Taip nutiko pakeitus brandos egzaminų tvarką – nuo šiol pirmąją VBE dalį jaunuoliai laikys vienuoliktoje klasėje, ji sudarys 40 proc. galutinio egzamino įvertinimo. Likusią dalį balų jie užsidirbs jau dvyliktoje klasėje.
Švietimo bendruomenė, mokyklų vadovai dėl intensyvaus egzaminų grafiko ir mokyklose vis dar tebevykstančio ugdymo proceso jaunesnių klasių moksleiviams reiškė nemažai nerimo, tačiau kartu tikino, kad sudėtingam birželiui pasiruošė maksimaliai gerai, kaip tik gali.
Abiturientų pirmasis egzaminas laukia pirmadienį, o penktadienį vienuoliktokai pasitiko pirmąjį savo iššūkį – matematiką.
ŠMSM pristatė egzaminų pokyčius: aptarė, kas keisis nuo ateinančių mokslo metų
Šis egzaminas, kaip ir visi kiti pirmosios dalies patikrinimai, laikomas elektroniniu būdu. Vienuoliktokai 28–35 matematikos užduotims turėjo 2 valandas.
Kaip sekėsi pirmąją matematikos egzamino dalį įveikusiems vienuoliktokams, jų iš karto pasiteiravo portalas Lrytas.
Susiję straipsniai
Nauja tvarka pasiteisins?
Iš egzamino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje išėjęs Jokūbas prisipažino, kad labai sunku jam nebuvo, vienuoliktokas jau džiaugiasi ir gautu rezultatu.
„Palyginus – visai lengva. Tikėjausi blogiau. Buvo labai daug lygčių šį kartą – tikėjausi žymiau daugiau grafikų, bet jų buvo mažai. Išlaikiau visai gerai“, – komentavo vaikinas.
Tiesa, pasikeitusi egzaminų tvarka, kad nuo šiol jų pirmąsias dalis turi laikyti ir vienuoliktokai, iš pradžių patį Jokūbą ir dalį jo bendramokslių nemenkai siutino. Dabar emocijos jau nuslūgo.
„Buvau pasipiktinęs, tikėjausi, kad šie metai bus tokie, kaip čia pasakius, pamiegojimui. Bet taip nebuvo. Iš pradžių visi, aišku, buvo susinervinę, bet visai greitai įpratome.
Dabar jau nebebuvo labai didelės panikos“, – pasakojo vienuoliktokas, prisipažinęs, kad matematika nėra jo stiprioji pusė, bet egzamino rezultatai jo ateities planų pakoreguoti neturėtų.
Taip pat iš egzamino kiek anksčiau išėjęs Konradas džiaugėsi, kad surinko jau 34 balus iš 40 galimų, todėl kitais metais į antrąją matematikos patikrinimo dalį eis daug ramesne širdimi.
„Gerai sekėsi. Beveik nesiruošiau. Aišku, vis tiek norisi kitais metais geriau parašyti, bet išlaikiau tai jau, manau, garantuotai“, – Lrytas sakė jis.
Konradui, priešingai nei Jokūbui, pakitusi egzaminų tvarka labai patinka – laikyti dvi dalis, anot vaikino – gerokai patogiau.
„Jeigu nepasiseks, tai žinai, kad dvyliktoje klasėje gali viską pasigerinti“, – aiškino jis.
Ko kas Konradas svarsto, kad matematikos egzamino rezultatai jam pačiam bus svarbūs, nors tvirtai būsimų mokslų krypties dar nenusibrėžė.
Anksčiau gimnazijos patalpas paliko ir dar trys vienuoliktokės. Viena iš jų, Šarlotė, laikė A lygio matematikos egzaminą, dvi jos draugės – B lygio. Šarlotė atskleidė ekrane pamačiusi kiek daugiau nei 20 balų iš 40.
„Buvo kelios užduotys, kurios kliuvo, bet man asmeniškai nebuvo labai sunku. Rezultatas tenkina, nes teigiamas, tai šeši išeina.
