Egzaminą išplėstiniu (A) kursu rinkosi laikyti 17,5 tūkst., o bendruoju (B) kursu – 8,4 tūkst. abiturientų.
Tiesa, šiemet šis egzaminas atrodo šiek tiek kitaip nei iki šiol. Anksčiau dvyliktokams reikėdavo pasirinkti vieną iš keturių siūlomų temų ir parašyti literatūrinį arba samprotavimo rašinį.
Šiemet kandidatams pateiktos dviejų tipų užduotys: grožinio teksto interpretavimas ir probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas. Reikėjo pasirinkti vieną iš jų. Taip pat nebeliko ir mokyklinio egzamino.
Tiesa, kaip pabrėžė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas, nei egzamino struktūra, nei jo forma nesikeičia.
Prie probleminio klausimo svarstymo užduoties bus pateiktas 1 žinomas tekstas iš privalomų programos grožinių kūrinių sąrašo, ir 1 nežinomas – ugdymo procese neprivalomas tekstas. Analogiškai bus ir su teksto interpretavimo užduotimi: 1 žinomas ir 1 nežinomas tekstai.
Teksto interpretavimo užduotys pateikiamos su vienu iš galimų interpretacijos aspektų, o probleminio klausimo svarstymas – su klausimu svarstymui. Kandidatams, laikantiems B kurso egzaminą, kiekvienoje užduotyje bus pateikti keli nukreipiamieji klausimai. Be to, jiems pateikti tekstai bus paprastesnės struktūros, raiškos, akivaizdesnės prasmės.
„Kaip ir bandomajame pasitikrinime, taip ir egzamine kandidatams bus pateikti 2 tekstai iš privalomai nagrinėtų autorių kūrybos. Iš viso egzamine pateikiami 4 grožiniai tekstai, iš kurių 2 mokiniams žinomi, tai yra mokiniai mokėsi juos privalomai pagal privalomų grožinių kūrinių sąrašą, ir 2 nežinomi, tai yra jų mokiniai neprivalėjo nagrinėti“, – anksčiau akcentavo S.Šabanovas.
Kandidatai turėjo pasirinkti vieną užduotį ir sukurti tekstą: mažiausia sukurto teksto apimtis A kursui – 450 žodžių, B kursui – 400 žodžių.
Kaip sekėsi?
Vilniaus „Vyčio“ gimnazijoje lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikę abiturientai rašinius rašė ilgai, tačiau savo jėgomis dauguma portalo Lrytas kalbintų jaunuolių linkę pasitikėti. Tiesa, daug pagyrų jie siunčia ir juos ruošusiems mokytojams.
„Sekėsi normaliai. Tikėjausi, kad temos bus sunkesnės, bet pasitaikė geras kūrinys, gera tema. Rašiau probleminį rašinį „Ar lengva būti savimi?“ – pasakojo dvyliktokas Vėjas.
Jame vaikinas rėmėsi Vinco Mykolaičio-Putino kūriniu „Altorių šešėly“.
„Pasimokiau dieną prieš ir šiandien jau jaučiausi tvirtai. Labai stipriai mokykloje mokytoja mus mokino, gal dėl to taip drąsiai galėjau pasikartoti dieną prieš, nes žinojau, kad tikriausiai išlaikysiu“, – aiškino Vėjas, besitikintis iš egzamino gauti mažiausiai 50 balų.
Tiesa, pats balų skaičius vaikino ateities karjeros pasirinkimams nelabai svarbus.
„Man visiškai lietuvių kalbos egzamino nereikia – svarbu tiesiog išlaikyti“, – dalijosi Vėjas.
Tą pačią temą pasirinko ir kitas abiturientas Julius.
„Kai gausim rezultatus, sužinosiu, ar gerai parašiau. Bet sekėsi neblogai.
Interpretacijų nelabai mėgstu rašyti, nelabai sekasi, tai nebuvo daugiau iš ko rinktis. Dar buvo kita tema, bet man ji atrodė sunkesnė už šitą. 60 balų tikiuosi“, – svarstė abiturientas.
Dvyliktokė Ugnė prisipažino, kad pamačiusi užduoties temas maloniai nustebo – būtent tokių jų ir tikėjosi.
„Gerai sekėsi. Kaip tik pasiruošiau tokiai temai, kokia ir buvo, tai esu labai patenkinta. Turėjau tinkamus konspektus, tai visai gerai. Rinkausi temą apie tai, ar lengva būti savimi. Gana artima tema“, – pažymėjo mergina.
Labai daug papildomų pastangų besiruošiant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui Ugnė tikino nedėjusi, nes turėjo gerą mokytoją, tad neprireikė jokių korepetitorių pagalbos.
