„Mano nuomone, humanitarams tikrai jis (matematikos brandos egzaminas, – aut.past.) yra neprivalomas. Aš to sieksiu ir norėsiu jūsų palaikymo“, – proteste pareiškė R.Popovienė.
Matematikos egzamino būtinybę jaunuoliams itin akcentavo ankstesnė valdžia – tokias dabartinės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės mintis įvertino buvę praėjusios kadencijos ministrai – Jurgita Šiugždinienė ir Gintautas Jakštas.
„Galvojau, kad jau niekada negrįšime prie šio klausimo“, – sureagavo J.Šiugždinienė.
Davė pažadą
Kaip jau skelbta anksčiau, daugiau nei 1 017 abiturientų, t. y. 8,1 proc., šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti šimtu balų. Iš viso egzamine dalyvavo 12 580 kandidatų. Egzaminą išlaikė 84,5 proc. laikiusiųjų.
Tuo metu matematikos egzaminą bendruoju kursu laikė 5 954 kandidatas. 57,1 proc. laikiusiųjų jį išlaikė, likusieji jo neįveikė. Gautų taškų vidurkis siekė 41,7 taško iš 100 galimų. Šimto balų įvertinimą gavo 29 mokiniai.
Prie Vyriausybės susirinkę protestuotojai reikalavo keisti situaciją, kad matematikos egzamino išlaikymo kartelė būtų sumažinta, o geriausia būtų privalomo egzamino apskritai atsisakyti, nes matematikos esą reikia tikrai ne visiems.
Ministrė R.Popovienė savo ruožtu akcentavo, kad moksleiviai apie jų laukiančius brandos egzaminus ir jų pokyčius turi žinoti prieš dvejus metus, todėl asmeniškai ji šioje situacijoje, kai matematikos patikrinimo neįveikę jaunuoliai negali pretenduoti į aukštąjį mokslą, nieko padaryti negali.
Tiesa, nors šiemet pažeminti egzaminų išlaikymo kartelės nebuvo jokios galimybės, ji pažadėjo, kad tai bus padaryta kitais metais.
Savo ruožtu švietimo viceministras Jonas Petkevičius ryte vykusioje spaudos konferencijoje teigė, kad išlaikymo kartelės pakėlimas nuo 16 iki 35 taškų buvo skubotas sprendimas.
„Išlaikymo ribą gal ir reikėtų kelti, bet reikėtų labiau padiskutuoti ir palaipsniui tai daryti“, – komentavo jis.
„Kadangi 10 taškų pridėjome, tai apie 25 taškus galėtume diskutuoti, kad tai galėtų būti nauja taškų riba“, – sakė J.Petkevičius.
Į abiturientų protestą atvykusiai R.Popovienei dėl matematikos egzamino skriejo daugybė klausimų – ji prisipažino, kad ir pati nemato jo būtinybės, tarkime, humanitarams.
„Aš tikrai jums pritariu, kai kurie praeitos Vyriausybės sprendimai šiandien tikrai nulemia žmonių jaunus gyvenimus“, – kalbėjo ministrė.
Tiesa, šiemet nuspręsta prie visų egzaminų rezultatų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo pasiekimus, pridėti po 10 taškų.
„Nepaisant to, kad mokinių pasiekimai yra geresni nei anksčiau, vertinant visus egzaminus (…), tapo akivaizdu, kad (…) 35 taškų kartelė mokiniams yra per aukšta. Atsižvelgęs į tai, vertinimo komitetas nusprendė prie kiekvieno kandidato galutinio gautų taškų skaičiaus pridėti 10 taškų“, – teigė R.Popovienė.
Sureagavo buvę ŠMSM vadovai
„Trukt už vadžių – vėl iš pradžių. Galvojau, kad jau niekada negrįšime prie šio klausimo“, – taip išgirdusi R.Popovienės mintis ir planus dėl matematikos egzamino reagavo praeitoje kadencijoje dirbusi konservatorių ministrė J.Šiugždinienė.
Pasak jos, matematika gyvenimui reikalinga – nesvarbu, ar žmogus yra humanitaras, ar „tiksliukas“.
„Tai brandos įrodymas“, – rašė buvusi ministrė.
Portalui Lrytas J.Šiugždinienė trečiadienį pridūrė, kad šiandien švietimo strategams reikėtų ne kilnoti kartelę, o „dirbti su užduotimis“.
„Džiugu, kad šimtukų daug, bet jų neproporcingai daug, taip neturi būti. Tos pačios kartos PUPP matematikos apie 25 proc. neišlaikė. Tikri rezultatai parodė realią situaciją. Beje, matematikos laikyti atėjo 3000 daugiau moksleivių.
