Paskaitų ir užduočių krūvis – studijų metu, prieš jas ar po jų – darbas tam, kad pavyktų pragyventi Vilniuje. Toks studijų ritmas bet kuriame iš universitetų studijuojančius jaunuolius neretai įstumia į pervargimo, išsekimo gniaužtus ir neleidžia mokslams skirti tiek laiko, kiek iš tikrųjų jo reikėtų.
Nors šiuo metu EHU – pats paraiškų studijuoti priėmimo įkarštis, universiteto rektoratas skyrė laiko ypač svarbiam dalykui – patvirtino darbo grupės parengtus pokyčius, susijusius su studijų organizavimo tvarka.
Pokalbis apie šių pokyčių svarbą ir apie tai, kokie jie dar planuojami, – su Europos humanitarinio universiteto rektoriumi, istoriku ir edukologu dr. Viliumi Šadausku.
– Šiuo metu universitetai stovi rungtynių dėl studentų arenoje – renkamos paraiškos į įvairias studijų programas. Bet tuo pat metu EHU rektoratas ėmė ir patvirtino tvarką, vedančią link reformų. Kokios jos? – paklausiau V.Šadausko.
– Mūsų universitetas formuoja būsimos veiklos kryptį ir tos reformos, nežinant konteksto, gali atrodyti kaip kosmetiniai pakeitimai. Vis dėlto tie pokyčiai yra labai svarbūs būtent EHU studentams – ir tiems, kurie pradės mokytis šiemet, ir tiems, kurie jau studijuoja.
Universitete mes gana dažnai atliekame įvairias studentų apklausas – teiraujamės apie jų įsidarbinimą, pasitenkinimą universitetu, studijų programomis, dėstytojais. Tai sudaro galimybę sužinoti daug svarbių dalykų.
Remdamiesi apklausų duomenimis – nustatę tam tikras indikacijas ir problemines vietas universiteto veikloje, mes turime atsigręžti į studentus. Juk jie yra aktyvūs studijų proceso dalyviai, o kartu – ir jo kūrėjai.
Juo labiau kad ir pats mūsų universitetas siekia būti patrauklus jauniems žmonėms.
O kad jie noriai pas mus rinktųsi studijų programas, reikia įsiklausyti į jau studijuojančių jaunuolių nuomonę, žinoti, kokie jų poreikiai, lūkesčiai.
Jeigu reikia, tam tikrais atvejais būtina atsitraukti ir nuo griežtos akademinės pozicijos.
Studentų poreikiai pamažu keičiasi. Vieniems dėstytojams tai patinka, kitiems – ne itin, tačiau realybė yra tokia, kad dauguma studentų savo ateitį sieja su realia darbo rinka.
Mažėja akademinių studentų, kurie nori likti intelektualioje universiteto bendruomenėje, ir tai yra natūralus procesas.
Manau, kad visuose universitetuose iš visų studentų koks dešimtadalis, geriausiu atveju penktadalis tampa įvairių mokslo draugijų nariais.
Jie tęsia akademinį darbą, studijuoja magistrantūroje, vėliau tampa doktorantais, dėstytojais.
Visi kiti studentai – ir tai yra vis labiau regima – studijas renkasi tam, kad įgytų tam tikrų kompetencijų ir galėtų dirbti, rasti savo vietą visuomenėje.
Štai todėl ir universitetas turi būti ta vieta, kuri suteikia jauniems žmonėms galimybę studijuoti, dalyvauti socialiniame bei kultūriniame gyvenime ir kurti darbo santykius.
– Ką liudija apklausų rezultatai – kokių pokyčių studentai labiausiai norėtų?
– Studentams reikia stabilesnio, aiškesnio, ilgalaikio tvarkaraščio. Tai jiems svarbu, nes dauguma jų nori įsidarbinti ir gyventi visavertį gyvenimą, kuriame vietos reikia ne tik studijoms, bet ir darbui, poilsiui.
Gana ilgai EHU, kaip ir kituose universitetuose, buvo laikomasi klasikinės koncepcijos, kad studentai visą laiką turi skirti mokslams. Tačiau pastaruoju metu vis daugiau studentų derina ir juos, ir darbą. Tai yra savaime suprantama, nes jiems reikia pajamų pragyventi. Tai – viena svarbiausių priežasčių, kodėl ėmėmės tam tikros studijų tvarkaraščių sudarymo reformos.
