Kaip jau skelbta kiek anksčiau, biologijos egzaminas yra tarp penkių dažniausiai pasirenkamų laikyti egzaminų, jį sudarė 15 trumpojo atsakymo klausimų ir 5–6 atviri struktūriniai klausimai.
Antrą biologijos egzamino dalį laikyti pasirinko beveik 9,5 tūkst. abiturientų. Pirmąją dalį planuoja laikyti daugiau kaip 11 tūkst. vienuoliktokų.
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nurodė, kad antroje biologijos egzamino dalyje vertinamos įvairios mokinio pasiekimų sritys, kurios atspindi pagrindinius biologijos mokymo(si) turinio aspektus.
Didžiausias dėmesys, anot NŠA, skiriamas žmogaus organizmo funkcijoms – ši sritis sudaro net 40 proc. visų užduoties taškų. Kitos svarbios sritys apima gyvūnų biologiją, augalų biologiją, taip pat evoliucijos ir sistematikos bei ekologijos temas.
Šių metų biologijos egzamino II dalies užduotį galite rasti ČIA.
„Biologijos egzamino I dalies vidurkis prieš metus siekė 19,9 iš 40 taškų. Tuomet egzamine buvo įžvelgtini bent 4 neprograminiai klausimai, dėl kurių galėjo keistis bent 5 užduočių vertinimas. 35 taškus ir daugiau surinko tik 521 mokinys (iš 12 597 laikiusiųjų).
Saugumo principais sudarytas II VBE dalies egzaminas yra korektiškas, atsižvelgiant į pereinamąjį laikotarpį, kai abiturientams tenka pirmą kartą laikyti naujo formato egzaminus“, – po egzamino konstatavo biologijos mokytojas P.Sungaila.
Kita vertus, pasak mokytojo, lengvas egzaminas yra apgaulingas egzaminas.
„Toks egzaminas prasčiau diferencijuoja stipresnius ir silpnesnius mokinius ir dirbtinai pakelia konkursinius balus, svarbius stojant į aukštąsias mokyklas. Tai ypač problemiška, turint omenyje, kad šiemet būtent I dalies rezultatai jau lemia stojimų į aukštąsias mokyklas konkurencingumą.
Atsižvelgiant į praėjusių metų tarpinių patikrinimų iššūkius – nekorektiškas užduotis, nenuoseklų vertinimą, modifikuotus galutinius įverčius bei paplitusį nusirašinėjimą – tampa akivaizdu, kad II dalis turėtų padėti tiksliau atskleisti realius mokinių gebėjimus, o ne „išlyginti“ ar kosmetiškai pataisyti sistemines egzaminavimo spragas.
Taigi, prognozuoju, kad į valstybės finansuojamas studijas (pvz., medicinos) šiais metais lengviau pateks tie abiturientai, kurie surinko daugiausiai taškų būtent iš I egzamino dalies“, – aiškino P.Sungaila.
Mokytojo teigimu, egzaminas buvo „sukalibruotas taip, kad visi galėtų jį įveikti, bet ne tam, kad geriausi galėtų suspindėti“.
„Šių metų egzamino II dalis labiau tikrino ne biologijos žinias, o teksto suvokimo ir loginio mąstymo gebėjimus. Daugumą užduočių buvo galima įveikti pasitelkiant aukštus teksto suvokimo gebėjimus, bet ne gilesnį dalykinį suvokimą.
Tai nuvylė ne vieną stipresnį mokinį, nes II egzamino dalies turinys itin platus, o pasiruošimas jam vyko intensyviai, su milžinišku stresu, nežinomybe, be vadovėlių, be kokybiškos metodinės medžiagos ir be aiškių egzamino pavyzdžių.
Mokiniai dalijasi, kad galėjo gauti aukščiausius įvertinimus su 10 kartų mažesniu pasiruošimu. Ir tai nėra vien „mokinių problema“. Vienais metais mokiniai gauna egzaminus, kuriuos paliekama pilna klaidų, kitais metais tie egzaminai tarsi sąmoningai palengvinama. Tai sena nacionalinių egzaminų problema, jų neįmanoma palyginti tarpusavyje.
Vienais metais – klaidų pilni egzaminai, kitais – dirbtinis palengvinimas. Kur nuoseklumas?“ – klausė biologijos mokytojas.
Pasak jo, kiekvienais metais žengiama į egzamino sistemą „be atminties“. Taip pat, pridūrė P.Sungaila, egzaminas labai reikšmingai skiriasi nuo pateikto NŠA pavyzdžio.
„Tai rodo, jog NŠA paskelbti užduočių aprašai yra labai skirtingai interpretuojami užduočių kūrėjų. Susidaro įspūdis, kad I egzamino dalies užduočių negalime lyginti su ankstesnio egzamino modelio II dalimi, kur reikėdavo įrašyti žodį, raidę, skaičių.
Pasirodo, trumpojo atsakymo klausimai gali būti pateikti daug plačiau. Mokiniai tai sužinojo per egzaminą.
Jei pagal tą pačią užduočių specifikaciją galima sukurti visiškai skirtingų sunkumo ar tipo klausimų, tai rodo, kad užduočių rengėjams trūksta aiškių metodinių gairių arba jų interpretacijos nėra kontroliuojamos“, – teigė biologijos mokytojas.
Pakartotinė egzaminų sesija vienuoliktokams numatyta birželio 25–liepos 3 dienomis. Tuo metu abiturientams pakartotinė sesija vyks birželio 23–liepos 11 dienomis.
NŠA duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laikys per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų.