pateisintos pamokos padidėjo beveik 15 procentų. Bet vėliau visa tai vėl grįžo į panašią situaciją, kaip ir buvo.
Kiek girdėjau ir iš kitų mokyklų vadovų, lankomumo tvarka situaciją pagerino tik labai nedideliu procentu, ir reikėtų toliau diskutuoti, kaip šią problemą spręsti“, – portalui Lrytas sakė D.Žvirdauskas.
Jis užsiminė ir apie kitų valstybių praktiką, kur į pamokų nelankymą žiūrima gerokai griežčiau nei Lietuvoje.
„Labai dažnai pateikiu pavyzdį iš Vokietijos – ten mokyklos turi didesnę laisvę susidėlioti savo tvarkas, mokykla pasitikima. Pirmą kartą tėvai įspėjami, ir jeigu nevyksta jokie pokyčiai, yra pranešama įvairiems baudų biurams, galima bausti ir piniginėmis baudomis, ir kitaip. Į lankomumą, į ugdymo procesą žiūrima labai rimtai ir atsakingai.
Sykį teko dalyvauti vienoje radijo laidoje, kur vienas tėtis, matyt, kažkur Vilniuje, sėdėdamas kamštyje, rėkė ant manęs, kad va, šitas biurokratas, jau ir taip tėvai neturi laiko vaikams, šeima suplanuoja atostogas, kad pabūtų kartu, o čia jau tokie kaip aš palaiko, inicijuoja tokias tvarkas, tai iš principo mes niekam tikę žmonės. Tai su tokiu pasipriešinimu tenka susidurti.
Aš manau, mes patys turime susiskaičiuoti duomenis, turime pakankamai galių ir teisinių įstatymų, reikia priimti tuos sprendimus ir juos tvariai vykdyti. Tai yra problema, ir jeigu mes ją neigsime ir pasiduosime idėjinės paklodės tampymui, galų gale nukentės vaikai“, – įsitikinęs D.Žvirdauskas.
Pasak LMVA prezidento, priežasčių, kodėl tėvai linkę spjauti į galiojančias tvarkas, yra įvairių – pavyzdžiui, tokias situacijas gali nulemti ir sunkumai pačioje šeimoje.
„Yra tėvų, kurie turi savitą požiūrį ar šeimos patiria sunkumų. Pavyzdžiui, gali būti labai puiki šeima, atsakinga, besirūpinanti, o vaikas išgyvena paauglystę, maištauja. Ir gaila tos šeimos, nes ji, jausdama vaiko savijautą, bando jį gelbėti, ir toje vietoje vis tiek reikia bendradarbiauti su mokykla“, – aiškino pašnekovas.
Kartais, pastebėjo D.Žvirdauskas, vaikai mokyklos nelanko ir jeigu šeimoje vyksta skyrybos ar kitos skaudžios situacijos.
„Tėvai, priklausomai nuo šeimos situacijos, ieško visų būdų, kaip kartu išgyventi, tai kartais ir gaunasi, kad atsiranda pateisinimų, jog negalima išvažiuoti atostogų, dar čia visokių ribojimų prigalvojo, ir tada natūraliai tėvams kyla visokių gynybinių reakcijų. Bet jeigu tu eini į darbą, uždirbi atlyginimą, tai mokykla irgi – kur tie įgūdžiai bus įgyjami, jeigu ne mokykloje?“ – svarstė LMVA prezidentas.
D.Žvirdausko teigimu, sprendimai dėl mokslo metų ar pamokų lankomumo neatsirado iš lubų – buvo analizuojami duomenys, kalbama su ekspertais, su psichologais, atsižvelgta ir į užsienio patirtį.
„Jeigu mes dar pasilygintume su kokia pietryčių Azija, Japonija, Singapūru, tai mes čia išvis gana laisvai gyvename“, – palygino jis.
D.Žvirdauskas priminė, kad mokykla, gavusi informacijos apie nepriežiūros atvejus ar neatsakingą tėvų elgesį, gali kreiptis į vaiko teisių gynėjus, pasitarti. O jeigu yra rimtų sisteminių pažeidimų ir mokykla nesiima priemonių, tai jau tampa jos atsakomybe.
„Ji turi vykdyti visas procedūras. Atskirais atvejais iš mokyklų reikalaujame rezultato, norima, kad mokinių pasiekimai gerėtų, bet kaip tu tuos pasiekimus pagerinsi, jei vaikas tiesiog neateina? Ir sistemingai neateina.
Reikia įsivertinti, analizuoti skaičius ir pasitikėti sprendimais, kurie yra priimti“, – ragino LMVA prezidentas.
Praleistos pamokos – dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių
Kaip 2023 metais patvirtino ŠMSM, tėvai gali pateisinti penkias mokymosi dienas per mėnesį, praleistas dėl ligos. Taip pat gali pateisinti ir daugiau pamokų, praleistų dėl objektyvių aplinkybių.
Nustatyta, kad dėl svarbių asmeninių priežasčių gali būti pateisinama iki 3 mokymosi dienų per pusmetį, arba ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą. Mokykla gali nusistatyti kitą tvarką ir pateisinti ir daugiau mokymosi dienų, jei atsiranda tam pagrįstos priežastys.
Praleistas mokinių pamokas mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo galės pateisinti dėl kitų priežasčių: jei mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje, jei mokinys turi kvietimą atvykti į valstybinę ar savivaldybės instituciją ar įstaigą.
Tėvai apie vaiko neatvykimo į mokyklą priežastis turi informuoti tą pačią dieną, jei įmanoma – iki pamokų pradžios. Jei iš tėvų mokykla nesulaukia informacijos, atsakingi darbuotojai turi susisiekti su jais, informuoti apie vaiko neatvykimą į pamokas, nurodė ministerija.
Pasak ŠMSM, jei praleidimai be pateisinamos priežasties kartosis, įsitrauks mokyklos Vaiko gerovės komisija, kartu bus ieškoma pamokų nelankymo problemos sprendimo būdų.
Jei po mokyklos pagalbos suteikimo situacija nepagerės, mokykla galės kreiptis į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių dėl koordinuotai teikiamos pagalbos šeimai skyrimo.