Reikia žiūrėti į laikiusiųjų skaičius, o ne neišlaikiusių“, – komentavo buvusi ŠMSM vadovė, skandalinga situacija pavadinusi tai, kad balai buvo pakelti, ir taip egzamino vertinimai tapo iškraipyti.
Po J.Šiugždinienės prie ministerijos vairo sėdęs Gintautas Jakštas pirmiausia pabrėžė, kad privalomas matematikos VBE stojant į aukštąsias mokyklas buvo įvestas dar anksčiau — pasak jo, praėjusi Vyriausybė nusprendė, jog jis bus privalomas ir stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas.
„Šis reikalavimų suvienodinimas yra itin svarbus, siekiant aukštesnės studijų kokybės – kad studijoms būtų pasirengę visi stojantieji, o ne tik tie, kurių studijas pilnai finansuoja valstybė.
Statistika rodo, kad nepriklausomai nuo pasirinktos studijų srities, abiturientai, išlaikę matematikos egzaminą, turi didesnę tikimybę sėkmingai baigti studijas, įsidarbinti aukštos kvalifikacijos pozicijose ir gauti didesnį atlyginimą“, – aiškino G.Jakštas.
Jis taip pat palygino kelių pastarųjų metų matematikos brandos egzamino tendencijas.
„2023 m. matematikos VBE laikė apie 14 tūkst. abiturientų. Šiemet – daugiau nei 18,5 tūkst., nors bendras abiturientų skaičius išliko panašus. Tad natūralu, kad esant didesniam laikančiųjų skaičiui padaugėjo ir neišlaikiusiųjų.
Tačiau bendras egzaminą išlaikiusiųjų skaičius šiemet viršijo 14 tūkstančių – t. y. daugiau nei panašiai kiek 2023 m. apskritai buvo laikančiųjų. 2023 m., kai rezultatai buvo išskirtinai geri, egzaminą išlaikė apie 12 tūkst. abiturientų.
Vadinasi, šiemet išlaikiusiųjų buvo apie 2 tūkst. daugiau. Palyginti, ar šių metų kartelė buvo aukštesnė nei ankstesniais metais – sudėtinga. Anksčiau matematikos VBE buvo vienas bendras egzaminas, kurio užduotys susidarė iš 40 proc. B lygio ir 60 proc. A lygio turinio. Mokiniai, pasirinkę B lygio matematiką, turėjo išspręsti bent 40 proc. B lygio užduočių – tai sudarė 16 proc. viso egzamino vertinimo.
Šiemet jiems pakako surinkti 35 proc. savo lygio taškų, kad egzaminas būtų laikomas išlaikytu. Tuo tarpu A lygio mokiniams kartelė formaliai pakilo, tačiau matome, kad apie 85 proc. jų egzaminą išlaikė, o tai atitinka įprastus daugelio metų rezultatus.
Visa tai – tik statistika apie karteles. Esmė – užduočių sudėtingumas. Tad reikėtų vertinti, ne tiek formalias karteles, o kiek jas įveikia. Šiemet jas įveikė išskirtinai didelis skaičius abiturientų“, – tvirtino buvęs ministras.
G.Jakšto teigimu, klaidinga manyti, kad matematikos egzaminas yra kažkam nereikalingas – jis, tvirtino buvęs ŠMSM vadovas, yra reikalingas visiems. Tačiau tikroji problema, kurią būtina spręsti, anot jo – matematikos mokymo kokybė.
„Reikia taisyti ugdymo programą, užtikrinti kokybiškus vadovėlius, nuosekliai kelti mokytojų kvalifikaciją. Būtent šiems aspektams turėtų būti skiriamas dėmesys. O ne siūlyti sprendimą: jei kyla sunkumų su matematikos mokymu – padarykime matematiką neprivaloma.
Turime imtis iš esmės spręsti tas problemas, kurios švietimo sistemoje žinomos jau dešimtmečius, bet iki šiol nebuvo išspręstos – net ir įgyvendinant programų atnaujinimą“, – komentavo G.Jakštas.
Pagrindinė VBE sesija vyko gegužės 30–birželio 20 dienomis. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, iš viso egzaminus šiais metais laikė per 27 tūkst. dvyliktokų ir panašus skaičius vienuoliktokų.
Šiuo metu iki liepos 11 dienos dar tebevyksta pakartotinė sesija.
Pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatus numatoma paskelbti iki liepos 16 dienos, o rezultatus po apeliacijų nagrinėjimo – iki liepos 25 dienos.