Tuo metu viešojoje erdvėje pastebėta, kad dabar jau ekspremjero žodžiai esą paryškino ir taip įsisenėjusius stereotipus apie profesinį mokymą, net nuvertina tokį jaunuolių pasirinkimą. Savo poziciją tuomet pateikė ir pačios mokymo įstaigos.
Nors stereotipų apie profesines mokyklas vis dar pasitaiko nemažai, tokias įstaigas baigę specialistai – ypač geidžiami darbo rinkoje. Kartais jiems siūlomas atlyginimas gali būti didesnis net už tų, kurie žinias ir gebėjimus įgijo universitetuose.
Darbo skelbimus talpinančių portalų atstovai pastebi, kad amatai, kurių galima išmokti būtent profesinėse mokyklose, šiandieninėje darbo rinkoje yra labai paklausūs, siūlomi ir įvairūs atlyginimai – kai kuriose srityse darbo užmokestis esą kartais viršija net ir pačių kandidatų lūkesčius.
Ko ieško dažniausiai?
Kaip portalui Lrytas pasakojo personalo paieškos ir atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, pastaruoju metu pagal darbo pasiūlymų kiekį šioje platformoje, pirmoje vietoje užtikrintai galima išskirti gamybos sektorių.
Pasak specialistės, ieškoma būtent tų darbuotojų, kurie turėtų profesinį išsilavinimą.
„Vieni dažniausių darbo pasiūlymų gamybos sektoriuje yra staklių operatoriams, gamybos operatoriams, CNC staklių operatoriams, technikams automatikams, šaltkalviams, elektrikams remonto darbams.
Tokių darbo pasiūlymų didesnioji dalis būtent gamybos sektoriuje yra skirta profesinį išsilavinimą turintiems žmonėms. Lygiai taip pat yra statybos bei transporto sektorius, kur tikrai nemažai darbų yra ir vadovams, ir inžinieriams konstruktoriams.
Bet jeigu pasižiūrėtume, kur įmonės tikrai stringa ir kur sudėtinga surasti darbuotojų, tai būtent tose specialybėse, kur yra reikalingas profesinis išsilavinimas“, – pažymėjo pašnekovė.
Mūrininkai, betonuotojai, apdailininkai, santechnikai, elektrikai, šildymo ir vėdinimo specialistai – kai prasideda konkretų amatą turinčių darbuotojų paieška, įmones tiesiog užplūsta iššūkiai.
„Plytelių klojėjai, dažytojai – tokios specialybės, kur reikalingas tas profesinis išsilavinimas“, – vardijo R.Karavaitienė.
Pasak „CV-Online“ atstovės, pavyzdžiui, ir transporto srityje pastebimas ženklus tolimųjų reisų vairuotojų, sunkvežimių vairuotojų trūkumas. Stinga ir žemės ūkio specialistų, apželdinimo darbuotojų.
Anot R.Karavaitienės, net ir IT sektorius yra susijęs su profesiniu mokymu – pavyzdžiui, programuotojai, kompiuterių aptarnavimo specialistai gali gimti būtent šiose įstaigose, o jų paklausa – milžiniška.
„Pasižiūrėjus, kokias profesines programas siūlo mokyklos, yra daug programų, kur rinkoje tikrai yra paklausa ir iššūkis surasti tuos darbuotojus. Pavyzdžiui, slaugytojų padėjėjų. Slaugos specialistų poreikis stipriai augantis ir jų nėra pakankamai daug, kad organizacijos galėtų lengvai juos surasti.
Švietimo sektorius taip pat susiduria su problema, iš kur gauti darbuotojų, o, tarkime, ikimokyklinio ugdymo pedagogų padėjėjus ruošia ir profesinės mokyklos. Daug tokių sričių, kur gal, atrodo, neatspėtum, nesugalvotum, bet tai yra profesinio išsilavinimo reikalaujančios specialybės.
Lietuva gal taip ryškiai išsiskiria su orlaivių aptarnavimu, turi nemenkas bazes, kur aptarnaujami orlaiviai, o būtent orlaivių aptarnavimo specialistus ruošia profesinė mokykla. Tokios elementarios specialybės kaip virėjai, vėlgi, yra nuolatinio poreikio profesija. Nesvarbu, kokie laikai – jų visuomet reikia“, – dėstė specialistė.
Paklausta, ar darbdaviams daug įtakos turi profesinės mokyklos baigimo pažymėjimas, ar tiesiog užtenka savarankiškai įgytų gebėjimų, R.Karavaitienė patikino, kad darbdaviai į tai žiūri labai lanksčiai. Esą jiems tiesiog reikia įrodymo, kad žmogus supranta ką daro, išmano ir geba dirbti savo darbą.
„Ar tai bus per išsilavinimą pateiktas įrodymas, ar per darbo patirtį – darbdavys užskaitys ir viena, ir kita. Bet darbdavys supranta, kad būtent profesinio mokymo metu tie mokslai orientuoti į praktines žinias, praktinį pritaikymą, konkretų darbą, užduočių atlikimą.
Jeigu mato, kad santechnikas turi profesinį išsilavinimą, jis jau gauna įrodymą, kad tas žmogus turi praktinės patirties būtent santechniko srityje“, – aiškino „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Atlygis gali ir nustebinti
Darbo užmokestis, kurio gali tikėtis profesines mokyklas baigę specialistai, taip pat yra labai įvairus. Kelis skelbimus panagrinėjusi R.Karavaitienė pateikė ir savo įžvalgų, kiek darbdaviai yra pasiryžę sumokėti geram darbuotojui.
„Pavyzdžiui, CNC staklių operatoriui siūloma nuo 2100 iki 2800 eurų prieš mokesčius. Santechnikui siūloma 3000 eurų, elektromontuotojui siūloma nuo 2000 iki 2500 eurų prieš mokesčius.
Elektromontuotojui elektrikui siūloma nuo 2800 iki 3500 eurų. Stogdengys gali gauti nuo 2500 iki 4000 eurų, automatizuotos gamybos įrengimo operatoriui siūloma nuo 2100 iki 2700 eurų. Mechanikui – nuo 2100 iki 3000 eurų. Virtuvės šefui – 2500 eurų“, – vardijo darbo rinkos ekspertė.
„Kai kuriose specialybėse, pasižiūrėjus, ir su aukštuoju išsilavinimu tokių atlyginimų kartais nerasi“, – vertino R.Karavaitienė.
Tiesa, jeigu apibendrintai reikėtų palyginti atlyginimą turint aukštąjį išsilavinimą ir profesinį, visgi turint profesinį išsilavinimą atlyginimas galėtų būti apie 20 proc. mažesnis nei tų, kurie turi aukštojo mokslo diplomą. Bet tam yra ir paaiškinimas.
„Tas skirtumas atsiranda dažniausiai dėl to, kad turintys aukštąjį išsilavinimą dažniau užima aukštos kvalifikacijos vadovaujančias pareigas, kur yra didesnė atsakomybė, ir būtent už tą didesnę atsakomybę yra aukštesni ir atlyginimai.
Bet aukštasis išsilavinimas pats savaime nieko negarantuoja – nuo paties žmogaus priklauso, kiek jis geba savo turimą išsilavinimą pritaikyti rinkoje, kiek yra paklausus tas išsilavinimas ir ta sritis, koks pasiūlos ir paklausos santykis, nes tie meistrai, turintys amatą, tiesiog būna aukso vertės.
Labai priklauso nuo to, kiek specialistų paruošiama rinkoje ir ar tai atitinka paklausos ir pasiūlos santykį“, – komentavo R.Karavaitienė.
Paklausta, ar dėl kai kurių specialistų trūkumo darbdaviai linkę prisitaikyti prie darbuotojų norų ir net priima jų sąlygas, ji svarstė, kad situacijų būna įvairių. Kartais darbdaviams tenka ir nusileisti ant žemės.
„Kartais tiesiog įmonės prašauna su siūlomu atlyginimu, galvoja, kad čia lengvai rasime tą reikalingą darbuotoją, kad ieškome profesinį išsilavinimą turinčio žmogaus, tai gal čia atlyginimo tokio ir pakaks. Bet tiesiog kartais rinka nuleidžia darbdavį ant žemės ir parodo, kad norint surasti savo amatą išmanantį darbuotoją reikia siūlyti gerokai daugiau. Nes tų specialistų nėra tiek daug.
