Į tai reaguodama Lietuvos mokslo taryba (LMT) šiemet pradėjo įgyvendinti projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“ – juo siekiama sustiprinti edukologijos mokslo potencialą, atliekamų tyrimų kokybę bei praktinį pritaikomumą švietimo sistemoje.
Projektą lydi ir šviesi misija – ne tik stiprinti, bet ir plėtoti su edukologija susijusią mokslinę veiklą, atsigręžti į švietimo bei ugdymo tyrimus, taip pat ir siekti, kad tokių tyrimų rezultatai ateityje turėtų pozityvų poveikį švietimo politikos formavimui.
Dėl šios misijos susivienijo 7 didžiausi šalies universitetai, subūrę aukščiausio lygio mokslininkus ir kitus specialistus. Visuomenei jie atveria 28 skirtingus, bet šiandien itin aktualius tyrimus.
Birželio 19-ąją organizuojamas ir edukologijos proveržio forumas „Edukologijos tyrimai – švietimo pažangai“, kuriame LMT kartu su mokslininkais ir partneriais pristatys jau pradėtus įgyvendinti skaitmeninio švietimo, pedagogų rengimo ir mokymosi visą gyvenimą, įtraukiojo ugdymo ir kitus edukologijos mokslo tyrimus.
„Švietimas yra kiekvienos visuomenės pagrindas. Jis ne tik formuoja ateities kartas, bet ir kuria tvarios bei klestinčios visuomenės pamatus. Šiandien, kai pasaulis susiduria su sparčiais pokyčiais technologijų, klimato kaitos, socialinės nelygybės ir kitose srityse, švietimas tampa dar svarbesnis.
Mūsų tikslas – ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir aktyviai juos formuoti. Tai galime padaryti tik pasitelkdami aukšto lygio edukologijos mokslinius tyrimus, kurių rezultatai padeda grįsti sprendimus švietimo politikoje ir praktikoje“, – įsitikinęs LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius.
Mokytojus tirs išskirtiniu būdu
Ką bus galima išvysti forume? Vienas iš tyrimų – Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto mokslininkų kartu su Medicinos ir Filologijos fakultetų bei Gyvybės mokslų centro mokslininkais vykdomas tyrimas „Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę“, truksiantis iki 2028-ųjų balandžio.
Šis tyrimas šiandieniniame kontekste – ypatingai svarbus. Kaip teigė projekto vadovas, VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Slaugos katedros docentas dr. Stanislavas Sabaliauskas, projekto tikslas – padėti mokytojams mažinti stresą ir profesinį perdegimą, tokiu būdu gerinti jų darbo kokybę, taikant dėmesingo įsisąmoninimo (DĮ, angl. mindfulness) ir atjauta grįstas praktikas.
„Tyrimo poreikį paskatino keli veiksniai. Vienas jų – gyvenimas ir darbas socialinio pagreičio sąlygomis. Spartėjantis tempas, neapibrėžtumas, augantys tėvų ir švietimo sistemos lūkesčiai ir iš to kylanti įtampa – visa tai didina mokytojų nuovargį ir emocinį išsekimą bei sukelia profesinį perdegimą, daro tiesioginę įtaką mokytojų santykiams su mokiniais ir neigiamai veikia ugdymo kokybę“, – tvirtino jis.
Anot S.Sabaliausko, vis daugiau mokslo tyrimų patvirtina šias tendencijas, todėl mokytojų gerovė tampa svarbiu ugdymo kokybę lemiančiu veiksniu.
„Atsižvelgiant į šių dienų švietimo iššūkius, tyrime taikoma ne tik streso mažinimui skirta DĮ praktika, bet ir atjauta grįsta programa, kuri remiasi moksliškai pagrįsta vizija apie atjautos sau ir kitiems reikšmę asmens sveikatai ir fizinei, emocinei bei santykių gerovei“, – aiškino projekto vadovas.
Be to, pridūrė S.Sabaliauskas, tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu DĮ poveikio ugdymo kokybei tyrimai yra gana fragmentuoti, o daugelio tyrimų rezultatai remiasi tik subjektyviais dalyvių apklausų duomenimis. Būtent šis tyrimas esą išsiskiria tuo, kad jame derinami tiek subjektyvūs apklausų, tiek ir objektyvūs fiziologiniai rodikliai.
