Paaiškėjus, kad šiemet prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, bus pridedama po 10 balų, kilo skandalas – piktintasi, kad taip yra iškraipomi tikrieji pasiekimai, o gabiausi mokiniai dėl išaugusios konkurecijos liko nuskriausti.
Siekiant atkurti teisingumą aukščiausius egzaminų rezultatus pasiekusiems jaunuoliams, dabar siūloma taikyti korekcijas, skaičiuojant dvyliktokų konkursinius balus stojant į valstybės finansuojamas studijų programas – daliai jų bus pridedami papildomi balai.
Kaip po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio teigė ministrė Raminta Popovienė, sprendimas pridėti prie egzaminų po 10 taškų iš tiesų tam tikroms asmenų grupėms sukėlė nelygias konkurencines sąlygas, norint studijuoti aukštosiose mokyklose.
Užsipuolus R. Popovienę dėl matematikos VBE – atsakomybę permetė buvusiai Vyriausybei: sprendimai nulėmė gyvenimus
Todėl, anot ŠMSM vadovės, iš viso buvo svarstomos keturios alternatyvos, kaip šitą aspektą išspręsti – esą visos jos buvo išdiskutuotos, paskaičiuotos, pristatytos ir aukštųjų mokyklų atstovams, ir studentams, bet galiausiai likta prie jau pristatyto varianto.
„Tiesiog dabar yra atliekami teisinių aktų pateikimai, kaip ir privaloma, yra dokumentas pateikiamas svarstymui ir per penkias dienas mes laukiame siūlymų, nes jų gali dar ir būti, kažkokių korekcijų, bet iš visų alternatyvų tas siūlymas, kuris šiandien yra pristatytas, yra tas vienintelis variantas, kuris tikrai užtikrintų sąžiningą konkurenciją, stojant į auštąsias mokyklas, siekiant valstybės finansuojamos vietos“, – pabrėžė R.Popovienė.
Susiję straipsniai
Pasak ministrės, kitais metais egzaminų kartelę bus galima pakoreguoti.
Tiesa, į šį procesą jau įsikišo ir prokuratūra, tačiau R.Popovienė iki šiol įsitikinusi, kad sprendimas dėl papildomų balų buvo teisingas.
„Tikrai palankiai žiūriu, nes visos institucijos turi atlikti savo darbą ir tikrai lauksime rezultatų.
Aš pati noriu patikinti, kad šiuo sprendimu tikiu, nes jis buvo orientuotas į mokinių teisinius lūkesčius, į jų galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose ir rinktis tą kelią, kokio jie norėtų.
Tai suteikia jeims teisinius lūkesčius bandyti siekti savo tikslų“, – pabrėžė R.Popovienė.
Sako, kad nesilaikoma įstatymų
Visai kitaip galvoja Seimo opozicija. Liberalas Simonas Kairys iš Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, panašu, išėjo su daugiau klausimų nei atsakymų.
„Daug yra kalbama, kad viskas turi būti kuo paprasčiau, kuo aiškiau, bet po to paaiškinimo aiškiau tikrai nepasidarė.
Atkreipčiau dėmesį į du dalykus – pirmiausia šitas pakeitimas kuria iliuziją, nes, viena vertus, ministerija su plius 10 balų vaikus išgelbėjo ir jie turi galimybę stoti, bet tada ministerija patvarkys visus reikalingus kriterijus, koreguos balus, dar pridės, ir vis tiek tie moksleiviai liks neįstoję.
Tai jiems bus tokia iliuzija – lyg jų problema išspręsta, bet tuo pačiu visos durys užvertos“, – kalbėjo S.Kairys.
Kitas klausimas, anot jo, yra teisinis ir labai rimtas.
„Man gaila, kad ministerija nuolat laviruoja tarp įstatymo raidės – aš skaitau Mokslo ir studijų įstatymo 59 str. 4 dalies pirmą sakinį, kuris gana aiškiai apibrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti padaryti vėliausiai prieš pusę metų ir apie juos pranešta.
Mano galva, tiesiog pirminis sprendimas buvo toks blogas, ir aš kaip esu ne kartą sakęs, tų sluoksnių šitos problemos mes vis rasime naujų ir naujų. Tą dabar ir matome“, – aiškino liberalas.
Pasak S.Kairio, jeigu ministerija įsitikinusi, kad „prie konservatorių buvo blogai“ ir matematikai iškelta per aukšta kartelė, vos tik atėjusi dirbti ji galėjo priimti atitinkamus sprendimus.
