Tokią situaciją portalui Lrytas nupasakojusi Lina tikina jau pavargusi kovoti dėl to, kas šiandien turėtų būti savaime suprantama ir nekvestionuotina.
Dėl patiriamos neteisybės, kai jos gerai besimokančios atžalos dėl per didelio mokinių skaičiaus nebetelpa į jokią mokyklą, moteris net svarsto apie emigraciją.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija situaciją vadina opia, teigdama, kad taip būti negali. Visgi pripažįsta – su šia problema susiduria ir kiti didieji miestai.
Savo ruožtu Vilniaus miesto savivaldybė problemą pripažįsta – tvirtina, kad sostinėje mokyklos dėl labai didelio skaičiaus mokinių iki šiol dar negavo keli šimtai vaikų, tačiau problema esą sprendžiama.
„Tai – labai individualios situacijos“, – teigia savivaldybė.
Iš keliolikos mokyklų sulaukė to paties atsako
Kaip portalui Lrytas šią savaitę pasakojo vilnietė Lina, viena jos dukra netrukus turėtų žengti į 9-ą klasę, kita dukra – į 11-ą. Pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir savivaldybės priskirtą teritoriją moksleivės gali pretenduoti tik į vieną – Vilniaus Gabijos gimnaziją.
Tačiau vietos paauglės čia negavo, nors reikalavimus atitinka, šeima taip pat turi prioritetą dar ir dėl to, kad yra daugiavaikė.
Ieškoti išeičių Lina bandė registruodama dukras į kitas miesto mokyklas, bet situacija čia – dar prastesnė.
„Mūsų, kaip ir kitų kokių 500 vaikų, niekur Vilniuje negalėjo net svarstyti kituose etapuose. Aš pati apskambinau kokias 15 gimnazijų, ir visos sako vieną ir tą patį, kad mes niekuo padėti negalime. Jeigu ten nedeklaruota gyvenamoji vieta, prašymų į mokyklą iš viso net nesvarsto – nesvarbu, ar esi pateikęs prašymą sistemoje, ar nesi. Tiesiog net netraukia į sąrašus.
Kitas atsakymas – jeigu atsiras laisvų vietų, priimsime tuos, kurie nepateko pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Dabar savivaldybė atostogauja, mokyklos iki rugpjūčio galo atostogauja, ir kitas priėmimo etapas yra rugpjūčio 27 dieną. Tai reiškia, kad rugpjūčio 27 dieną gali išgirsti lygiai tą patį atsakymą – vietos nėra“, – aiškino mama.
Lina piktinosi, kad tai, su kuo ji susiduria jau pusantro mėnesio, yra vaiko teisių pažeidimas, diskriminacija ir net emocinis smurtas.
„Iš savivaldybės gali paskambinti ir pasakyti, kad jūsų vaikas turi eiti į kažkokį proftechninį, nes kai kuriems tėvams jau skambino ir sakė, kad vaikai eitų į suaugusiųjų mokyklas.
Kas yra suaugusiųjų mokyklos? Demotyvuotiems vaikams, tuo labiau, kad mano mergaitės yra labai motyvuotos, su aukštais vidurkiais“, – tvirtino moteris.
Privačios mokyklos, anot jos, taip pat ne variantas, nes daugiavaikei šeimai leisti du vaikus į privatų sektorių finansiškai yra neįmanoma.
„Man iki rugsėjo reikėtų gauti papildomų 20 tūkstančių eurų, tai faktas, kad aš negausiu. Netgi vieną vaiką išleisti reikia apie 8–10 tūkstančių. O kodėl mes turime mokėti, jei Lietuvoje mokslas yra nemokamas?“, – klausė Lina.
Pasak mamos, baisi problema, kad tokie rajonai kaip Pašilaičiai, Fabijoniškės, Justiniškės ar Pilaitė yra tiesiog perkrauti, o kai kuriuose iš jų yra vos po vieną gimnaziją. Šeima visą laiką gyveno praktiškai Gabijos gimnazijos kieme, ten ir deklaravo gyvenamąją vietą, tiesa, prieš keletą metų persikraustė į visai netoliese esančias Gineitiškes.
„Dėl to mums tiesiog nuėmė vieną vienintelį balą. Bet direktorė yra prisipažinusi, kad jų mokykloje mokosi ir vaikai iš rajonų – jie neturi teisės ten mokytis. Aš direktorės paklausiau, tai ji gražiai išsisuko raštais ir kitais dalykais.
Aš jau abejoju, ar kur rasiu teisybę, nes visur, kur einu – durys uždarytos, visi viską permeta ant Vilniaus savivaldybės, o Vilniaus savivaldybė tiesiai meluoja“, – aiškino mama, pridūrusi, kad girdėjo savivaldybės atstovę sakant, jog nėra buvę atvejų, kad kuris nors vaikas sulaukęs rugsėjo liktų be mokyklos.