„Nes būtent tai leidžia visapusiškai įvertinti DĮ ir atjauta grįstos praktikos poveikį mokytojų gerovei ir ugdymo kokybei“, – pabrėžė tyrėjas.
Kaip šis tyrimas bus atliekamas? Pasirodo, kad streso lygį ir perdegimą galima nustatyti tiesiog iš seilių ir plaukų.
Projekto vyresnioji mokslo darbuotoja, VU Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė dr. Ramunė Grikšienė aiškino, jog taip mokytojų stresą ir pervargimą galima nustatyti dėl to, kad organizme kaupiasi streso hormonas – kortizolis. Tuomet imami biologiniai mėginiai ir pagal juose esančią kortizolio koncentraciją padaromos išvados.
„Seilėse kortizolio lygis atspindi trumpalaikį stresą, o plaukuose – ilgalaikį stresą (per kelis mėnesius). Padidėjęs kortizolio lygis gali būti interpretuojamas kaip didesnis streso lygis. Šie tyrimai leidžia objektyviai įvertinti streso poveikį, nesukeldami papildomo diskomforto tiriamiesiems.
Tiesa, nors šie matavimai gali suteikti vertingos informacijos apie streso lygius, jie nėra tobuli. Kortizolio lygis tarp žmonių gali skirtis dėl įvairių priežasčių. Jis priklauso nuo amžiaus, individualių fizinių ir psichologinių savybių, taip pat nuo kitų hormonų koncentracijų, nuo gyvenimo būdo.
Todėl siekiant gauti išsamesnį vaizdą apie mokytojų patiriamą stresą ir pervargimą, kortizolio lygio nustatymą derinsime su demografiniais ir psichologiniais klausimynais. Be to, orientuosimės ne į absoliučias kortizolio vertes, bet į jų dinamiką (kitimą) projekto eigoje.
Ilgalaikį kortizolio lygį plaukuose tirsime prieš dėmesingo įsisąmoninimo kursą ir po jo. Trumpalaikį lygį seilių mėginiuose matuosime prieš ir po kiekvienos DĮ sesijos“, – aiškino R.Grikšienė.
Tikimasi, kad, jei mokytojai įsisavins DĮ metodikas ir bandys jas taikyti darbe, jų momentinis kortizolio lygis prieš sesiją bus mažesnis, skirtumas tarp lygio prieš sesiją ir po jos – didės, o po visų sesijų ilgalaikis kortizolio lygis (plaukuose) bus mažesnis nei prieš jas, pridūrė mokslininkė.
Beje, šiuo atveju bus tiriamos tik moterys.
„Tyrimo imtis turi būti kuo vienodesnė, kad sumažėtų kitų veiksnių, o ypač hormonų, įtaka. Dėl šios priežasties ir todėl, kad dauguma mokytojų mūsų šalyje yra moterys, tyrimo dalyvės bus tik moteriškos lyties.
Tyrimas bus atliekamas keturiose Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose, jose bus vykdoma DĮ intervencinė programa mokytojoms. Naudojant netikimybinės patogiosios atrankos metodą, bus sudarytos trys dalyvių imtys: 100 mokytojų iš keturių Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų, 30–50 kontrolinės grupės mokytojų, taip pat bus suformuotos mokytojų grupės ir siekiant įvertinti rezultatus bus atlikta 400 mokinių apklausa“, – nurodė projekto vyresnioji mokslo darbuotoja, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė Simona Kontrimienė.
Ši intervencinė programa truks 16 savaičių.
„Prieš intervenciją, jos metu ir jai pasibaigus bus atlikti mokytojų streso (tiek suvokto, matuojamo psichologiniais klausimynais, tiek įvertinto seilių bei plaukų kortizolio kiekiu) matavimai. Be to, mokytojos prieš ir po mokymų pildys kitus tyrimo instrumentus, kurie matuos jų perdegimą, fizinę savijautą, psichologinę gerovę, emocijas ir jų valdymą.
Vėliau, taikant informuotos grindžiamosios teorijos metodą, bus atliktas kokybinis mokymų veiksmingumo tyrimas, siekiant atsakyti į klausimą, kaip DĮ praktikos keičia mokytojų kasdienybę. O tam, kad įvertintume mokymų poveikį ne tik mokytojų, bet ir jų mokinių požiūriu, mokytojų bendravimą su mokiniais prieš ir po intervencijos vertins patys mokiniai.