„Nes tai, apie ką ji kalba, tie visi reglamentai ir tvarkos yra reguliuojami Vyriausybės nutarimais ir ministro įsakymais.
Dar daugiau – ministerija bekalbėdama, kad nieko negalėjo padaryti, jau tvarkė – jie tvarkė sąlygas likus pusantros savaitės, kalbant apie lietuvių kalbos ir literatūros rašinio reikalavimus ir privalomųjų autorių sąrašo atsiradimą, pati ministerija koregavo matematikos egzamino antrosios dalies reikšmingumą, jį pakėlė ir padidino, lyginant su pirmąja dalimi“, – vardijo S.Kairys.
Pasak politiko, tendencijos dėl matematikos galėjo matytis jau ir pernai, kai patikrinimą laikė vienuoliktokai.
„Tos indikacijos turėjo būti matomos“, – pabrėžė S.Kairys.
„Gerai, kad prokuratūra tiria šitą klausimą, bet ministerija labai rizikuoja teisiniu aspektu. Mano manymu, užtektų vieno moksleivio, to tikrojo šimtukininko, pareiškimo į teismą, ir būtų labai daug įdomių išaiškinimų“, – svarstė jis.
Liberalas šią situaciją vadina dideliu skandalu.
Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė taip pat svarstė, kad šiandieniniai ministerijos sprendimai prieštarauja įstatymams.
„Mokslo ir studijų įstatymui, kadangi reikalavimai turi būti paskelbti iki gruodžio 1 dienos. Tai ministerija nuo savęs teisinę atsakomybę nusikrato ir perkelia ją aukštosioms mokykloms.
Matyt, ateitis parodys, kaip čia susidėlios – ar bus kažkokių kreipimųsi, skundų į teismus, ir taip toliau“, – vertino buvusi švietimo ministrė.
Pasak konservatorės, galbūt dalis jaunuolių tą sąžiningumą ir pajaus, bet pajaus kitų sąskaita.
„Gal mes galime kalbėti apie tuos, kurie išlaikė egzaminus prieš dvejus, trejus metus? Tai irgi čia tos teisybės nėra.
Suprantu, kad ministerija atsidūrė sudėtingoje situacijoje, bet nuo pat pradžių mes ir kritikavome sprendimą visiems urmu pridėti po 10 balų, nes praeityje taškai būdavo pridedami tuo atveju, jei būdavo nekorektiškos užduotys ar kažkokios klaidos, kurių, deja, pasitaikydavo.
Bet tai nebūdavo visiems, ir kai tai patapo masiniu reiškiniu, natūralu, kad sistema yra visiškai išsikraipiusi“, – komentavo R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji taip pat vylėsi, kad valdžios institucijos dės pastangas, kad būtų ne žeminama kartelė, o būtų padedama jauniems žmonėms pasiekti „bent minimumą“.
Pateikė paaiškinimą
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė savo ruožtu patikino, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas bus aiškiai supažindinti su sprendimais ir galės asmeniškai matyti savo rezultatus ir skaičiavimus.
Tiesa, teigė R.Valutytė, Mokslo ir studijų įstatymas šiuo atveju nėra pažeidžiamas.
„Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad konkursinio balo sandaros taisyklės turėtų būti patvirtintos iki gruodžio 1 dienos. Ir vėlgi, kadangi iš esmės pasikeitė aplinkybės po komiteto sprendimo, mes manome, kad šiuo atveju yra būtinybė atstatyti tas sąžiningas konkurencines sąlygas, kurios buvo pažadėtos būtent tame ministro įsakyme, kuris buvo priimtas iki gruodžio 1 dienos.
Mokslo ir studijų įstatymas nieko nesako apie galimus keitimus, tai mes suprantame, kad tie keitimai gali būti, bet svarbiausia, kad sąlygos, konkursinės eilės sudarymo principai išliktų tokie patys“, – nurodė ŠMSM atstovė.
Viceministrė taip pat patikino, kad įstatymų ministerija tikrai neignoruoja.
„Ypatingai daug diskusijų buvo teisinių, nes iš esmės mes turime ne tik Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnį, kuris kalba apie terminus, bet mes taip pat turime Konstitucijos 41 straipsnį, kuris labai aiškiai sako, kad valstybės finansuojamos vietos turi būti paskirstytos pagal realius pasiekimus geriausiai besimokantiems studentams.
