Šiemet brandos egzaminai atrodys kitaip, nei buvo įprasta iki šiol – tuo pačiu metu jie vyks ir vienuoliktų klasių mokiniams, ir abiturientams. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad po pernai surengtų vadinamųjų tarpinių vienuoliktokų patikrinimų kilusio šaršalo nuspręsta tvarką pakoreguoti.
Nuo šiol vienuoliktokai birželį laikys pirmąją egzamino dalį, kuri sudarys 40 procentų galutinio egzamino įvertinimo, o likusią dalį „užsidirbs“ kitais metais.
Tiesa, bene kasmet egzaminų procesas visiškai sklandžiai nepraeina – pasitaiko trikdžių ar klaidų. Kartais – ir labai šiurkščių, dėl ko Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) sulaukia kritikos.
ŠMSM pristatė egzaminų pokyčius: aptarė, kas keisis nuo ateinančių mokslo metų
Pavyzdžiui, pernai įsivėlė klaida skaičiuojant egzaminų balus, todėl du abiturientai nebeturėjo teisės stoti į aukštąsias mokyklas, dar trims jaunuoliams užsivėrė durys patekti į universitetus. Klaidų pasitaikė ir pačiose užduotyse – pavyzdžiui, juoką švietimiečiams sukėlė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių lapuose atsiradusios rašybos klaidos.
Apie tai, kaip šiemet sekasi ruoštis brandos egzaminams, portalą Lrytas informavo NŠA atstovai, nuotaikomis pasidalijo ir mokyklų atstovai.
Nerimas – dėl matematikos
Su portalu Lrytas kalbėjęs Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius Donatas Vasiliauskas patikino, kad kol kas didelių nesklandumų ruošiantis egzaminams nekilo – mokykla tikisi, kad netikėtumų pavyks išvengti ir toliau.
Susiję straipsniai
„Kol kas nieko netrūksta – turime profesionalią komandą, jau turėjome patirties ir praeitais mokslo metais, organizuodami VBE pirmąją dalį.
Tai kol kas viskas kaip ir aišku – sekame instrukcijas, sekame informaciją“, – patikino D.Vasiliauskas.
Nors šiemet dėl pasikeitusio egzaminų skaičiaus gimnazijoje tenka keisti įprastą darbo tvarką, anot Alytaus Jotvingių gimnazijos vadovo, pavyko prisitaikyti ir prie to.
„Esame pakankamai didelė gimnazija Alytaus miesto mastu, tai pedagoginių resursų turime, o ugdymo procesas, be jokios abejonės, koreguojasi.
Per tam tikrus egzaminus, priklausomai nuo to, kiek mokinių laiko ir kokie yra reikalavimai, kartais mes pamokas organizuosime ir nuotoliniu būdu, bus tokių egzaminų, kuomet pamokų organizavimo būdas nesikeis ir mokiniai eis į mokyklą įprastu kontaktiniu būdu, tiesog mokykloje padarysime atskiras teritorijas tam tikro dalyko egzaminui, kad atitiktume reikalavimus ir mokiniams niekas netrukdytų.
Yra dienų, kai organizuosime nepamokinį ugdymą, kai vyks karjeros ugdymas, tai mokiniai vyks į įmones, į ekskursijas, domėsis tais dalykais, ką mokyklos suole sėdint būna sunku padaryti. Tai tokiu hibridiniu būdu ir dirbsime“, – dėstė D.Vasiliauskas.
Paklaustas, kokią jaunuolių savijautą pastebi gimnazijoje, jis išskyrė nebent šiek tiek padidėjusį nerimą dėl matematikos brandos egzamino.
Būtent šį egzaminą turi laikyti tie, kurie nori studijuoti aukštojo mokslo įstaigose (išskyrus stojančiuosius į meno specialybes).
„Be jokios abejonės, birželio mėnesį tas ugdymo procesas nebus toks įprastas, kaip visą laiką, bet turime konkretų planą, tai manome, kad viskas bus gerai.
Visi ruošiasi, ypatingai abiturientai jau yra finišo tiesiojoje, planuoja savo karjerą, skaičiuoja tuos balus. Ypatingai svarbus aspektas dabar yra matematikos egzaminas, kuris vis dėlto ne tik mūsų mokyklos ar mūsų miesto, bet visos Lietuvos mastu yra pakankamai sudėtingas dalykas.
Ne visi mokiniai išlaiko, ne visi mokiniai gauna aukštą balą, o be matematikos egzamino dabar sudėtinga įstoti (į aukštąsias mokyklas, – aut.past.) ir panašiai.
Tai tokių nuogąstavimų yra, tačiau džiaugiuosi, kad nuogąstaudami jie uoliai ruošiasi, nes žino, kad nebus lengva. Tikiu, kad viskas bus gerai“, – pabrėžė Alytaus Jotvingių gimnazijos direktorius.
Tiesa, pridūrė jis, nors matematikos egzaminas kai kuriems ir kelia papildomų rūpesčių, jo stipriai sureikšminti nereikėtų, nes aukštasis mokslas nėra absoliučiai visų moksleivių pagrindinis tikslas.
