„Pradinukams projektinis mokymasis – ypač naudingas, nes leidžia lengvai susieti skaitymo, rašymo, klausymo ir kalbėjimo įgūdžius su atitinkama temos medžiaga“, – užsidegęs kalba AISV mokytojas.
Jo pristatyti pavyzdžiai parodo, kaip projektinis mokymasis stipriai skiriasi nuo tradicinio temos išdėstymo.
Pradinukai mokosi apie būstą
Kai M. Leino vadovaujami pradinukai mokosi apie būstą, jie kuria savo namus. Ta proga su klase eina į miestą, čia mokosi piešti eskizus, pastatus ir patinkančias jų detales. Su dailės mokytoja klasėje mokosi konstravimo, dizaino, dekoravimo technikų; išmatavimams ir brėžiniams pasitelkia matematikos žinias, apskaičiavimams – kiek kainuos pastatyti ir įsirengti namus – pritaiko ekonomikos žinias.
„Kalbėjome apie būsto kainas, žiūrėjome būsto skelbimus, kaip kaina susijusi su pačiu būstu, kaip keičiasi būsto paklausa ir pasiūla priklausomai nuo imigracijos, karo ir kitų veiksnių“, – pasakoja M. Leinas.
Visiems vaikams jis nurodė geografinę vietovę ir vaikai turėjo susirinkti informaciją apie tos vietos orus ir klimatą, kur stovės jų namai.
„Su vaikais kalbamės ir apie tą visuomenės dalį, kuri neturi namų, – kaip šie žmonės jaučiasi ir gyvena.
Ne tik kalbamės, bet ir imituojame tai. Neseniai simuliavome, kad moksleiviai gauna savaitinį atlyginimą, už kurį išsinuomoja kėdę klasėje, o kai staiga nuomos mokestis pakyla – jie turi sugalvoti, kaip išgalėti toliau mokėti nuomą, o tie, kuriems nebepavyksta apmokėti sąskaitų – yra priversti išsikraustyti tai savaitei mokytis į koridorių.
Kalbamės – kokius jausmus vaikui sukelia būti atstumtuoju, visuomenės paraštėje... Lankėmės organizacijoje „Caritas“, ėmėme interviu iš ten prisiglaudusių žmonių – kas atsitiko jų gyvenime, kaip jie atsidūrė „Carite“. Tada su vaikais surinkome paramos lėšų, nupirkome sumuštinių ir nunešėme į „Caritą“. Toks projektinis mokymasis ne tik integruoja įvairių disciplinų žinias, bet ir pažadina vaikų teisingumo jausmą, moralę“, – projektinio mokymosi su pradinukais naudą piešia AISV pedagogas M. Leinas.
Kitokios kokybės žinios ir įgūdžiai
Pagal apibrėžimą, projektinis mokymasis yra mokymo metodas, kai mokiniai įgyja žinių ir įgūdžių ilgesnį laiką tyrinėdami autentišką, įdomų ir sudėtingą klausimą, problemą ar iššūkį.
„Mokymosi variklis čia yra mokinių klausimai, kurie veda į priekį, ir daug grįžtamojo ryšio. Kadangi projektas dažniausiai trunka 6–8 savaites, per tiek laiko jie įsigilina, įsigyvena, įgauna kitokios kokybės žinių ir įgūdžių“, – apie projektinį mokymąsi kalba AISV pedagogas iš JAV.
Vyresnėse klasėse projektinis mokymasis – labiau paplitęs, tačiau darželiuose arba pradinėse klasėse dar turi daug neišnaudotų galimybių.
„Dažniausiai aš duodu temą, o mokiniai pasirenka potemes. Pavyzdžiui, mokėmės apie orus ir klimatą, o vaikai pasirinko, kad jiems įdomiausia tyrinėti stichines nelaimes. Tada jie pasirinko, ar dirbs komandoje, individualiai, ar dviese; kokius metodus taikys – ims interviu ar skaitys, klausysis tinklalaidžių ar kt. Mano darbas – suteikti mokymuisi struktūrą“, – pasakoja mokytojas.
Projektinio mokymosi rezultatų pristatymas yra atskiras svarbus įvykis.
„Pradinukai pasirenka, kaip pateiks rezultatus – ar aprašys, ir paruoš skaidres, gal sudės į diagramą, gal rėš kalbą. Rezultatų pristatymui darome parodą ir vaikai yra už ją atsakingi: kaip ir kokius svečius kviesime, kas juos pakvies, kaip jie galės užduoti klausimus, kaip sustatysime stalus ir kt. Jie pasiskirsto pareigomis ir tai atspindi realų darbą“, – mokytojams skirtame renginyje kalbėjo AISV pedagogas.
