Dvidešimt pirmus metus Vilniuje veikiantis Europos humanitarinis universitetas (EHU) vis labiau įsilieja į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą.
Artėjančiais mokslo metais į visas šio universiteto studijų programas bus įtraukta lietuvių kalba, pirmą kartą studijas EHU pradės ir Lietuvoje rusakalbes mokyklas baigę jaunuoliai.
Baltarusijoje įkurtas EHU 2004 metais buvo uždarytas ir tuometės Lietuvos Vyriausybės ir prezidento Valdo Adamkaus dėka buvo atkurtas Lietuvoje, o 2019 metais jam buvo suteiktas universiteto egzilyje statusas.
EHU rektorius edukologijos mokslų daktaras Vilius Šadauskas pastebėjo, kad toks statusas žmonėms iš šalies sukelia abejonių, ar tremtyje veikiantis universitetas yra tikras.
„Kai kalbame apie daiktą, esantį po gaubtu, mes spėliojame, kas ten gali tilpti, koks tas turinys. Taip dažnai matomas ir mūsų universitetas, tačiau EHU yra toks pat tikras kaip ir kiti egzilio sąlygomis veikiantys Europos ar pasaulio universitetai, o jų veikimo kitose šalyse reiškinys dėl įvairių politinių priežasčių pastaruoju dešimtmečiu yra labai suintensyvėjęs“, – aiškino EHU rektorius.
– Kokios permainos ir kodėl EHU laukia naujais akademiniais metais? – „Lietuvos rytas“ paklausė jo rektoriaus dr. V.Šadausko.
– Universitetas keičiasi visomis prasmėmis. Norime, kad jis būtų šiuolaikinis, atviras ir aktualus. Iki šiol net aukštojo mokslo erdvėje dirbantys žmonės daug nežinojo apie EHU, jo tikslus ir studijų programas. Norisi jį įtvirtinti Lietuvos aukštojo mokslo erdvėje ne tik kaip dar vieną instituciją, bet ir formuoti mūsų akademinės veiklos kryptis, megzti partnerystę su akademiniais partneriais – tyrimų institutais bei kitais universitetais ir tokiu būdu kelti akademinę kokybę.
Visas mūsų darbo modelis orientuotas į pagrindinį objektą – studentus. EHU studijuoja jaunuoliai iš 15 šalių. Dauguma jų – iš Baltarusijos, Ukrainos, Sakartvelo, Lenkijos. Nuo šiol priimsime ir abiturientus iš rusakalbių Lietuvos regionų.
Dėl politinių pokyčių Baltarusijoje po 2020 metų studentams tapo sunkiau ir atvykti, ir grįžti namo, ir įsidarbinti. Dabar labiau nei bet kada keičiasi studentų poreikiai ir tikslai, dėl kurių jie renkasi EHU.
Todėl kalbėdami su programų vertinimo ekspertais keliame klausimus, kaip mes realizuojame į studentą orientuotą studijų modelį. Į šiuos klausimus siekiame atsakyti ne tik formaliai. Universiteto praktinė veikla turi ir gali keistis taip, kad studentas taptų pagrindiniu reformų indikatoriumi ir iniciatoriumi.
– Kaip artėjančiais mokslo metais pasikeis studentų gyvenimas?
– Diegiame naujas studijų programas ir, be abejo, atsižvelgiame į tai, ko reikia studentui, gyvenančiam užsienyje, gana brangiame mieste. Kuriame tai, kas daro studentą studentu ir kartu visavertiškai gyvenančiu žmogumi.
Norime, kad studentas taptų universiteto ambasadoriumi ir sakytų, jog universitetas – ne tik ta vieta, kur aš atvykau ir įgijau išsilavinimą, bet ir vieta, kur manimi buvo pasirūpinta.
Tai yra studiocentrizmas, kuris pasireiškia tuo, kad studentas yra ir aktyvus dalyvis kuriant mokymosi procesus, ir pagrindinis objektas, į kurį orientuojasi universitetas.