„Kadangi tėvai įsiutę, šokiruoti ir visi forumuose dalinasi savo istorijomis, aš manau, labai aišku, kas čia meluoja“, – svarstė vilnietė.
Moteris tikino jau pametusi skaičių, į kiek mokyklų pastaruoju metu teikė prašymus. Jos teigimu, padėtis beviltiška dėl abiejų dukrų.
„Ir net jeigu sugraibytume bent ant vieno vaiko privataus mokslo, netgi ten yra didžiulė problema, nes stojamieji buvo jau gegužės mėnesį. Neįsivaizdavau, kad gali būti taip, jog mano vaikai liks be mokyklos.
Teisiškai, kaip man vienas teisininkas aiškino, aš galėčiau kreiptis į Europos teismą, į Strasbūrą, ir laimėčiau, bet tai užtruks nuo šešių mėnesių iki trejų metų. Bet vaikams rugsėjo mėnesį reikia į mokyklą, ir čia yra paauglės, ne septynių metų vaikai.
Aš tikrai netikiu, kad visi, kurie praėjo į 9 klasę, visi į gimnaziją pakliuvę pagal deklaruotą vietą“, – kalbėjo Lina, prisipažinusi, kad dėl absurdiškos situacijos jau net kilo minčių apie emigraciją.
Sureagavo direktorė
Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė tikino suprantanti dalies tėvų apmaudą, bet pripažino, kad norinčiųjų mokytis gimnazijoje tiesiog yra per daug.
„Tikrai labai daug yra tų pačių metų gimimo vaikų, lygiai taip pat buvo ir pernai, tai tikrai labai didelis skaičius. Mes turėjome sukomplektuoti septynias klases, komplektavome net aštuonias, tai tikrai labai žiūrime į deklaruotas vietas, tikrai sąžiningai žiūrime – net mėnesiais ir dienomis sudėliojame pagal tuos taškus“, – portalui Lrytas sakė V.Klimavičienė.
Pasak jos, visgi ne visi vaikai, kuriems priklausytų pagal gyvenamąją vietą, patenka į gimnaziją, arba paaiškėja, kad tiesiog deklaruojamoje vietoje gyventa per trumpai.
„Mūsų teritorija labai didelė, galbūt ir per mažai gimnazijų, nes ir Tarandė mums priklauso, ir Ukmergės gatvė toje pusėje, kur mūsų mokykla, ir visi Pašilaičiai, ir Perkūnkiemio dalis. Kažkada labai trūko progimnazijų, o dabar labai trūksta gimnazijų, todėl ir atsitiko tokia situacija“, – aiškino Gabijos gimnazijos vadovė.
Paklausta, ar jos vadovaujamoje mokykloje yra vaikų, kurie čia mokosi, nors jų gyvenamoji vieta yra už nustatytų ribų, V.Klimavičienė patikino, kad tokių mokinių nėra.
„Tikrai nėra tokio, kuris nebūtų pagal deklaraciją. Žiūrime į trukmę, kiek yra gyvenę, bet tikrai labai daug yra gyvenusių iki metų, tai aš nežinau, ar jie čia tikrai atsikraustė, ar jie čia kažkaip kitaip gyvena.
Jeigu yra mažiau nei dvejus metus deklaruota gyvenamoji teritorija, gauna nulį taškų, tai tokių žmonių tikrai yra nemažai. Labai suprantu tuos tėvus ir tikrai su nerimu į tai žiūriu, nes tikrai ir gyvena čia, ir yra deklaruoti, ir nepatenka, tai tikrai labai liūdna. Bet yra atitinkamas skaičius, kiek mokyklos vaikų gali priimti“, – kalbėjo gimnazijos direktorė.
Visgi vėliau V.Klimavičienė patikslino, kad gimnazijoje galbūt ir yra tokių mokinių, kurių gyvenamoji vieta yra kitur, tačiau jeigu jie dešimt metų mokėsi šioje mokykloje, išlaikomas tęstinumas.
Direktorė skaičiavo, kad tiek ir visose devintose, tiek ir vienuoliktose klasėse yra po 30 moksleivių.
Ministerija: taip būti neturėtų
Į problemą sureagavo ir ŠMSM. Jos atstovų teigimu, nors su aprašyta situacija susiduria ir kiti didieji miestai, situacija Vilniaus mieste tikrai yra labai opi ir taip būti neturėtų.
Pažymima, jog savivaldybės turėtų jautriau žiūrėti į priėmimo procesą ir galbūt tam tikras procedūras susiplanuoti iš anksto.