Ir mes negalime tų teisės aktų aiškinti kažkaip atskirai. (...) Šiuo atveju, mano nuomone, valstybė privalo veikti ir atstatyti konkurencines sąlygas tam, kad valstybės finansuojamos vietos būtų paskirstytos sąžiningos konkurencijos sąlygomis, atsižvelgiant į realiai pasiektus abiturientų rezultatus“, – konstatavo R.Valutytė.
Ką nusprendė?
Kaip informavo ŠMSM, abiturientams, kurie egzaminuose surinko po 95 ir daugiau taškų, papildomų taškų vertinimo komitetai nepridėjo – t. y, visi šie dvyliktokai gavo šimtukus. Siūloma, kad šiems moksleiviams, stojant į aukštąsias mokyklas ir vertinant konkretaus egzaminų reikšmę, konkursinio balo sandaroje būtų pridedami 10 balų.
Tuo metu abiturientai, egzaminuose surinkę nuo 86 iki 94 taškų, taip pat buvo įvertinti 100 balų – tačiau jiems buvo pridėtas nevienodas papildomas taškų skaičius. Todėl, ministerijos teigimu, visų jų egzaminų įvertinimai bus diferencijuojami taikant formulę, prie jų gauto rezultato pridedant nepridėtus papildomus taškus.
Planuojamos korekcijos nepalies abiturientų, kurie VBE išlaikė ir surinko iki 85 taškų.
ŠMSM tvirtino, kad siūlomas sprendimas nekoreguotų brandos atestato rezultatų ir neturėtų įtakos sprendžiant, ar dvyliktokas atitinka minimalius reikalavimus stoti į aukštąją mokyklą – pokyčiai turėtų poveikį tik konkursinio balo skaičiavimo etape.
Pažymima, kad pastarieji siūlymai pateikti, atsižvelgus į skirtingas šių metų abiturientų, taip pat – baigusiųjų tarptautinio bakalaureato programas bei ankstesnių metų dvyliktokų konkurencines sąlygas. Pristatytas pasiūlymas, ŠMSM, teigimu, bus derinamas su visuomene.
„Matėme, kad paaugęs aukščiausių įvertinimų skaičius padidino konkurenciją gabiausiems mokiniams įstoti į valstybės finansuojamas prestižinių specialybių studijų vietas. Taip pat jis padidino konkurenciją ankstesnių metų abiturientams, tarptautinio bakalaureato absolventams bei tiems mokiniams, kurie baigė mokyklas užsienyje“, – išplatintame pranešime teigė ministrė Raminta Popovienė.
„Užtikrinant konstitucinę teisę į sąžiningą konkurenciją stojant į aukštąsias mokyklas, siūlome šioms stojančiųjų grupėms taikyti korekcijas. Priėmus šį sprendimą, konkursiniai balai maksimaliai atspindėtų realius stojančiųjų pasiekimus, o valstybės finansuojamos vietos būtų paskirstytos pagal stojančiųjų pasirengimą studijoms“, – tvirtino ŠMSM vadovė.
Primename, kad paaiškėjus daugumos abiturientų laikytų egzaminų rezultatams, ŠMSM pranešė prie visų patikrinimų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėjusi po 10 taškų. Pasak ministrės R.Popovienės, tokio sprendimo imtasi siekiant sumažinti egzaminų neišlaikiusių abiturientų skaičių ir kompensuoti skirtumą tarp seniau galiojusios 16 ir šiuo metu nustatytos 35 taškų egzamino išlaikymo kartelės.
Tiesa, toks sprendimas sulaukė kritikos ne tik iš moksleivių, tėvų bendruomenės, bet ir iš Seimo opozicijos, Prezidentūros. Akcentuota, jog pridėjus po 10 taškų žymiai daugiau nei įprasta moksleivių gavo aukščiausią 100 balų įvertinimą. Taip, pasak sprendimo kritikų, mažinamas abiturientų konkurencingumas stojant į aukščiausias mokyklas – nuskriausti liko šimtukus ir be pagalbos galėję gauti mokiniai.
Susiklosčius tokiai situacijai, prasidėjo diskusijos dėl abiturientų galimybės kreiptis į teismą dėl pastarojo ŠMSM sprendimo.
Situaciją pavesta įvertinti ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui – prokurorai spręs, ar ministerijai pakeitus egzaminų rezultatus, yra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.