Nemažai yra dirbančių tiesiog individualiai, žmonės nenori prisirišti prie įmonės, dirba su individualios veiklos pažyma ar verslo liudijimu, nebūtinai nori dirbti konkrečiam darbdaviui, tai vėlgi – tam, kad prisiviliotų, kad darbuotojas dirbtų konkrečioje įmonėje, turi būti tikrai geras pasiūlymas“, – akcentavo R.Karavaitienė.
„CV-Online“ marketingo vadovė atkreipė dėmesį, kad pačios profesinės mokyklos prie rinkos poreikių prisitaikiusios tikrai neblogai.
„Nemažai programų yra susijusios su inžinerija, socialinėmis paslaugomis, sveikatos priežiūra, transportas taip pat vienas iš ryškiausių sektorių, kur paklausa labai didelė, informacinės technologijos ir šiuo metu ant bangos, ir į ateitį bus stipri ta paklausa.
Tai, kokius specialistus ruošia profesinės mokyklos ir kaip net turintys aukštąjį išsilavinimą persikvalifikuoja ir būtent renkasi profesinį išsilavinimą, nes nori turėti kažką apčiuopiamo, ką galėtų savo rankomis padaryti, konkretų amatą, rodo, kad profesinis išsilavinimas šiomis dienomis itin aktualus, ir žiūrint į ateitį, pagal tai, kad daug kas pereina į automatizavimą, robotizavimą, tas amato turėjimas, manau, bus dar aktualesnis ateityje.
Kuo daugiau robotai viską darys, tuo bus aukštesnės vertės tie specialistai, kurie gebės patys savo rankomis sukurti kažką unikalaus“, – pabrėžė R.Karavaitienė.
Pasiūlymai net viršija darbuotojų lūkesčius
Portalo CVbankas.lt vadovė Živilė Koncevičienė savo ruožtu tvirtino, jog profesinės mokyklos turi labai platų ruošiamų specialistų spektrą, tad apibendrintai apie jų poreikį kalbėti šiandien gana sunku – mat kai kurios profesijos yra priskiriamos prie aukštos kvalifikacijos specialistų, kai kurios – prie žemesnės.
„Bendrai CVbankas.lt portale yra beveik 40 proc. taip vadinamų „darbininkiškų“ pozicijų darbo skelbimų. Tačiau, kaip minėjome, profesinėse įstaigose ruošiami įvairūs specialistai ir nebūtinai jie yra priskiriami žemesnės kvalifikacijos darbuotojams.
Jei vertintume pagal populiariausių profesinėse mokyklose ruošiamų specialybių trukumą, didesnį poreikį matome statybos sektoriaus darbuotojams, šiuo metu šioje kategorijoje yra virš 400 darbo skelbimų, taip pat virėjų – daugiau nei 100 skelbimų, mechanikų ir elektrikų – beveik 100 skelbimų.
Tad poreikis šiems specialistams yra tikrai didelis“, – portalui Lrytas atsiųstame komentare teigė Ž.Koncevičienė.
Specialistams siūlomi atlyginimai, pasak jos, dažniausiai priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos, sukauptos patirties ir specialistų trūkumo.
„Statybų sektoriuje vidutinis darbdavių siūlomas atlyginimas yra 3152 eurai neatskaičius mokesčių ir net yra didesnis nei vidutiniai kandidatų lūkesčiai.
Mechanikams ir suvirintojams vidutiniai siūlomi atlyginimai siekia kiek daugiau nei 2600 eurų (neatskaičius mokesčių), elektrikų – beveik 2500 eurų“, – dėstė Ž.Koncevičienė.
Todėl, pasak pašnekovės, matoma, kad vidutiniai siūlomi atlyginimai šiems specialistams dažnai viršija vidutinį atlyginimą Lietuvoje.
„Žinoma, yra ir mažiau apmokamų profesijų, pavyzdžiui, virėjams vidutiniškai siūloma 1904 eurai (neatskaičius mokesčių), tad kiekvienos profesijos patrauklumą ir aktualumą reiktų vertinti individualiai, nepriklausomai ar specialistai buvo ruošiami profesinės, ar kitos ugdymo įstaigos“, – nurodė CVbankas.lt portalo vadovė.