„Matematika labai svarbi, bet svarbūs ir kiti dalykai. Apskritai kuo mokinys nuosekliau ir stropiau ruošiasi, mokosi ne tik dvyliktoje klasėje, bet ir visą laikotarpį prieš tai, tuo to nerimo yra mažiau.
Nerimas yra natūralus dalykas, bet nereikia suabsoliutinti, kad absoliučiai visų siekis turėtų būti aukštasis mokslas.
Mūsų mokykloje yra vykdomas karjeros ugdymas, mokiniai susipažįsta su įvairiausiomis specialybėmis, lankosi įmonėse, lankosi kitose mokymo įstaigose – ne tik universitetuose ir kolegijose, bet ir profesinėse mokyklose“, – kalbėjo D.Vasiliauskas.
Gimnazijos vadovo teigimu, profesinio mokymo sritis Lietuvoje taip pat yra labai stipri, tačiau kartais švietimo bendruomenės požiūrį vis dar paveikia įvairūs stereotipai.
„Galbūt dar galioja tokia klišė, mes kartais susiduriame, kad net ir mokiniai, kurie yra silpnesni, jiems atrodo, kad būtina turėti aukštąjį išsilavinimą tam, kad pasiektum sėkmę.
Manau, kad šitą požiūrį reikėtų keisti, ir kiekvienam pagal savo poreikius, galimybes, pomėgius, potraukius įgyti tam tikrą profesiją, ir ne visą laiką tai yra aukštoji mokykla.
O tiems, kurie siekia aukštojo mokslo, gerų rezultatų, VBE metu mes galime palinkėti visokeriopos sėkmės. Mokykloje dirba tikrai profesionalūs mokytojai, mes skiriame labai daug dėmesio ypatingai matematikai, turime ir papildomas konsultacijas“, – vardijo D.Vasiliauskas.
Turi spėjimą dėl vieno egzamino
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Elžbieta Banytė portalui Lrytas taip pat pasakojo, kad pasiruošimas vienam iš svarbiausių egzaminų vyksta pakankamai sklandžiai, nors apie ką pamąstyti yra.
„Kad ir sunkiai, bet programą spėjome išeiti. Praeitą savaitę kartojomės, šią savaitę kartojamės, kitą savaitę darysime konsultacijas, tai kažkaip viskas juda gana gerai. Programa yra labai labai plati ir tų autorių vis tiek yra per daug, bet, kita vertus, kai pirmą kartą tą programą eini, tai ir mokytojui sunku, ir vaikams sunku, tai manau, kad su laiku viskas stabilizuosis.
Pasipildysime, peržiūrėsime savo ilgalaikius planus, galų gale daug tų autorių yra pasirenkamųjų, tai tikrai galima rinktis ir tos laisvės yra nemažai – tas yra žavu. Iš mano pusės, aš jaučiuosi padariusi viską, ką galiu.
Aišku, suprantu, kad tikriausiai bus tokių momentų, kurie išlįs po egzamino, kai jau išeisime vertinti rašinių, ir kai paaiškės, kad aš kažko buvau ar pati nesupratusi, ar mokiniams ne taip perdaviau, ar mano mokiniai nesuprato – aš net neabejoju, bet esu nusiteikusi į šitą situaciją žiūrėti filosofiškai“, – pasakojo E.Banytė.
Filosofinis požiūris, anot mokytojos – suvokimas, kad nesklandumų visuomet bus, kai vykdoma viena ar kita reforma.
„Tokia yra pokyčių kaina, ir aš iš savo pusės darau viską kaip galėdama geriau – tikiuosi ir vertintojų geranoriškumo ir suvokimo, kad tai yra naujas egzaminas“, – kalbėjo E.Banytė.
Tiesa, pasak lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, yra tikimybė, kad šiemet gali padaugėti šio egzamino neišlaikiusių jaunuolių – mat mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino jau nebebus.
„Manau, kad aiškumo prasme viskas tikrai aiškiau, negu būdavo anksčiau, nes anksčiau jie galėdavo remtis kuo nori iš to 36 autorių sąrašo, o dabar jiems tiesiog yra duoti tekstai ir įkalta į galvą, kad jau nieko nebefantazuojame ir remiamės tuo, kas yra pateikta prieš akis, o kiti argumentai jau gali būti absoliučiai laisvi – ir literatūriniai, ir kultūriniai, ir socialiniai, ir politiniai, ir kokie tik benori. Tai manau, pats užduoties tipas mokinius tikrai klaidina mažiau, nei buvo anksčiau. (...)
Vienintelis dalykas, kurį galiu bandyti spėti – kad turėsime pakankamai didelį B lygio mokinių neišlaikymą. Čia, man atrodo, visai logiška, kad B lygio gali būti daug neišlaikiusių, nes pirmą kartą B lygis eina jau nebe į mokyklinį, o į valstybinį egzaminą.
