Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės darbo daugiausia nepasitenkinimo kilo vidurvasarį, pasibaigus valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai.
Tuomet aistros užvirė dėl papildomų 10-ties taškų, kuriuos ministerija nusprendė pridėti prie beveik visų egzaminų, nes kai kurių rezultatai atrodė tikrai nepavydėtinai.
Aiškinta, kad taip yra iškraipoma realybė ir tikrieji įvertinimai, klausimų kilo ir dėl konkurencijos stojant į aukštąsias mokyklas, teko ieškoti būdų, kaip taisyti žalą gabiausiems jaunuoliams.
Nors tada ministrei skriejo raginimų ir atsistatydinti, dabar, panašu, R.Popovienės pavardė nėra labai dažnai linksniuojama tarp tų ministrų, kurie nebeturėtų tęsti darbo.
Visgi ką apie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės galimybes toliau vairuoti ministerijos vairą mano pati švietimo bendruomenė?
Mato galimybių kai kurioms korekcijoms
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas, KTU Inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas portalui Lrytas kalbėjo, kad su ministre ir jos komanda pavyksta rasti bendrą kalbą, tad pats neprieštarautų, jei ŠMSM R.Popovienė liktų vadovauti ir toliau.
„Aš gal kiek subjektyvus šiuo klausimu, kadangi esu kaunietis, pati ministrė yra iš Kauno rajono, tai šiek tiek turėjome ir prieš tai šiokį tokį bendravimą. Bet man imponuoja dabartinės ministrės diplomatiniai gebėjimai, jos komanda.
Žinoma, didžiausią rezonansą sukėlė tas 10-ies taškų pridėjimas, bet reikia suprasti ir labai aiškiai įvardinti, kad daugybę klausimų, problemų ir galbūt kažkokių gerų dalykų jie paveldėjo. Pati atėjusi komanda dirbo jau su pasekmėmis – jiems tai buvo iššūkis.
Ko gero, pats darbo stilius, įsiklausymas ir neskubėjimas tikrai man asmeniškai patiko. Normalu, kad opozicija, gal kiti vadovai išreiškė kritines nuomones, bet aš, įvertinęs padarytus darbus ir norus toliau dirbti, manyčiau, būtų tikslinga palikti šitą komandą“, – svarstė D.Žvirdauskas.
LMVA prezidentas tikino, kad su ministerija pavyko atrasti ir svarbių kontaktų, pati vadovybė esą laikosi savo pažadų. Tiesa, pridūrė D.Žvirdauskas, galbūt R.Popovienė ir galėtų pasikviesti kitų patarėjų, kažkiek pakoreguoti viceministrų sudėtį.
„Bet pati asmenybė, kaip ministrė ir jos suformuota komanda, manau, turi potencialo dirbti“, – įvertino jis.
Po padidinamuoju stiklu R.Popovienė atsidūrė vos pasibaigus brandos egzaminams. Pamačiusi duomenis, kad galimybės studijuoti aukštosiose mokyklose neteks keli tūkstančiai jaunuolių, ministerijos vadovybė nusprendė prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėti po 10 taškų.
Toks sprendimas iššaukė jau seniai matytas audras – kritiką ŠMSM vadovei žėrė ir švietimo bendruomenė, ir politikai, ir pavieniai internautai.
Visgi, sako D.Žvirdauskas, tokį žingsnį žmogiškai galima suprasti.
„Jeigu aš būčiau jos vietoje ir matyčiau tuos duomenis, ką ji gavo, aš galvočiau, kaip ministras, labai panašiai – kažką daryčiau. Ar šitaip, kaip ji padarė, ar kažkaip kitaip. Nes įsivaizduokite, kaip žiūrėti į keturis tūkstančius jaunų žmonių ir nieko nedaryti, kai jie negali stoti į aukštąsias mokyklas“, – aiškino LMVA prezidentas.
