Tačiau, nors ugdymo įstaigoje dabar gana ramu, mokykla jau kelerius metus ruošiasi ir ne tokiam taikiam laikotarpiui.
Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą susirūpinta, kur karinės agresijos ar kitos ekstremalios situacijos atveju tektų slėptis gyventojams – paaiškėjo, kad nemaža dalis priedangų nėra pritaikytos ilgesniam buvimui, o žmonės savo namų sandėliukus taip pat verčiau pritaikę nereikalingų daiktų laikymui, o ne galimam prieglobsčiui.
Mokyklos taip pat yra įvardijamos kaip tie pastatai, kur karo atveju būtų galima prisiglausti, tačiau ir čia situacija nevienoda – kai kurios iš jų požeminių rūsių apskritai neturi, kitos neturi galimybių jų tinkamai pritaikyti.
O štai portalui Lrytas apsilankius Vilniaus Baltupių progimnazijoje teko išvysti visai kitokį vaizdą – mokykla jau kelerius metus savo didžiulį rūsį paverčia atskiromis darbo erdvėmis, čia galima rasti ir kabinetų su nesudegančiomis sienomis bei durimis, o nutikus nelaimei vaikai laikinai galėtų toliau mokytis pogrindyje.
„Svajonė – kad viską sutvarkytume“
Kaip pasakojo progimnazijos vadovė Ligita Visockienė ir jos pavaduotoja ūkiui Jurgita Kilpytė, prieš maždaug penkerius metus atėjo suvokimas, kad mokyklai stinga patalpų, todėl kilo idėja pasitelkti iki tol nelabai naudotą didžiulį pastato rūsį.
Vėliau paaiškėjo, kad tokia mintis administraciją aplankė pačiu laiku, nes 2022 metais prasidėjęs plataus masto karas Ukrainoje taip pat paskatino prikelti požemines patalpas naujam gyvenimui.
Pasak L.Visockienės, tai, ką jau teko nuveikti, iš tiesų labai pasitarnauja žvelgiant ir į šiandienines realijas.
„Po visa mūsų mokykla yra rūsiai ir pusrūsiai. Dabar mes penkerius metus dirbame ta linkme, kad visus rūsius įveiklintume, nes jie yra tiesiog nenaudojami.
Mes tas patalpas dabar ir naudojame, bet kartu tai yra ir priedanga – jeigu atsitiktų tokia bėda, kad reikėtų gelbėtis, visas tas patalpas galėtume panaudoti. Mūsų priedangos lygis yra antras, tai iki 24 valandų būtų galima išbūti“, – aiškino direktorė.
Požeminės patalpos, primenančios net požemius, padalintos į kabinetus, bet yra ir gana didelių atskirų erdvių, kuriose laisvai tilptų bent kelios dešimtys žmonių.
„Kai kur yra nedidelių langų, pagal reikalavimus reikėtų lipniomis juostomis juos klijuoti kryželiu, kad apsaugotų nuo smūgių, kad nepabirtų stiklai. Ir taip penkerius metus jau po kažkokį kampelį vis susitvarkome. Svajonė – kad viską sutvarkytume.
Juo labiau, kai dabar jau tikrai mes jaučiame tas grėsmes, jau su ta mintimi toliau ir darbuojamės. Pradžioje buvo kitokios mintys, o dabar galvojame plačiau“, – dėstė L.Visockienė.
Baltupių progimnazija taip pat yra įtraukta ir į sostinės savivaldybės projektą dėl priedangų infrastruktūros plėtros, tad skiriamos lėšos tam, kad įstaigos įsigytų tam tikros specialios įrangos – generatorių, vėdinimo sistemų, priešgaisrinių sistemų – to, ko reikėtų, jei tektų slėptis.
„Kad galėtum iki 24 valandų išgyventi, tai būtent jie tuos pinigėlius ir investuotų į tos įrangos įsigijimą“, – pridūrė J.Kilpytė.
Daugiau negu pusė didžiulio rūsio patalpų jau įrengtos, kitoje pusėje – vis dar smėlis, bet darbai jau aktyviai planuojami ir čia.
Dirba savomis rankomis
Nusileidus progimnazijos laipteliais žemyn į rūsį, pasiekiame pirmąjį tašką – keramikos užsiėmimų kabinetą. Iš pirmo žvilgsnio jis primena įprastą klasę su suolais, tačiau šalia suolų esančiose spintose sudėlioti mokinių lipdiniai, kiek toliau – ir krosnis.
Ekstremalios situacijos metu būtų galima keliolika žmonių priglausti ir čia, bet kol kas kabinete galima ramiai mėgautis keramikos užsiėmimais.