Anksčiau jie (B lygiu besimokantieji, – aut.past.) visi eidavo į mokyklinį, ir tai vos pralįsdavo, o dabar jie visi eina į valstybinį. Tai reikia pasiruošti tam, kad statistika gali mūsų ir nepradžiuginti“, – svarstė E.Banytė, neslėpdama, kad tokia situacija daliai moksleivių kelia nemažą nerimą.
Nors egzaminai praktiškai kasmet pažeria vienokių ar kitokių, nebūtinai malonių, staigmenų, mokytoja į artėjančią egzaminų sesiją žiūri viltingai.
„Kiekvienais metais kažkas išlenda, bet aš stengiuosi būti kaip įmanoma pozityvesnė, galvoti apie tai, kas yra gero, ir negalvoti, kas viskas bus blogai“, – tvirtino E.Banytė.
Kaip ruošiasi NŠA?
NŠA atstovai portalui Lrytas savo ruožtu antradienį tikino dedantys visas pastangas, kad brandos egzaminų sesija būtų sklandi.
„Su mokyklomis ir savivaldybėmis Nacionalinė švietimo agentūra susitinka reguliariai. Šiuose darbiniuose susitikimuose aptariami aktualiausi brandos egzaminų organizavimo bei vykdymo klausimai, iškilus neaiškumams ieškomi galimi sprendimai, kad mokiniai galėtų sklandžiai dalyvauti egzaminuose.
Kaip mokykloms pavyks vykdyti brandos egzaminus elektroniniu būdu, jos galėjo pasitikrinti prieš dvi savaites vykusio Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu, kai patikrinimui vienu metu jungėsi 28 tūkst. mokinių. Skirtingus brandos egzaminus laikys mažiau mokinių.
Antros egzaminų dalys organizuojamos tradiciniu būdu, t. y. mokiniai gauna atspausdintas užduotis. Išimtis – informatikos egzaminas“, – teigė NŠA.
Agentūros atstovų teigimu, brandos egzaminų tvarkaraštis sudarytas taip, kad kasdien egzaminų centrams reikėtų pasitelkti labai panašų egzaminų vykdytojų skaičių, ir jį galima planuoti iš anksto.
Kiekvieno egzamino metu agentūroje budės specialistų komanda, kad galimi nesklandumai būtų sprendžiami iškart, nurodė NŠA.
Tiesa, jeigu vienuoliktokų ar dvyliktokų netenkins gautas rezultatas ar dėl objektyvių priežasčių jie negalės egzamino laikyti pagrindinės sesijos metu, pakartotinėje brandos egzaminų sesijoje, kuri vyks birželio 23 d. – liepos 11 d., ir vienuoliktokai, ir dvyliktokai galės perlaikyti pirmas egzaminų dalis.
„Pirma egzamino dalis organizuojama elektroniniu būdu, atliktos užduotys vertinamos automatiškai elektroninėje užduoties atlikimo sistemoje, todėl mokiniai preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs atlikti užduotis. Apsisprendimą perlaikyti mokiniai turės priimti per 3 darbo dienas nuo pirmos egzamino dalies laikymo ir pateikti prašymą mokyklos vadovui.
Galutinis egzamino įvertinimas bus skaičiuojamas taip: pirmos ir antros egzamino dalių taškai sumuojami ir konvertuojami į balus. Perlaikius pirmą egzamino dalį, skaičiuojant galutinį rezultatą, bus imamas geresnis pirmos dalies įvertinimas. Jei neperlaikoma, skaičiuojamas turimas įvertinimas“, – aiškino NŠA.
Pažymima, kad šių metų abiturientams šiek tiek kitaip skaičiuosis matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų galutiniai įvertinimai.
„Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino galutinį įvertinimą sudarys 30 proc. pirmos dalies ir 70 proc. antros dalies rezultatai. Praėjusiais metais išlaikytos kalbėjimo dalies įvertinimas bus konvertuojamas, pvz., 20 taškų (maksimalus buvusio tarpinio patikrinimo įvertinimas) bus konvertuojama į 30 taškų. Kiekvienam mokiniui bus konvertuojama individualiai proporcingai surinktiems taškams pagal nustatytą formulę: dauginama iš 1,5 ir apvalinama.
Matematikos egzamino galutinį įvertinimą sudarys 20 proc. pirmos dalies ir 80 proc. antros dalies rezultatai, jei mokinys neperlaikys pirmos egzamino dalies. Maksimalus galimas antros egzamino dalies įvertinimas – 60 taškų, kurie konvertuojami į 80 taškų pagal nustatytą formulę: dauginama iš 1,34 ir apvalinama.
Jei dvyliktokas nuspręstų perlaikyti pirmą egzamino dalį (buvusį tarpinį patikrinimą), perlaikymo metu maksimaliai galės surinkti 40 taškų, o laikydamas antrą VBE dalį – 60 taškų. Perlaikant pirmą dalį, antros dalies taškai nebus konvertuojami“, – aiškinama Lrytas gautame agentūros atsakyme.