Pasak jo, Lietuva yra sulaukusi pastabų iš tarptautinės bendruomenės ekspertų, esą čia žymiai daugiau jaunuolių pasirenka studijas būtent aukštosiose mokyklose, nors Europoje tendencijos kitokios – šiek tiek daugiau moksleivių renkasi profesines studijas.
Lietuva prieš kelerius metus išgirdo ir patarimą, kad įgyvendindama savo politiką galėtų atsižvelgti į skaičius Europoje.
„Visa tai tarsi kaip ir vyko, vadinasi, neįstojusių į aukštąsias mokyklas kelias būtų buvęs link profesinių, bet ar jie būtų pasukę į profesines mokyklas? Gal jie būtų tiesiog į užsienį išvažiavę? Tai, mano manymu, ministrė pasielgė globėjiškai“, – svarstė D.Žvirdauskas.
Bet kuriuo atveju, teigė jis, dirbtinė intervencija į egzaminus sukelia įvairių pasekmių, bet didelis smūgis neištiko. Visgi jeigu reikėtų dirbti su kita ministerijos komanda, mokyklų vadovai dirbtų ir su kita.
Pasak D.Žvirdausko, R.Popovienė daug laiko skiria susitikimams su švietimo bendruomene – įvairių diskusijų per pastarąjį laikotarpį esą įvyko daugiau nei prie kitų ministrų.
„Tik klausimas, kaip visa tai atėjo iki sprendimų. Gal dar trūko laiko, gal dar kažko“, – spėjo LMVA prezidentas.
Jis išskyrė ir kelis svarbiausius darbus, ko nedelsdama turės imtis sena arba nauja ŠMSM vadovybė.
„Akivaizdu, kad egzaminų sesija neturi vykti taip, kaip vyko. Nes visas birželis mokyklose buvo praktiškai ne ugdymo procesas, o ypatingai gimnazijos išėjo į nuotolį. Toliau lieka klausimas dėl ugdymo turinio atnaujinimo, ar reikia skubinti vadovėlių leidybą.
Vienas aršiausių klausimų ir turbūt klausimas numeris vienas yra mokytojų trūkumas. Kažkaip reikia sėsti prie šito klausimo, ieškoti įvairių finansinių ir kitų resursų, kad būtų galima pritraukti jaunus žmones ir kad dabartiniai dirbantys mokytojai neišeitų“, – dėstė D.Žvirdauskas.
Stinga komunikacijos
Tuo metu pasak Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidento Martyno Dikšaičio, gerai, kad R.Popovienė rodė iniciatyvą bendrauti ir šnekėtis apie problemas, tačiau tą galėjo pradėti daryti anksčiau, o ne tik tada, kai „prisivirė košės“.
„Manau, su tam tikromis specifinėmis grupėmis, kurios yra suinteresuotos tam tikrais darbais, yra būtina palaikyti tą ryšį“, – portalui Lrytas sakė LMS prezidentas.
Ar ŠMSM vadovybėje reikėtų pokyčių, nuo vertinimo M.Dikšaitis susilaikė, tačiau įvardijo darbus, kurie ant stalo turi būti pirmiausia.
„Manau, vienareikšmiškai turėtų būti sužiūrėjimas, kad jau tikrai būtų vadovėliai visose mokyklose ir visų dalykų. Kad būtų paruošta ir visa kita ugdymo medžiaga, apie tas pačias programas irgi galima kalbėti – peržiūrėti, ar jos tikrai yra tinkamos.
Žinoma, ne dabar viską iš karto vėl keisti, bet galbūt po kažkiek metų padaryti, kad tas pokytis būtų“, – svarstė LMS prezidentas.
Jei R.Popovienė liktų savo poste, moksleiviams būtų labai svarbu matyti aiškesnę ministerijos komunikaciją.
„Ką tikrai būtų galima keisti, lygiai taip pat kaip mes komunikavome jau po egzaminų sesijos, kad pagrindinis dalykas yra komunikacija. Komunikuoti, aiškinti, kaip veiks dalykai, o ne vieną savaitę sakyti vienaip, kitą savaitę – kitaip.
