Paaiškėjus, kad abiturientų rezultatai šiemet, švelniai tariant, neblizgės, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nusprendė prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, jaunuoliams pridėti po 10 taškų.
Tikslas – sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir sušvelninti situaciją dėl pakitusios egzaminų išlaikymo kartelės.
Tačiau toks žingsnis dalį švietimo ekspertų ir pačių pedagogų nemenkai papiktino – kalbama, kad šitaip yra iškraipoma realybė, kai kuriuose egzaminuose atsirado neproporcingai per daug šimtukų, o gabesni mokiniai liko nuskriausti ir dėl konkurencingumo stojant į aukštąsias mokyklas.
Visgi daugiausiai dėmesio šiame kontekste sulaukia matematikos brandos egzaminas, kurį išlaikyti būtina, norint pretenduoti į šalies aukštąjį mokslą.
Klausimas, nedingstantis iš viešosios erdvės – reikia ar visgi nereikia privalomo matematikos egzamino tiems, kurie savo ateities su tiksliaisiais mokslais nesieja.
„Mano nuomone, humanitarams tikrai jis yra neprivalomas. Aš to sieksiu ir norėsiu jūsų palaikymo“, – praėjusią savaitę abiturientų proteste pareiškė ministrė Raminta Popovienė.
Dėl būtinybės išlaikyti matematikos egzaminą, norint studijuoti šalies universitetuose ir kolegijose, ministrei kritika pilasi ir iš mokinių, ir iš jų tėvų, pasigirsta kalbų ir apie emigraciją – sprendimus dėl to R.Popovienė pažadėjo jau kitais metais.
Ką reiškia neišlaikyti matematikos egzamino ir bent laikinai užverti duris savo svajonėms, puikiai žino dabar jau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Specialiąją pedagoginę pagalbą: logopediją studijuojanti Joana Vasiukevič.
Nors jos situacija nuo šiandieninių abiturientų kiek skiriasi, o galiausiai pavyko įstoti ir į universitetą, ji prisipažino, kad kaip būsimoji pedagogė tam tikrų nuoskaudų politikams jaučia.
Planų neatsisakė
Mokyklą Joana baigė prieš dvejus metus, 2023-aisiais, tuomet abiturientė ketino rinktis pedagogikos studijas ir keliauti į universitetą.
Tada matematikos brandos egzaminą turėjo išlaikyti tik tie, kurie norėjo pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, tačiau studijų kaina šiandien įkandama tikrai ne kiekvienam.
„Laikiau matematikos egzaminą, bet jo neišlaikiau. Tuomet nenorėjau studijuoti mokamai, nes man studijos pasirodė tikrai per brangios.
Visus metus mokiausi papildomai ir po metų perlaikiau egzaminą eksternu“, – portalui Lrytas pasakojo Joana.
Galiausiai skyrusi daugybę papildomo laiko jai pavyko įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, bet ir tai – tik per plauką.
„Pirmą kartą surinkau tik 5 ar 6 balus, tai net ir apeliacijos niekaip negalėjau rašyti. O kiek gavau pernai, net neatsimenu – tik pamačiau, kad išlaikyta. Bet ten tikrai buvo ne 50 balų – gal kokių 20, irgi jau ta vos vos riba“, – prisiminė studentė.
Neįstojusi į universitetą Joana į matematiką sutelkė daug dėmesio, mokėsi ir papildomai, samdėsi korepetitorę.
„Kai dar buvau dvyliktokė, jau dirbau su korepetitore, bet to ėmiausi per vėlai. Kai neišlaikiau egzamino ir niekur nestojau, tiesiog tęsiau pamokas pas mokytoją, bet tai mokytoja išvažiuoja, tai susergi, tai dar kažkas“, – pasakojo mergina.
Tačiau per visą tą laiką Joana nepasidavė ir toliau siekė savo svajonės – netrukus įsidarbino mokinio padėjėja.
„Dėl kvalifikuotų mokinių padėjėjų trūkumo šiam darbui nėra keliami aukštojo išsilavinimo reikalavimai, todėl turėjau galimybę save išsibandyti šiame darbe iš karto po 12 klasės baigimo.
Vis tiek specialistų labai trūksta, vaikučių su specialiaisiais poreikiais yra daug, tai man net pasiūlė tą darbą, nes žinojo mano situaciją“, – teigė ji.
Šių metų ŠMSM sprendimas pridėti po 10 balų prie egzaminų, Joanos manymu, kai kurių mokinių situaciją gal ir palengvino, bet tai, kad matematikos egzaminas dabar yra privalomas visiems, kas nori studijuoti, vadina absurdu.
„Man nesuvokiama, kad apskritai dabar stojant reikia būti išlaikius matematiką. Kadangi baigiau 2023 metais, man matematikos egzaminas dar buvo neprivalomas, tik tiems, kas nori studijuoti už valstybės lėšas, o jau nuo pernai net ir į kolegiją negali eiti be matematikos.
