Visgi vienas priimtas Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministerijos sprendimas viešojoje erdvėje susilaukė išskirtinio dėmesio.
Ministrė Raminta Popovienė pranešė, kad nuspręsta prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.
„Nepaisant to, kad mokinių pasiekimai yra geresni nei anksčiau, vertinant visus egzaminus (…), tapo akivaizdu, kad (…) 35 taškų kartelė mokiniams yra per aukšta. Atsižvelgęs į tai, vertinimo komitetas nusprendė prie kiekvieno kandidato galutinio gautų taškų skaičiaus pridėti 10 taškų“, – trečiadienį teigė R.Popovienė.
Užsipuolus R. Popovienę dėl matematikos VBE – atsakomybę permetė buvusiai Vyriausybei: sprendimai nulėmė gyvenimus
„Taigi, atliepiame abiturientų lūkestį ir kompensuojame perinamojo laikotarpio netolygumus“, – nurodė ministerijos vadovė.
Toks ŠMSM sprendimas švietimo bendruomenėje sukėlė dvejopus jausmus – vieni neslėpė pasipiktinimo, kad taip iškraipoma tikroji situacija, kiti iš to nevengė ir pasišaipyti.
Socialiniuose tinkluose išplito ir iškalbinga lentelė, kurioje matoma, kad, pavyzdžiui, pernai iš istorijos brandos egzamino šimto balų įvertinimą gavo 15 abiturientų, o po šio ministerijos sprendimo tokių atsirado net 614.
„Istorijos egzamino 100-ukai – kaip grybai po lietaus. Ką padarysi – vasara lietinga“, – dalijosi istorijos mokytojas Algis Bitautas.
Susiję straipsniai
Į šią statistiką sureagavo ir Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas. Pasak jo, sprendimas pridėti balus visiems laikiusiems, išskyrus lietuvių k. ir literatūrą, leis abiturientams „netilpti į sales geriausiųjų pagerbimuose, bet smukdys pasitikėjimą egzaminais apskritai“.
„Dar mažesnis pasitikėjimas egzaminais lems pačias užduotis. Kai jauti, kad visuomenėje nepasitikima užduoties formuotojais ar vertintojais, norėdamas sumažinti nepasitenkinimą darai daugiau testų egzaminuose“, – vertino vicemeras.
ŠMSM vadovybei buvęs parlamentaras negailėjo kritikos.
„Kai darai daug testų, patikrini žinias, kai kuriuos gebėjimus, bet mažiau patikrini to, kas tikrai gali būti vertinama kaip žmogaus branda. Juk brandos egzaminai čia vyksta! Kai mažiau tikrini brandos, o daugiau žinių, nėra ko virkauti, kad švietimo sistema nesireformuoja, o mūsų tarptautiniai rezultatai stagnuoja.
Kai rezultatai stagnuoja, o prie to dar pridedami „populiarūs“, bet netoliaregiški sprendimai trumpinti mokslo metus (p.s. koks vėsus birželis buvo, galėjom ramiai tęst!) ir atsisakyti matematikos privalomumo, įeini į uždarą ratą.
Blogi sprendimai gimdo blogus rezultatus. Ir kad geri rezultatai pradėtų matytis, reik laukt sukandus dantis. Dėl to tiek ir kalbėta buvo daug ir tartasi dėl švietimo. Aš kviečiu grįžti prie nacionalinio švietimo susitarimo – jį perskaityti ir jo dvasioje veikti.
Be, pavyzdžiui, matematikos mūsų STEAM, IKT, MTEP ambicijos, mūsų ekonomikos transformacija į aukštą vertę kuriančią nuplauks šuniui ant uodegos. Dėl to reik kantriai tęsti ir nemakliavot.
Naudos gavėjas čia nėra vienos kartos abiturientai, kuriuos galima pradžiuginti +10 balų, ar profsąjungų atstovai, reikalavę trumpesnių mokslo metų. Naudos gavėjas yra Lietuva ir jos ateitis“, – rašė V.Mitalas.
Sprendimas visiems padidinti beveik visų egzaminų balus nustebino ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekaną Ainių Lašą.
„Tas 10 taškų pakėlimas visiems egzaminų rezultatams, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, yra tiesiog WOW! Kokiu pagrindu yra daroma išimtis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui? Nežinau.
Kokiu pagrindu yra pridedama būtent 10 taškų? Nežinau. Kodėl tokiu būdu pvz. 20 taškų iš egzamino gavusiam moksleiviui balas yra pakeliamas 50 proc., o 80 taškų gavusiam – tik 12 proc.? Nežinau.
Ačiū ministerijai, kad ji mums leidžia pasijausti kaip kažkada pasijautė Sokratas: žinau, kad nieko nežinau. Gilu ir prasminga“, – ironizavo A.Lašas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis savo ruožtu svarstė, kad egzaminų rezultatų „masažavimas“ problemos nesprendžia, tik leidžia ją trumpam ignoruoti.
„Ignoruoti, bet ne paslėpti. Standartizuoti tarptautiniai moksleivių pasiekimų vertinimai (pavyzdžiui EBPO PISA) rodo, kad ketvirtadalis Lietuvos moksleivių nepasiekia minimalių gebėjimų (vienas prasčiausių rodiklių tarp ES šalių).
Na, bent jau rekordiškai daug šimtukininkų turėsime, bus galima pasidžiaugti skaitant kokią nors metinę pasiekimų apžvalgą“, – rašė N.Mačiulis.
Biologijos mokytojas Paulius Sungaila tuo metu svarstė, kad jau galima skelbti „bendrojo ugdymo krizę“.
„Bendrojo kurso matematikos egzaminą šiemet laikė 5 954 kandidatai, tačiau net 42,9 proc. jų jo neišlaikė – tai beveik kas antras mokinys. Išplėstinio lygio matematikos egzaminą laikė 12 580 abiturientų, iš jų 15,5 proc. nesurinko minimalaus balo.
Panaši tendencija matyti ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminuose: bendrojo kurso egzamino neišlaikė 31,3 proc. iš 6 957 laikiusiųjų, o išplėstinį, kurį rinkosi net 17 042 mokiniai, neišlaikė tik 5,7 proc.
Ir čia, kaip skelbta, indeksuoti rezultatai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė visiems abiturientams prie rezultatų pridėti po dešimt taškų. Remiantis šiais rezultatais, jau galime skelbti bendrojo ugdymo krizę.
Apie kokius rezultatus kalbėtume be tų 10 pridėtų taškų? Jei kartelė nebūtų nuleista, B lygio egzamino būtų neišlaikę 60 proc. abiturientų, o A lygio – 30 proc.
Liūdna diena Lietuvos švietimui. Pradėjome falsifikuoti savo mokinių rezultatus“, – rašė P.Sungaila.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.