Numatoma vertinti tokius bendravimo aspektus kaip autonomijos palaikymas, struktūros suteikimas, kontrolė, chaosas, mokinių esminių psichologinių poreikių patenkinimas pamokų metu bei mokinių gerovė.
Galiausiai visi kiekybinės ir kokybinės analizės rezultatai bus apibendrinti siekiant sujungti išryškėjusius visų keturių mokyklų savumus, išsaugant kiekvieno atvejo unikalumą“, – komentavo S.Kontrimienė.
Pasiteiravus, kaip apskritai reikėtų paaiškinti sąvoką „dėmesingas įsisąmoninimas“, psichologė-psichoterapeutė Inga Leonavičiūtė atkreipė dėmesį, kad DĮ galima būtų apibūdinti kaip gebėjimą dabarties momentu ir, kiek įmanoma, be išankstinio vertinimo, sąmoningai pastebėti, įsisąmoninti savo vidines būsenas ir aplinką.
„Tai gebėjimas būti sąmoningam savo gyvenime. Tai galimybė pamatyti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką ir jos išskirtinumą. Tai jausmas, kad esi daugiau gyvas ir daugiau gyvenantis. Tai galimybė tiesiogiai naudoti savo galingus vidinius resursus įžvalgoms, transformacijoms ir sveikimui“, – aiškino specialistė.
Pažymima, jog DĮ grindžiamas trimis esminiais principais: dėmesingumo lavinimu, koncentracija į „čia ir dabar“ bei nevertinimu – priėmimu to, kas vyksta.
„Mokydamiesi įsisąmoninti savo vidines būsenas ir aplinką laviname gebėjimą nereaguoti automatiškai, o pastebėti tai, kaip mes elgiamės, jaučiamės, ką galvojame. Taip pat mokomės labiau priimti save, savo netobulumą, atjausti save sunkesnėse situacijose, pasirūpinti savo poreikiais bei priimti ne automatinius, bet sąmoningus sprendimus“, – dėstė I.Leonavičiūtė.
Tiesa, kaip aiškino projekto vyresnioji mokslo darbuotoja S.Kontrimienė, tyrimu visgi nesiekiama statistinio reprezentatyvumo ir problemos atspindėjimo nacionaliniu mastu – dėmesys čia labiau telkiamas į konkrečių atvejų analizę.
„Keturių mokyklų patirtys bus analizuojamos tiek kaip atskiri, tiek ir kaip bendrus dėsningumus atspindintys atvejai, bus siekiama giliau suprasti, kaip DĮ ir atjautos praktikos veikia mokytojų savijautą bei kasdienę ugdymo praktiką.
Tikimės, kad tyrimas atskleis streso ir perdegimo kismą mokytojams labiau susitelkus į „čia ir dabar“ akimirką – įsisąmoninant kasdienes patirtis ir mokantis į jas tinkamai reaguoti, o ne gyvenant praeities ar ateities rūpesčiais.
Mums svarbu ne tik nustatyti intervencijos poveikį mokytojų stresui ar perdegimui, bet ir suprasti, kaip šie pokyčiai vyksta ir kaip tai pasireiškia kasdienėje mokytojų praktikoje bei santykiuose su mokiniais. Tai labai svarbu norint tinkamai adaptuoti programą šalies švietimo realijoms“, – aiškino projekto vyresnioji mokslo darbuotoja.
Tyrimo vadovas S.Sabaliauskas pridūrė, jog, kadangi intervencijos bus taikomos mokyklos mokytojų grupei, tikimasi ne tik asmeninių pokyčių, bet ir platesnio poveikio – kultūrinio poslinkio pačiose ugdymo įstaigose.
„Grupiniai pokyčiai gali skatinti bendruomeniškumą, atjautą ir emocinį palaikymą, o tai savo ruožtu kuria tvaresnius, ilgalaikius pokyčius mokyklos kultūroje. Atsakant į klausimą apie tyrimo tikslumą – trumpalaikio ir ilgalaikio streso biožymenys (pvz., kortizolio kiekis) papildys subjektyvius mokytojų streso įvertinimus, kas leis tiksliau ir objektyviau vertinti pokyčius.
Tikimės, kad mokymų poveikis bus reikšmingas dėl įgyjamų gebėjimų atsipalaiduoti, sąmoningai reaguoti į stresines situacijas ir efektyviau jas valdyti“, – komentavo S.Sabaliauskas.