Kadangi turiu jaunesnių draugų, manau, kad tai yra tiesiog absurdas, nes tikrai ne visur reikia matematikos. Bent jau iš mano rato labai daug žmonių pernai ir šiemet išvažiavo į užsienį, nes negalėjo stoti nei į universitetą, nei į kolegiją“, – prisipažino studentė.
„Man apskritai gaila šių abiturientų, kurie bando visą tą naują sistemą, nes jie neveik metus mokėsi be vadovėlių. Man tikrai negaila, kad pridėjo tuos taškus, bet manau, kad tai labai neapgalvoti sprendimai – pakeisti visą sistemą, kai dar net nėra mokomosios medžiagos“, – pridūrė Joana.
Nuoskaudą jaučia
Ji teigė sutinkanti ir su skeptikais, kurie svarsto, kad papildomų taškų pridėjimas iškraipo pačius egzaminų vertinimus.
„Turiu draugų dvyliktokų, tai jie yra išlaikę ir be tų dešimt, bet jie net nežino, kur jie gavo taškų, kur – negavo. Bent iš mano rato daug kas skeptiškai žiūri į tai, nes yra ir labai daug šimtukų, kai tikrai ne visi pasiekia tokius aukštus rezultatus,
Manau, kad neturėtų būti privalomas matematikos egzaminas. Vis tiek tu iki dvyliktos klasės privalai mokytis matematiką, pagrindus turi, ir manau, kad to tikrai užtenka žmonėms, kurie nesieja su tuo savo ateities“, – įsitikinusi pedagogikos mokslus kremtanti studentė.
Tiesa, Joana prisipažino, kad šiokią tokią nuoskaudą sprendimų priėmėjams pati jaučia – mat mokytojų šalyje trūksta, o jeigu matematikos egzamino būtų atsisakyta arba būtų ženkliai nužeminta jo išlaikymo kartelė, galbūt į pedagogiką ateinančių jaunuolių būtų gerokai daugiau.
„Jaučiasi (nuoskauda, – aut.past.). Juokaudavom, kad vaikus klasėje iki 20 tikriausiai būtų galima suskaičiuoti ir be išlaikyto matematikos egzamino.
Pedagogų ir šiaip trūksta, studijos yra brangios, jau nekalbant apie tai, kad į nemokamą įstoti, bet ir brangu, ir taip reikalingi pedagogai, ir dar ta matematika...
Manau, gal dėl to ir trūksta pas mus šalyje pedagogų“, – svarstė J.Vasiukevič.
Kartu ji skatina abiturientus nebijoti neišlaikyto egzamino ir sekti jos pavyzdžiu – šiek tiek palaukti ir savo jėgas bandyti dar kartą.
Siuntė valdžiai žinutę, ši davė pažadą
Į protestą neseniai susirinkę abiturientai atsineštuose plakatuose ministrei išsakė savo nuogąstavimus – klausė, ar sprendimų priėmėjai „patys skaitė programą“, apgailestavo, kad „Lietuvai jaunimo nereikia“.
„NŠA vis kuria naujas programas, laiko save kažkokiais reformatoriais, išradėjais, vis kalba apie kompetencijas, kurias mokiniai turėtų turėti, bet tuo pačiu metu jie atsiskyrę ir nuo savo programų, nes jų nesilaiko sudarydami egzaminus, ir tuo pačiu atsiskyrę nuo mokinių ir nuo mokytojų.
Manau, daug problemų būtų išspręsta, jeigu būtų glaudžiau bendradarbiaujama su mokiniais ir mokytojais“, – portalui Lrytas tuomet sakė abiturientas Bernardas.
Į mitingą su savo šeima buvo atvykusi ir viena abiturientė iš Kauno, kuri baiminosi, kad matematikos egzaminas taip pat uždarys jai duris į išsvajotas pedagogikos studijas.
„Aš manau, kad neetiška pačių abiturientų atžvilgiu – dauguma turbūt norėtų stoti į humanitarinius, socialinius mokslus, kurie neturi visiškai jokio ryšio su matematika, ir šitiems mokiniams yra sunku išlaikyti matematikos egzaminą ir įstoti į norimas studijų programas“, – pabrėžė abiturientė.
„Todėl norėčiau iš Lietuvos Vyriausybės, iš švietimo ministerijos netgi paramos, kaip būsima pedagogė, kurių labai trūksta“, – sakė mergina.
„Neturiu nieko bendro su matematika – visiškai į kitą pusę“, – pridūrė abiturientė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R.Popovienė sprendimus matematikos egzamino klausimu žada dar šį rudenį.
„Tikrai labai rimtai svarstau apie šį klausimą kalbėtis su švietimo ekspertais, su švietimo bendruomene (...). Artimiausiu metu, ką mes galime padaryti kitiems metams, tai turime padaryti rugsėjo pradžioje“, – „Žinių radijuje“ teigė R.Popovienė.
Ministrė jau ne kartą yra pabrėžusi, kad verta atnaujinti diskusijas, ar stojant į humanitarinės srities dalykus matematikos egzaminas privalo būti išlaikytas.