„Čia nėra langų, yra vanduo, dvi kriauklės, yra šildytuvas. Čia vyksta užsiėmimai, bet jeigu reikėtų prabūti kelias valandas, tikrai būtų galima. Šioje vietoje nebuvo nieko – išsibetonavome, įstatėme duris, sudėjome plyteles. Pusė klasės tikrai tilptų“, – skaičiavo direktorė.
Toliau žengiant progimnazijos rūsiais prieiname šviežiai įrengtą psichologo kabinetą, šalia jo – dar vienas lygiai toks pats. Jį, anot L.Visockienės, taip pat būtų galima panaudoti nelaimės metu.
„Gali ir štabas veikti, ir kokiai medicininei paslaugai teikti – jei kažkokia bėda, tikrai tiktų toks kabinetas“, – komentavo mokyklos direktorė.
„Pasidarome pagal visus saugos reikalavimus langus, užsiklijuojam, galim uždėti ir tas plėveles, kad nesimatytų, ir būtų puiku“, – pridūrė jos pavaduotoja J.Kilpytė.
Dalį rūsio erdvių mokykla jau pavertė ir vaikų persirengimo kambariais, rūbinėmis, kurios sėkmingai naudojamos ir šiandien.
Progimnazijos vadovė akcentavo, kad vaikai apie kylančias grėsmes žino ir jas supranta, mokykloje vyksta ir užsiėmimai, padedantys su jomis dar labiau susipažinti.
„Kalbamės su mokytojais – atsimenu, yra tekę nuraminti, kad tikrai ruošiame rūsius, o su vaikais turime ir pratybas. Buvo atvykę Šaulių sąjungos atstovai, vykdėme įvairiausias pratybas – ir ugnies įžiebimo, ir palapinių pastatymo, ir šaudymo netgi buvo“, – bevaikštant po rūsį pasakojo L.Visockienė.
Paėję dar toliau prieiname ir mokyklos archyvą. Tai – ypatinga erdvė, kuri neabejotinai ekstremalios situacijos metu būtų pati saugiausia.
Jau yra numatyta, kad tai būtų operacijų valdymo patalpa – sienos čia yra nedegančios, durys – taip pat, yra elektra, interneto ryšys, planuojama įvesti ir vandenį.
Archyvo patalpoje galima rasti apsauginių medicininių kaukių, pirmosios pagalbos reikmenų, langai apsaugoti su apsauginėmis žaliuzėmis. Yra muilo, antklodžių, prireikus iš sporto salės būtų galima atsinešti čiužinių, minkštų kėdučių.
Dabar progimnazijos rūsyje vyksta nemažai neformalaus ugdymo veiklos – vienoje vietoje įsikūręs muzikos kabinetas, dar kitoje erdvėje mergaitės šoka baletą, pasisukus toliau – karate užsiėmimai. O netoliese galima matyti ir kitus dažais dar kvepiančius, naujai įrengtus kabinetus – tiesa, dar tuščius.
Galiausiai prieiname ir dar neįrengtą rūsio dalį – čia kol kas tik smėlis ir įvairūs rakandai, bet netrukus ir jie pradės virsti į darbo erdves ir galimą prieglobsčio vietą.
„Vyrai čia persikraustys, išbetonuosime, sutvarkėme vamzdynus. Dar norime, kad būtų tualetas, dušas, jeigu mums čia pavyks. Internetas atvestas. Taip atrodo patalpų pradžia rūsyje“, – ranka mostelėjo L.Visockienė.
Tiesa, didžiąją dalį šių darbų mokykla pasidarė pati, iš savo turimų resursų.
„Lėšų mes negauname šitiems įrengimams, bet ką turėjome – savo panaudojome. Radome duris nenaudojamas, plytų radome“, – pasakojo L.Visockienė.
Ko mokyklai teko atsisakyti, norint įsirengti tokią didelę rūsio dalį? Pasak mokyklos vadovybės – nelabai ko, tiesiog svarbu gebėti taupyti.
„Tiesiog pasižiūrėjome į prioritetus. Labai taupiai stengiamės gyventi“, – svarstė Baltupių progimnazijos direktorė.
Ypatingai svarbus elementas, anot pedagogės, yra ir komanda. Saviške ji itin džiaugiasi, nes daugelį darbų mokyklos bendruomenė padaro savomis rankomis.
„Pirmiausia, mes turime labai gerus darbuotojus ir darbininkus, tai mūsų mokyklai pasisekė. Kiti gal tiek nesugeba.
Ir Jurgita gera vadybininkė – jeigu būna mano idėjos, ji labai greitai randa, kaip jas įgyvendinti, kaip gerai nupirkti, kaip gerai suorganizuoti. Ir matome, kad labai geri rezultatai, neįdėjus labai didelių pinigų“, – žvilgtelėdama į savo pavaduotoją šyptelėjo L.Visockienė.