Antradienį, liepos 8-ąją, su ta reforma susijusius darbo grupės rezultatus patvirtinome rektorate. Nuolatinių studijų studentams tai gera žinia, nes jie padės sudaryti jiems palankius studijų grafikus.
Studijoms per savaitę bus skiriamos penkios darbo dienos. Paskaitos, seminarai ir visa kita veikla, susijusi su studijomis, bus sutelkta pirmoje dienos pusėje. Likęs dienos laikas, kaip ir savaitgaliai, bus laisvi.
Studentai turės laiko atokvėpiui, o tai yra būtina akademinio gyvenimo higienos dalis.
Tokiu būdu sumažinsime persidirbimo, pervargimo grėsmę, užtikrinsime pakankamą krūvio pusiausvyrą siekdami išsaugoti psichologinę sveikatą, o kartu persvarstysime ir studijų apimtį, kurią studentai visada minėdavo apklausose.
Turėdami laisvą antrą dienos pusę studentai galės rinktis, ar dirbti, ar užsiimti kultūrine-socialine veikla.
– Universitete studijas pasirenka iš įvairių šalių atvykstantys jaunuoliai. Kokią svarbą programose užima lietuvių kalbos, o kartu ir kitų užsienio kalbų studijos?
– Praėjusiais mokslo metais atliktos studentų apklausos paliudijo, kad jiems ypač svarbu tai, jog kalbų mokymui studijų procese būtų skiriama daugiau dėmesio.
Bakalauro studijų programose daugiausia jo tenka baltarusių, rusų, anglų kalboms ir kuo toliau, tuo labiau yra stiprinamas pastarosios kalbos mokymas.
Esu praktiškas – regiu anglų kalbos poreikį. Juk ją gerai mokėdami mūsų universiteto absolventai gali dirbti Lietuvoje veikiančiose ir tarptautinėse, ir lietuviško kapitalo įmonėse.
Anot apklausų, studentams reikia intensyvesnio lietuvių kalbos dėstymo, nes jie nori Lietuvoje atlikti ne tik praktiką, bet ir įsidarbinti.
Apskritai tam, kad EHU absolventai integruotųsi į vietos darbo rinką, reikia gerai mokėti lietuvių kalbą.
Anksčiau mūsų universitete lietuvių kalbos mokymasis buvo savanoriškas – tam buvo skirtas specialus pasirenkamasis lietuvių kalbos kursas. Dabar darbo grupė ieško sprendimo, kaip, atsižvelgiant į programų specifiką, lietuvių kalbos mokymąsi integruoti į visas EHU studijų programas.
Pas mus yra galimybių mokytis ir lenkų, ir vokiečių kalbų. Be to, Frankofonijos centras, kuris yra mūsų partneris ir kuris yra įsikūręs mūsų universiteto patalpose, suteiks galimybę studentams, kurie turi prancūzų kalbos pagrindus, mokytis jos toliau.
Taigi plečiame kalbų mokymo galimybes. Tai yra viena humanitarinės pakraipos universiteto savybių, o kartu – pragmatiškas, praktiškas motyvas. Kalbų mokyti reikia tam, kad universitetas taptų tiltu tarp studentų ir galimų darbdavių.
Savo ruožtu, be anglų ir lietuvių kalbų mokymo stiprinimo, daugiau dėmesio skirsime ir EHU Karjeros centro veiklai. Jis padeda mūsų studentams, gyvenantiems Vilniuje, susirasti praktikos vietą, įsidarbinti, dalyvauti kultūriniame gyvenime.
Tokios pagalbos ypač reikia jaunuoliams, kurie atvykę, pavyzdžiui, iš Baltarusijos. Jie gana sunkiai verčiasi.
Jiems išgyventi Vilniuje padeda mūsų mokamos socialinės stipendijos, tačiau EHU finansiniai ištekliai yra priklausomi nuo mūsų donorų ir rėmėjų.
Štai todėl ieškome tvaresnių būdų, kurie padėtų išspręsti šį poreikį – padėtų jiems rasti kelią link darbdavių.
– Kokį EHU regi absolventų darbdaviai?
– Pas mus yra gabių, talentingų, motyvuotų studentų, tačiau kaip ir EHU, taip ir studentų gebėjimai dar mažai matomi. Yra išlikusių stereotipinių nuostatų, dar pats universitetas per menkai žinomas.