Dėmesys – ir matematikai
Dar vienas iš 28 projekto tyrimų duoklę atiduoda matematikos mokslui – tai „Įrodinėjimu grįstas mokymas mokyklinėje matematikoje“. VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas, Matematinio švietimo centro vadovas Rimas Norvaiša akcentavo, kad mokyklinėje matematikoje neturėtų būti pamirštami tokie gebėjimai kaip įrodinėjimas ir samprotavimas, tačiau to šiandien ugdymo įstaigose stinga.
Šio tyrimo tikslas – būtent į tai ir pažvelgti, papildyti žinias apie Lietuvos matematikos mokytojų ir mokinių gebėjimus įrodinėti.
„Dabar mes mokyklinėje matematikoje mokome taisyklių, kurias mokiniai turėtų atsiminti. Pavyzdžiui, matematinių objektų savybės aprašomos taisyklėmis, kurios po to naudojamos atlikti užduotį, rasti atsakymą į klausimą.
Bet matematikoje svarbu ne vien tik suformuluoti taisyklę – dar svarbiau, kad mokiniai suprastų, kodėl ta taisyklė veikia, kodėl ji duos teisingą atsakymą. Reikėtų mokiniui padėti įrodyti, kad iš tikrųjų tai, kas tvirtinama taisykle, bus teisinga. Tai ir yra įrodinėjimas“, – pabrėžė R.Norvaiša.
Pasak matematiko, šis tyrimas vyks keliais etapais, iš viso iškelti šeši jo tikslai. R.Norvaiša išskyrė kelis iš jų.
„Sukurti užduotis, kurios padėtų lavinti įrodinėjimo gebėjimą. Taip pat svarbu tyrinėti mokytojų ir mokinių požiūrį į įrodinėjimą – ar jie iš viso žino apie tokį dalyką. Dar vienas tikslas – pasižiūrėti, ar vadovėlių pagalba šis gebėjimas lavinamas, ar ten – vien tik taisyklės.
Kitas klausimas jau mokytojams – apie tai, ar programa, kurią neseniai paleidome, yra efektyvi, ar ji padeda jiems įsisavinti įrodinėjimo gebėjimą“, – aiškino tyrimo vadovas.
Anot R.Norvaišos, svarbu, kad būsimasis mokytojas galėtų „lengvai įrodinėti“. O kaip šis tyrimas bus vykdomas, kokie jo rezultatai?
„Pirmas rezultatas būtų dabartinės situacijos matematikos mokymo mokykloje įvertinimas įrodinėjimo lavinimo požiūriu. Tai reiškia – mes turėtume įvertinti, ar mokytojai ir mokiniai žiūri į įrodymą teigiamai, ar iš viso jį suvokia.
Kiti rezultatai būtų priemonės, kurios padeda lavinti įrodinėjimą. Toliau – matematikos vadovėlių turinio įvertinimas. Galėtume ten kiekybiniais metodais pasakyti, kokia dalis vadovėlio yra skirta atkartojimo uždaviniams spręsti, o kokia dalis – įrodinėjimui.
Pirmuoju atveju vyktų mokytojų ir mokinių apklausa, formuluojamas klausimynas, ir tada, statistinės analizės pagalba, būtų analizuojami atsakymai ir paaiškėtų požiūris į įrodinėjimą“, – dėstė R.Norvaiša.
Pasak matematiko, tyrimo sėkmei didžiulę įtaką daro tinkamai suburta komanda – būtent tokia jis ir gali pasigirti.
„Jeigu nebūtų bendro, vienodo požiūrio, sunku būtų įsivaizduoti mūsų komandinį darbą. Aš juos puikiai pažįstu, keletas žmonių yra iš mano aplinkos, yra filosofų, psichologų, mokytojų.
Pasaulyje įrodinėjimo klausimas matematikos mokymo bendruomenėje yra numeris vienas. Lietuvoje šis dalykas dar nėra populiarus“, – pastebėjo R.Norvaiša.
Pažymima, kad projektas „Edukacinių tyrimų proveržis“ truks iki 2029-ųjų. Projektui skirtos Europos Sąjungos (ES) ir bendrojo finansavimo lėšos – atitinkamai 11 087 468 Eur ir 4 144 193 Eur.
Projektą įgyvendina 7 universitetai: Vilniaus universitetas (VU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Klaipėdos universitetas (KU).