Jos teigimu, problemų dėl priedangų parengimo yra praktiškai visur – vienos mokyklos rūsių apskritai neturi, kitos neturi galimybių juos sutvarkyti.
„Tie rūsiai vis tiek yra apleisti, reikia labai didelių investicijų, o pinigų kaip visada trūksta. Ir pas mus nėra taip, kad nėra problemų.
Mes tvarkomės, judame į priekį, bet mažais žingsneliais“, – sakė sostinės Baltupių progimnazijos vadovė.
Paskaičiavo, kiek galimų priedangų turi
Kaip ir Baltupių progimnazija, Vilniaus mieste iš viso 166 švietimo ir ugdymo įstaigos turi priedangas, portalui Lrytas komentavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
„Tačiau norime atkreipti dėmesį, kad kilus tiesioginio ar netiesioginio apšaudymo grėsmei, kilus oro pavojui ar karinei agresijai, slėptis reikėtų bet kurioje artimiausioje priedangoje, kurių iš viso Vilniuje yra identifikuota daugiau nei 2 tūkst.
Priedangomis iš esmės gali būti įvairios patalpos su kuo mažesniu durų ir langų plotu, pavyzdžiui: rūsiai, požeminės stovėjimo aikštelės ir pan.
Pagal Vidaus reikalų ministerijos nustatytą tvarką, priedangos, įvertinus jų būklę ir priedangoje esančias priemones, yra skirstomos į tris lygmenis: skirtas slėptis iki 5 val., iki 24 val. ir iki 72 val. Visą priedangų sąrašą galima rasti tinklalapyje www.lt72.lt“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės komentare.
Pažymima, kad Vilniaus miesto savivaldybė artimiausiu metu su Vidaus reikalų ministerijos skiriamu finansavimu iš viso ketina modernizuoti apie 30 priedangų, esančių švietimo ir ugdymo įstaigose. Viena jų – būtent Baltupių progimnazijoje.
„Modernizavus priedangas, jose pasislėpti nuo grėsmės bus galima ilgesnį laiką“, – rašoma Lrytas skirtame komentare.
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė nurodė, kad maždaug 140 Kauno miesto ugdymo įstaigų turi patalpas, kurios gali būti pritaikytos kaip priedangos.
„Tai įvairios patalpos žemiau žemės lygio, atitinkančios priedangoms keliamus saugos reikalavimus. Pagal galiojančią tvarką, objekto valdytojas, gavęs informaciją, kad patalpos bus naudojamos kaip priedangos, privalo jas per 12 valandų paruošti naudojimui.
Svarbu pažymėti, kad miesto siekis – užtikrinti, jog vaikai mokytųsi kokybiškose, šiuolaikiškose erdvėse, o rūsiai ar kitos priedangos būtų naudojamos tik esant būtinybei ar ekstremaliai situacijai“, – teigė R.Jančauskaitė.
Panevėžio miesto savivaldybės patarėjas Justas Laurinavičius, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, portalą Lrytas informavo, kad šiuo metu Panevėžio mieste yra 10 bendrojo ugdymo mokyklų, kurios įtrauktos į priedangų sąrašą. Kol kas neturima žinių, kad miesto mokyklos būtų įsirengusios pogrindines erdves mokiniams.
„Remiantis Vidaus reikalų ministerijos Projektų valdymo agentūros paskelbtu investiciniu projektu, Panevėžio miesto savivaldybei skirta 300 tūkst. eurų suma, už kurią planuojama įrengti priedangas aštuoniose iš jų.
Pažymime, kad daugiau mokyklų, turinčių priedangai tinkamas rūsio ar kitokias sandėliavimo erdves, mūsų mieste nėra. Taip pat neturime informacijos apie tai, kad kuri nors mokykla būtų savarankiškai įsirengusi pogrindines klases ar panašias erdves.
Tokio tipo patalpų įrengimas reikalautų ženklių investicijų, specialių techninių sprendimų“, – rašoma atsiųstame komentare.
Kaip teigė ir Klaipėdos miesto savivaldybės Administravimo departamento direktorius Gintautas Mačiulaitis, šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės mero potvarkiu yra patvirtintos 92 priedangos. Daugiausia tai – švietimo, kultūros ir kitos įstaigos.
„Į priedangų sąrašą yra įtraukta 10 Klaipėdos miesto progimnazijų ir gimnazijų, kurios turi priedangai keliamus reikalavimus atitinkančias patalpas. Visos kitos į sąrašą įtrauktos priedangos priklauso kitoms švietimo, kultūros ir kitos paskirties įstaigoms“, – nurodė jis.