Tačiau tie darbdaviai, kurie priėmė mūsų absolventus, siunčia teigiamą grįžtamąjį ryšį. Jie vertina juos kaip labai kūrybingus, talentingus, brandžiai mąstančius darbuotojus. Tai susiję ir su jų asmenine patirtimi, ir su studijų procesu.
Mūsų universitete studentai mokosi ne tik tam tikrų disciplinų, bet kartu jie formuojami kaip asmenybės – skatinami mąstyti, vertinti, kurti. Ir tie jauni žmonės tampa brandžiais, kūrybingais, dėmesio vertais savo srities specialistais.
– Vizualinis dizainas, informatika, verslo ekonomika, medijos ir komunikacija, teisė. Tai – tik keletas studijų programų, kurias renkasi iš įvairių valstybių studijuoti į EHU atvykstantys jaunuoliai. Kokiems darbdaviams jie patrauklūs?
– Tai priklauso nuo studijų krypties, pavyzdžiui, medijos ir komunikacija yra labai plataus profilio programa, aprėpianti ir žurnalistiką, ir parengimą techninių specialistų, kurie moka filmuoti, fotografuoti, daryti garso įrašus, montuoti. Rinkoje tai – geidžiami specialistai.
Taip pat yra teisės, politikos, ekonomikos mokslų, kultūros paveldo programos, kurių studentai praktiką atlieka įvairiose kultūros institucijose. Neretai, pamačius jų gebėjimus, jie pakviečiami jose ir dirbti.
Pačius aktyviausius, labiausiai motyvuotus studentus mes ir patys priimame dirbti į „junior manager“ pozicijas universitete. Tai svarbu formuojant naujų EHU darbuotojų kontingentą.
– Šiuo metu EHU vyksta studentų priėmimas. Galbūt jau regima, iš kokių šalių ir į kokias studijų programas pretenduoja jaunuoliai?
– Ko gero, kaip ir kituose universitetuose, taip ir mūsiškiame vyrauja ta pati tendencija – į praktiką orientuotos programos yra populiariausios: medijų ir komunikacijos, vizualinio dizaino, verslo ekonomikos, informacinių technologijų.
Anksčiau būdavo trys tikslinės auditorijos – Baltarusija, Rusija, Ukraina, o šiuo metu paraiškų studijoms EHU esame sulaukę ir iš kitų šalių.
Pirmadienio, liepos 7-osios, duomenimis, turėjome apie 20 paraiškų iš Lietuvos, 40 – iš Ukrainos, o pagrindinis srautas išliko iš Baltarusijos.
Vis dėlto regime tam tikrą skirtumą nuo ankstesnių metų, o tai – ir dalis mūsų komunikacijos sėkmės. Nes studijas EHU renkasi jaunuoliai ne tik iš pačios Baltarusijos, bet ir iš diasporos – iš tų baltarusių šeimų, kurios anksčiau įsikūrė Lietuvoje ir čia užaugino vaikus.
Įtaką tam daro universiteto praktiškumas, nes mes sudarome prielaidas išmokti kalbų, padedame įgyti konkrečioje srityje reikalingus gebėjimus, kompetencijas. Visa tai absolventams padeda įsilieti į darbo rinką mūsų šalyje arba keliauti gilyn, į Vakarų Europos valstybes.
– Vilniuje gyventi – brangu. Tikėtina, kad stipendijos studentams, atvykstantiems iš socialiai silpnesnių šeimų, būsto problemų neišsprendžia. Ar EHU turi galimybių juos apgyvendinti?
– Universitetas turi bendrabutį. Tai buvusio „Karolinos“ viešbučio pastatas Karoliniškėse.
Jis šiek tiek brangesnis nei įprastiniai bendrabučiai, bet ir gyvenimo komfortas jame daug geresnis.
Tiems studentams, kurie gauna padidintas socialines stipendijas, jų pakanka ir susimokėti už bendrabutį.
– Rektoratas pritarė studijų laiko perskirstymo pokyčiams. Planuojama jų ir kitokių?
– Tai – pirmieji praktiniai administraciniai žingsniai.
Ateityje, rudenį, mes vertinsime ir studijų programų sudėtį bei disciplinas.
Kad universitetas būtų konkurencingas šiuolaikinių studijų rinkoje, kurioje kovojama dėl studentų, privalome būti autentiški.
Turime pasiūlyti tokią studijų patirtį, kuri ne tiktai paskatintų absolventus teigiamai atsiliepti apie universitetą, bet ir pakviestų kitus prisijungti prie studentų bendruomenės – rinktis studijas pas mus.