Aš džiaugiuosi – man jau vasara, viskas. Jau galima pasidžiaugti“ – juokėsi vienuoliktokė.
Labai stipriai šio patikrinimo Šarlotė nesureikšmina – jai svarbiausia egzaminą tiesiog išlaikyti. O pasikeitusiai tvarkai dėl egzaminų kritikos taip pat neturi – esą pirmoji dalis iš esmės atskleidžia, kas iš tikrųjų įdeda pastangų besimokydami.
„Manau, kad tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog šiek tiek pasikeitė, bet šitas egzaminas parodo, kas iš tikrųjų stengiasi mokytis, kam tiesiog svarbu išlaikyti, arba kam visiškai nesvarbu“, – svarstė mergina.
Egzamino pirmąją dalį kaip riešutėlį sugliaudė ir B lygiu jį laikiusios Šarlotės bendramokslės.
„Sekėsi labai gerai. Palyginus 9–10 matematikos mokymąsi, vienuoliktoje klasėje labai pasitempėm. Aš gavau 26 balus iš 40, o ji (rodo į draugę, – aut.past.) – 25“, – pasakojo Ūla.
Dabar, pasak vienuoliktokės, laukti dvyliktos klasės pabaigos bus gerokai ramiau.
„Aš tai už, kad padarė vienuoliktoje klasėje pirmą dalį, nes tikrai yra ramiau, nei kad tu dvyliktoje klasėje eini į vieną egzaminą, turi rašyti viską viską, ir tai lems vos ne tavo ateitį. O čia dalimis išskirsto, mažiau krūvio“, – svarstė Ūla.
Pasak moksleivių, apskritai matematikos gyvenime reikia, nors ji ir nelengva, nes taip ugdomas loginis mąstymas. Tiesa, šiek tiek piktina gąsdinimai, kad be matematikos jaunimas žlugs, nes tai nėra tiesa.
„Labai gąsdina tas dalykas, kad jeigu tu neišlaikai matematikos, tai neturi ateities. Visi taip sako, ir dėl to mokiniams kyla labai didelis stresas.
Ir aš, pavyzdžiui, tik šiais metais realiai pradėjau normaliai mokytis, bet ne tai, kad namie zulinau formules, o tiesiog pradėjau kreipti dėmesį pamokose, ir išlaikiau.
Svarbiausia, kad tu esi pamokose, klausai, darai, ir to užtenka“, – patarė Ūla.
Laukia po keliolika egzaminų
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laikys per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
VBE sesijos metu vienuoliktai laikys 13 egzaminų. Pakartotinė egzaminų sesija jiems numatyta birželio 25–liepos 3 dienomis. Tuo metu 14 egzaminų laikantiems abiturientams pakartotinė sesija vyks birželio 23–liepos 11 dienomis.
Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas LRT radijui pripažino, kad sudarytas egzaminų grafikas šiemet yra intensyvus.
„Pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje šiuo metu vyks 17 egzaminų vienuoliktokams, 17 – dvyliktokams. Grafikas, aišku, yra intensyvus, bet atkreipiu dėmesį, kad vidutiniškai vienas dvyliktokas laikys tik keturis egzaminus pasirinkęs, o vienuoliktokas – penkis. Tai reiškia, kad realiai per visą mėnesį bus ir pertraukų“, – penktadienį kalbėjo NŠA vadovas.
Pasak S.Šabanovo, šių metų brandos egzaminų grafikas patvirtintas po viešo derinimo.
„Kaip ir kiekvienais metais tvirtinant egzaminų tvarkaraštį, yra daromas viešasis derinimas, kuriame bandoma įsiklausyti į įvairius pastebėjimus, lūkesčius ir taip toliau.
Tą grafiką patvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgusi į diskusijas, į poreikius“, – tvirtino jis.
Kaip ir ankstesniais metais, penki daugiausiai moksleivių laikomi egzaminai išlieka tie patys. Pasak S.Šabanovo, tai lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos, biologijos ir anglų kalbos egzaminai.