– Kaip tą studento gyvenimą ir studijas padaryti efektyvius?
– Kartais tie dalykai atrodo labai paprasti: pavyzdžiui, efektyvus studijų tvarkaraštis. Tai svarbi studijų proceso dalis, susijusi su visaverčio studento gyvenimo realizavimu.
Šiems akademiniams metams naują studijų tvarkaraštį sudėliojome taip, kad atsirastų akademinė higiena. Bakalauro studijų procesas turėtų vykti penkias dienas per savaitę, o dvi dienos turėtų likti poilsiui, laisvalaikiui ir kitiems dalykams, kuriuos studentas norėtų daryti.
Iš apklausų žinome, jog studentai seniai yra išreiškę norą, kad studijų tvarkaraštis būtų subalansuotas taip, kad jie galėtų planuoti savo laiką ir turėtų galimybę dirbti.
Tai visiškai suprantama, nes anksčiau esame turėję ir 4, ir 8 savaičių tvarkaraštį, o esant tokiam nestabiliam laiko planavimui galimybės dirbti tikrai nedidelės. Studentams norisi dirbti, užsidirbti ir turėti kai ką daugiau nei studijų procesą.
Siekdamas kaip įmanoma sumažinti studentų išlaidas universitetas jiems siūlo ir bendrabutį, kuris įsikūręs buvusiame viešbutyje „Karolina“. Tai yra aukštesnio lygmens bendrabutis mažesnėmis nei rinkos kainomis. Mokėdami sąlyginai nedaug jie gali gyventi saugioje, tvarkingoje aplinkoje. Tai ypač aktualu į kitą šalį vaikus išleidžiantiems tėvams.
– Į studijų programą įtraukėte ir lietuvių kalbą. Kodėl atsirado toks poreikis?
– Sukūrėme darbo grupę ir aptarę įvairius scenarijus šiais metais lietuvių kalbą kaip vieną disciplinų vienu ar kitu formatu įdiegsime į visas programas.
Informacinių technologijų programai galbūt svarbesnis sustiprintas anglų kalbos mokymasis, o kalbant apie teisę ir šios profesijos perspektyvas Lietuvoje lietuvių kalbos žinios būtinos.
Tokį sprendimą priėmėme atsižvelgę ir į apklausų metu studentų išsakytus pageidavimus. Dauguma jų pageidavo lietuvių kalbos, kad galėtų dirbti ir užsidirbti, sąveikauti su socialine aplinka ir pažinti valstybę, kurioje praleidžia ketverius metus.
Poreikį įtraukti lietuvių kalbos discipliną į studijų programas pradėjome svarstyti jau pernai rudenį, nes nuo sausio mėnesio galbūt įsigalios įstatymas dėl bazinio lietuvių kalbos mokėjimo. Nesvarbu, ar šis terminas bus nukeltas, ar ne, mūsų studentų tai neištiks netikėtai, jie jau bus įsitraukę į lietuvių kalbos žinių gilinimo procesą ir progresą.
Norime, kad Lietuvoje veikiantis EHU būtų tiek socialiai, tiek kultūriškai naudingas. Mes esame Lietuvos aukštojo mokslo bendruomenės dalis, o talentingi mūsų studentai gali sėkmingai patenkinti darbo rinkos poreikius.
Universiteto misija – kurti išsilavinusią, politiškai raštingą jaunąją kartą, tačiau kad ji ateityje galėtų daryti pokyčius savo šalyje, kur nors turi įgyti tam tikros praktikos.
Mes turime suteikti studentui instrumentus, kad jis įgytų praktikos darbo rinkoje ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms pritaikytų ją savo šalyje.