Procesas svarbiau už sukurtą produktą
Jis pabrėžia, kad projektiniame mokymesi svarbiausia – ne rezultatas, o procesas.
„Procesas yra svarbesnis už produktą, nes jame vyksta tikrasis mokymasis. Juk ir mokslininkai dažnai nueina ilgą kelią ir jo gale pamato, kad negauna rezultato, kurio tikėjosi. Taip ir su vaikais – rezultatas nebūtinai būna kažkoks genialus ir įspūdingas. Esmė yra projektinio mokymosi procesas, ko išmokome pakeliui. Geras galutinis produktas dokumentuoja visą procesą, įskaitant ir visus trūkumus“, – komentuoja M. Leinas.
Kiti pedagogai dažnai jo klausia – kaip rasti tinkamas temas pagal pradinukų amžių. „Paimti sudėtingą problemą ir ją suskaidyti, parodyti, iš kokių mažų dalių ji susideda“, – į vaikų amžių atsižvelgia pedagogas. – Pavyzdžiui, projekte apie klimato kaitą, mes pradėjome nuo duomenų apie vietinę temperatūrą ir būdingą kritulių kiekį.
Pasižiūrėjome, kaip temperatūros keitėsi per daug dešimtmečių. Moksleiviai diskutavo ir kėlė klausimus, kokios priežastys galėjo sukelti tokią klimato kaitą. Turėdami atspirties tašką, toliau tyrinėjome klimato kaitos priežastis ir pasekmes.
Dirbdami grupėse, vaikai sukūrė tinklalaides įvairiomis susijusiomis temomis – apie kylantį jūros lygį, transporto įtaką, energijos vartojimą, kurios buvo ne tik įdomios, bet ir informatyvios pasiklausyti visai mūsų bendruomenei“.
Gilus mokymasis – supranta, kaip viskas susiję
Projektinis mokymasis vadinamas giliuoju mokymusi, nes jo metu vaikai išmoksta įžvelgti sąsajas.
„Projektinio mokymosi atveju mokymasis nevyksta vakuume. Man visada svarbu įtraukti bendruomenę. Pavyzdžiui, mes paklausėme vyresniųjų klasių mokinių, ar jie norėtų būti mentoriais ir padėtų pradinukams surengti tinklalaidę. Maži vaikai dievino vyresnių mokinių dėmesį. Taip pat turime daug ekspertų tarp vaikų šeimų narių, pavyzdžiui, vienas tėtis atėjo ir padėjo vaikams susimodeliuoti 3D namus.
Pats aš to nesugebėčiau jų išmokyti, bet pasitelkus bendruomenę tai – įmanoma. Mokymosi išplėtimas už klasės ribų į bendruomenę leidžia mokiniams realiu laiku pamatyti problemų sprendimo poveikį“, – projektinio mokymosi poveikį vardino M. Leinas.
M. Leinas kartais sulaukia tėvų kritikos esą „vaikai dar tik mokosi skaityti, o jūs norite, kad jie projektus darytų“. Bet jo patirtis rodo, kad dabar galima rasti daug vaikams draugiško informacijos pateikimo, yra technologinių priemonių – audio, vizualinių, verbalinių, patyriminių, kurios padeda informaciją pateikti pradedantiesiems skaitytojams, todėl tai tinka ir skaityti nemokantiems vaikams.
Jis pabrėžia, kad projektinis mokymasis negali pakeisti tiesioginio dalykų mokymo (pvz. fonetikos), tačiau gilinimasis į nagrinėjamas problemas suteikia vaikams autentiškų galimybių visa tai išbandyti praktikoje. M. Leinas kalba realistiškai: organizuoti projektinį mokymąsi užima daugiau laiko. Reikia suderinti, kad būtų lavinami ir skaitymo, rašymo, skaičiavimo, meninio vaizdavimo įgūdžiai, todėl reikia apgalvoti visus resursus ir suderinti tai tarp visų mokytojų, administracijos, bibliotekininkų.
„Tikrai verta skirti daugiau laiko ir pasirinkti projektinį mokymąsi. Su juo pradines klases baigę mokiniai turi itin stiprius informacijos rinkimo, apdorojimo, pristatymo įgūdžius. Ieškodami atsakymų jie pripranta kelti gerus klausimus ir išmoksta kritinio mąstymo“, – užtvirtina M. Leinas.