„Vadovaudamosi Švietimo įstatymu, savivaldybės turėtų užtikrinti vietas bendrojo ugdymo mokyklose visiems vaikams, kurie gyvena jų teritorijoje. Savivaldybėms prieinami gyventojų migracijos duomenys, vaikų gimimo duomenys, tad vietas mokyklose galima susiplanuoti iš anksto, ir apie tai informuoti šeimas, kad vasaros pradžioje nekiltų tokio nereikalingo streso ir sumaišties.
Juolab kad iki naujų mokslo metų pradžios Vilniaus savivaldybė vis vien turės surasti mokiniams vietas.
Nors Vilnius jau kelerius metus turi centralizuotą priėmimą, šiuo metu rengiama visuotinė centralizuota mokinių priėmimo į mokyklas informacinė sistema, kuri apims visą Lietuvą. Kai ji bus įdiegta, bus galima iš karto pamatyti, kur vaikai registruojasi, kokia situacija mokyklose, ir greitai reaguoti, jeigu kažkur kyla problemų“, – portalui Lrytas atsiųstame komentare nurodė ŠMSM.
Savivaldybė turi paaiškinimą
Kaip portalui Lrytas atsiųstame komentare aiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, kai kuriuose gyvenamuosiuose rajonuose dėl sparčios plėtros ir gyventojų (o kartu – ir vaikų) skaičiaus augimo, švietimo įstaigų ima vis labiau trūkti, tad dalis esamų mokyklų nebegeba priimti visų joms priskirtose teritorijose gyvenančių vaikų.
„Vienas rajonų, kur situacija sudėtingiausia – Pašilaičiai. Pavyzdžiui, į Gabijos gimnaziją pagal esamas mokyklos galimybes priimta 240 būsimų devintokų, tačiau dar 190 vaikų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, nebuvo priimti į gimnazijos devintą klasę.
Iš viso į Gabijos gimnazijos devintas klases pateikta apie 750 prašymų, taigi iš jų – daugiau nei 300 vaikų, norėjusių mokytis Gabijos gimnazijoje, gyvena kitose Vilniaus vietose arba kitų savivaldybių teritorijose“, – nurodė G.Grubinskas.
Šią problemą, anot savivaldybės atstovo, bandoma spręsti – labiausiai besiplečiančiuose rajonuose planuojamos naujos švietimo įstaigos, o šiuo metu situacija sprendžiama siūlant vietas arčiausiai esančiose kitose mokyklose, turinčiose laisvų vietų.
„Kai kuriose mokyklose, turinčiose pajėgumų, steigiamos papildomos klasės – devintų klasių sostinėje šiemet papildomai suformuota 10 komplektų. Norime priminti, kad priėmimo procesas dar nėra pasibaigęs – jis tęsiasi visą vasarą“, – komentavo sostinės savivaldybės atstovas.
Šiuo metu Vilniuje yra apie 400 moksleivių, dar negavusių vietos mokyklose į 1, 5, 9 arba 11 klasę, o tai sudaro 1,7 proc. nuo visų į šias klases pateiktų prašymų.
„Panašus skaičius tokiu metu buvo ir ankstesniais metais. Tai – labai individualios situacijos, kurios sprendžiamos konsultuojant tėvus, siūlant laisvas vietas kitose kiek įmanoma palankesnėje vietoje esančiose mokyklose, ieškant kompromisinių variantų“, – sakė G.Grubinskas.
Situaciją taip pat pakomentavo ir Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič, patikinusi, kad Vilniaus rajone gyvenanti šeima atsigręžti galėtų ir į rajono švietimo įstaigas.
„Svarbu pabrėžti, kad priėmimas į mokyklas pirmumo teise vykdomas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad mokiniai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste, turi pirmenybę į mokyklas Vilniaus mieste, o kurių Vilniaus rajone – į mokyklas Vilniaus rajone.
Jeigu šeima persikėlė į Vilniaus rajoną, t. y. gyvenamąją vietą deklaravo Vilniaus rajono savivaldybėje, net jei miesto mokykla geografiškai yra netoli naujosios gyvenamosios vietos, jie tampa Vilniaus rajono gyventojais ir praranda prioritetą į miesto mokyklas.
Atsižvelgiant į tai, kad šeima persikėlė į Vilniaus rajoną, siūlome apsvarstyti galimybę mokytis Vilniaus rajono mokyklose, esančiose netoli naujosios gyvenamosios vietos. Tokiu atveju reikėtų teikti prašymą mokykloje, mokyklos vadovui. Prašymus teikti galima ir į kelias ugdymo įstaigas“, – nurodė savivaldybės atstovė.