Daugiau galimybių įgaus į EHU stojantys jaunuoliai iš rusakalbių Lietuvos regionų. Tai – akademinis ir pilietinis mąstymas, kuris yra vienas mūsų universiteto akcentų. Be to, jie sustiprins ir lietuvių kalbos žinias, kurios vėliau jiems atvers galimybių stojant į Vilniaus universitetą ar kitur.
– Kokių naujų dalykų, be lietuvių kalbos, atsiras šiais akademiniais metais?
– Greta lietuvių kalbos įdiegsime pasirenkamąjį baltarusių kalbos ir kultūros kursą, už kurį bus atsakingas Baltarusijos ir regioninių tyrimų centras. Tai svarbi mūsų universiteto identiteto dalis. Mes norime būti ta erdve, kur tyrinėjama Baltarusijos kultūra, istorija ir kalba, kur studentai įtraukiami į mokymąsi ir į pažinimą.
Tai galimybė ne tik studentams iš Baltarusijos geriau pažinti savo istoriją, kalbą ir kultūrą. Kitų šalių studentams tai taip pat galimybė pažinti Baltarusiją ne tokią, apie kurią mes dabar įpratę girdėti iš žiniasklaidos. Tai galimybė matyti šią šalį kaip ir bet kurią kitą, nesiejamą su tam tikrais asmenimis.
Norime, kad universiteto atsiskleidimas įvyktų per mūsų studentus, kaip mūsų ambasadorius, kurie ateina į darbo rinką, į įvairius kultūros projektus, kurie demonstruoja savo įgūdžius, įgytus studijų procese.
Ne dėstytojai, ne administracija, o būtent šie ambasadoriai gali geriausiai atskleisti vertingiausias universiteto puses. Todėl ir turime jiems suteikti instrumentus, kad jie galėtų skleisti šitą žinią visuomenei.
– Kur paprastai įsidarbina EHU baigę jaunuoliai – grįžta į savo šalis ar išvyksta į Vakarus?
– Nemažai universitetą baigusių jaunuolių lieka Lietuvoje – vieni tęsia studijas, kiti dirba į Lietuvą persikėlusiose įmonėse ar tarptautinėse kompanijose. Kai kurie tęsia savo kelionę į Europą – studijuoja kituose Europos universitetuose arba išvyksta dirbti.
Mūsų specialybių spektras gana platus, tai jaunuoliams leidžia būti mobiliems ir prisitaikyti prie įvairių aplinkybių. Socialiniuose tinkluose seku kai kuriuos studentus. Atrodo, mes jiems neseniai įteikėme diplomus, o aktyviausi jau skelbia apie sėkmingą įsidarbinimą.
Kai kurie lieka gyventi Lietuvoje, bet nuotoliniu būdu dirba tarptautinėse kompanijose.
Tai mums yra tam tikras orientyras, kad turime kurti studijų programas, kurios aktualios ne tik dabar, bet ir ateityje bus reikalingos Europos darbo rinkoje.
– EHU turi 17 studijų programų, o kokios specialybės populiariausios?
– Be konkurencijos populiariausia mūsų studijų programa – medija ir komunikacija. Tai labai plataus profilio socialinių mokslų programa, apimanti studijas nuo žurnalistikos iki medijų kūrimo. Tai yra darbas su technika – filmavimas, įgarsinimas, vizualinių dalykų kūrimas.
Kita populiari programa – vizualinis dizainas. Tai programa, kuri yra arčiau grafinio dizaino ir animacijos. Tai piešimas pieštukais, dažais, įvairia kita technika, plakatų, kurių prireiks reklamos industrijoje ir kitose srityse, kūrimas.
Trečia pagal populiarumą, turbūt kaip ir visur, – informatika. Tai programavimas su tam tikrais kūrybiniais elementais.
– Vizualinis dizainas nuo šiol bus dėstomas anglų kalba?