„Su korepetitoriais ties šia sritimi nedirbau, bet kadangi 11–12 klasėje turėjome mokytojų pasikeitimą, tikrai reikėjo namuose padirbėti daugiau. Bet tik dėl to, nes kai kurių kūrinių netyrinėjome. Bet šiaip mokytoja tikrai gerai paruošė“, – pasakojo abiturientė.
„Tiek, kad priimtų į universitetą“, – paklausta, kiek balų tikisi gauti, juokėsi Ugnė, ir pridūrė, kad labai norėtų įstoti į renginių inžinerijos specialybę.
„Reikėtų gerai išlaikyti“, – sakė ji.
O štai dvyliktokė Elena iš egzamino patalpos išėjo susikrimtusi.
„Sunku pasakyti... Nežinau. Tiesiog nėra smagu laikyti egzaminus“, – paklausta, kaip sekėsi, liūdnai šyptelėjo ji.
Abiturientė pasirinko rašyti interpretaciją apie „šių dienų princus“.
„Lūkesčiai – minimalūs“, – nedaugžodžiavo Elena.
Dar viena „Vyčio“ gimnazijoje egzaminą laikiusi abiturientė savo ruožtu džiaugėsi, kad temos šiemet – labai geros. Pati ji taip pat rašė interpretaciją.
„Buvo tema apie vaikų vaizduotės pasaulį. Tai išties geros temos buvo“, – sakė mergina, ir pridūrė, kad tikisi labai gero įvertinimo.
„Nes tikrai tema nebuvo sudėtinga, ir ištrauka pateikta gera, tai tikiuosi gerų rezultatų. Mokytoja viską paruošė teisingai, viską suteikė, ko mums galėjo reikėti“, – pasakojo dvyliktokė, tiesa, prisipažinusi, kad jau sulaukė kvietimo studijuoti marketingo specialybę Belgijoje.
Kiek anksčiau, nei oficiali egzamino pabaiga, iš jo išėjo ir dvyliktokė Tatjana.
„Jeigu bus 50 balų, būsiu labai laiminga“, – kalbėdama apie lūkesčius juokėsi ji.
„Nepasakyčiau, kad buvo labai sunku – buvo labai tikėtina tokias užduotis gauti. Viskam, kam ruošėmės, viską parašėme, tai nepasakyčiau, kad buvo to, ko nesitikėjome“, – teigė Tatjana, pasirinkusi probleminio klausimo nagrinėjimą apie buvimą savimi.
„Viską spėjau, man laiko visiškai užteko, bet mačiau, kad kiti dar sėdėjo ir sudėtingai dirbo. Tai čia turbūt toks asmeniškas dalykas“, – svarstė abiturientė.
Anot jos, tam, kad gerai pasiruoštum egzaminui, bene svarbiausias dalykas yra atidžiai dirbti pamokose.
„Bent jau mes gavome labai gerą lietuvių kalbos mokytoją, ir manau, kad ji mus visai neblogai paruošė“, – prisipažino Tatjana.
Savo ateitį mergina sieja su tiksliaisiais mokslais, bet dėl to lietuvių kalbos ir literatūros egzamino svarbos tikrai nenuvertina.
„Pasakyčiau, kad turbūt kiekvienam tai svarbiausias egzaminas, nes be jo atestato niekas negautų“, – pabrėžė ji.
Kaip vyks vertinimas?
Kandidatai egzamine galėjo naudotis lietuvių kalbos žodynais (popieriniu ir (ar) elektroniniu žodyno variantu kompiuteryje), taip pat kompiuteryje esančia elektronine lietuvių kalbos ir literatūros chrestomatija III–IV gimnazijos klasei. Iš viso per egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių arba du kartus po 10 minučių. Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino trukmė – 4 val.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kandidatų darbus vertins per 390 vertintojų. A ir B kurso egzamino rašymo dalyje vertinamas rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška.
Tačiau B kurso kandidatų darbų vertinimo kriterijuose numatytos turinio vertinimo išimtys (leidžiama pasitelkti siauresnį kontekstą rašant teksto interpretaciją, nereikalaujama polemizuoti rašant probleminio klausimo svarstymo rašinį, netaikomi argumentų svarumo vertinimo kriterijai).
Taip pat B kurso kandidatų darbams taikomi žemesni reikalavimai kalbos taisyklingumui ir teksto raiškai (leidžiama padaryti daugiau klaidų).
Galutinis egzamino įvertinimas bus skaičiuojamas susumuojant pirmos ir antros dalių taškus ir konvertuojant į balus. Iš pirmos egzamino dalies mokinys gali surinkti 30 proc. galutinio įvertinimo, o iš antros dalies – 70 proc.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra vienintelis egzaminas, kurį abiturientai gali perlaikyti tais pačiais metais, jei egzamino neišlaikė pagrindinėje sesijoje.
Planuojama, kad lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinės sesijos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 9 d. Pakartotinės sesijos egzaminas vyks liepos 11 d.