– Tai įdomi iniciatyva, kurią paskatino studentų susidomėjimas ir pokyčiai aukštojo mokslo erdvėje. Iki šiol anglų kalba mokėsi šios specialybės magistrantai. Nuo kitų metų turbūt visos mūsų magistrantūros programos bus dėstomos anglų kalba.
Pastebėjome, kad vizualinio dizaino magistrantūros studijas ėmus vykdyti anglų kalba studentų susidomėjimas padvigubėjo.
Studijų konsultacijų skyrius gaudavo nemažai užklausų apie galimybes studijuoti anglų kalba. Iki šiol pirmaisiais bakalauro studijų metais paskaitos pas mus vykdavo rusų arba baltarusių kalbomis, o antroji studijų pusė – anglų kalba.
Tačiau studentai – ne tik baltarusiai, yra ir ukrainiečių, jaunuolių iš Sakartvelo, Kazachstano. Jie norėtų studijuoti anglų kalba, tačiau ką jiems daryti pirmus dvejus metus?
Todėl šiemet pratęsę priėmimo kampaniją matysime, koks yra interesas sukurti anglakalbę bakalauro studijų grupę. Nuo šių rezultatų priklausys, kokiomis kalbomis dizaino ir kitų dalykų studijos vyks kitais metais.
– Kiek studentų mokosi EHU?
– Praėjusius metus pradėjome maždaug su 1500 studentų, panašus skaičius turėtų būti ir šiemet užbaigus priėmimą.
Nesame labai mažas universitetas, plečiame tiek auditorijas, tiek kitą infrastruktūrą. Manau, kad finansiškai stabiliam universiteto veikimui reikėtų turėti per 2 tūkst. studentų.
– Ar studijos mokamos?
– Studijos mokamos, tačiau yra plati studentų paramos sistema. Yra vadinamosios dotacijos – tiek priėmimo į pirmą kursą metu, tiek vėlesniais semestrais studentai gali teikti savo pasiekimų portfelį, į kurį įeina ir kultūrinė, ir socialinė veikla.
Mūsų paramos mechanizmai pritaikyti dviem studentų kategorijoms – aktyviems bei motyvuotiems ir talentingiems, bet nepasiturintiems. Šios dotacijos ir yra skirtos aktyviems bei motyvuotiems studentams, kurie nueina papildomą mylią ne tik tam, kad gautų diplomą. Jie rengia parodas, rašo straipsnius. Šį jų portfelį įvertinusi komisija gali užtikrinti nemokamas studijas bent vienam semestrui.
– Ar stojant į EHU rengiami stojamieji egzaminai, ar studentai priimami pagal mokyklose gautus įvertinimus?
– Noriu paneigti svarstymus, kad EHU priima visus. Iš tiesų taip nėra. Lietuviams galioja ta pati sistema kaip ir kitose aukštosiose mokyklose – vertinamas egzaminų išlaikymo lygis, studentai iš kitų šalių priimami pagal pažymius atestate. Be to, kaip ir dauguma humanitarinių universitetų, mes rengiame motyvacinius pokalbius.
Šie pokalbiai turbūt ir yra tas filtras, pagal kurį mūsų profesoriai praktiškai pamatuoja jaunuolio gebėjimą studijuoti pasirinktą programą.
– Kiek studijomis EHU domisi Lietuvos rusakalbiai?
– Praėjusiais metais rengėme kiek mažesnę, šiemet – platesnę kelionių į mokyklas kampaniją. Mūsų programų dėstytojai, kiti universiteto atstovai pirmiausia lankėsi Vilniaus, vėliau – kitose regiono mokyklose. Pristatėme universitetą, programas ir studijų galimybes.
Šiuo metu esame gavę 50 Lietuvoje gyvenančių jaunuolių anketų ir dauguma jų – iš mūsų aplankytų rusakalbių mokyklų. Kai pirmieji studentai pradės mokytis ir savo patirtimi pasidalins su bendraamžiais, studentų iš Lietuvos tikimės sulaukti daugiau.