Kad visi būtų informuoti, kaip veikia, kaip veiks dalykai, kas bus egzamine, o ko nebus egzamino sudėtyje, ir nesugalvoti dalykų keisti jau pačiame procese.
Tai suteikia papildomo streso ir nerimo“, – aiškino M.Dikšaitis.
Rinktis nėra iš ko?
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad pastarąjį pusmetį valdančiųjų tikslas buvo nuraminti įsiaudrinusią švietimo bendruomenę – tą jie esą ir darė, kol neatėjo vasara ir vėl nekilo sumaištis dėl egzaminų ir šįkart pridėtų papildomų taškų.
Tiesa, pridūrė G.Sarafinas, panašu, kad dabar pakeisti R.Popovienę net nelabai būtų į ką.
„Patys socialdemokratai, pradedant nuo J.Oleko ir baigiant numatoma premjere, turi kitų numatytų pavardžių ir keistinų pozicijų kitose ministerijose, o apie šitą jie sakė, kad yra tvarkomasi normaliai – net nesvarsto (keisti, – aut.past.).
Kadangi ši pozicija yra ypatingai bjauri, nemaloni ir karšta, niekas ten seniai nebesiveržia, nesisiūlo ir nesiprašo, tai šita kėdė visada būdavo tarp paskutinių. Jei kitos ministerijos garantuoja kažkokius finansinius įrankius, kultūros ir švietimo ministerijos visada būdavo paskutinėse gretose“, – vertino žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak G.Sarafino, tam tikros ramybės į švietimą visgi buvo įnešta.
„Dabar ministerija numačiusi, kad po fiasko su brandos egzaminais rugsėjo-spalio mėnesį susirinks su visa švietimo bendruomene ir nustatys, ką daryti su būsimais VBE, kad kitą vasarą vėl nereikėtų raudonuoti.
Kadangi yra atskiri sektoriai, vis tiek auštasis mokslas, bendrasis ugdymas, profesinis ugdymas, sportas, gali būti, kad jie kažką koreguos, pamatę trūkumus per tuos 7–8 mėnesius“, – kalbėjo „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius.
Pats G.Sarafinas nuolat vyksta į mokyklas, dėl to buvusiai valdžiai negailėdavo kritikos, jog ministerija nežino, kuo gyvena regionai. Jo teigimu, pastangos dabar didesnės, bet vizitų reikėtų dar daugiau.
„Ankstesni valdantieji irgi važiuodavo į regionus, bet jie rengdavo tokius tarsi šou – atvažiuoja į pasirinktą miestą, išsinuomoja salę, sukviečia visą švietimo bendruomenę, susako savo teisybę ir išvažiuoja. Ar čia yra išklausymas? Nemanau. Arba važiuodavo į mokyklas susipažinti su kažkokiomis įrengtomis naujomis erdvėmis, važiuodavo kažko atidaryti, perkirpti juostelę.
Dabartinė vadovybė važiuoja daugiau, nes jų ir kilmė yra iš Kauno rajono. Nors tų kelionių iš principo irgi yra per mažai, jie jaučia pulsą. Šitos valdžios stiprioji pusė yra būtent regionų, mokyklų tinklo išmanymas, bet jie yra silpnesni aukštajame moksle ir jiems reikia galbūt dažniau aplankyti kolegijas, universitetus, profesines mokyklas.
Regionuose jie gaudosi, tai nėra taip, kad jie kažko nežinotų. Įsivaizduokite, atvažiuoja žmogus, visą gyvenimą gyvenęs Kauno rajone ir kaip vicemerė lankiusi visas Kauno rajono mokyklas, o dabartinis viceministras yra buvęs įvairių mokyklų direktorius.
Tai jie tą pulsą jaučią – čia neieškočiau sliekų ant asfalto“, – Lrytas aiškino G.Sarafinas.
Dabar, anot jo, reikės stebėti, kaip bus stengiamasi išspręsti per vasarą nutikusias „kliurkas“. R.Popovienė yra davusi pažadą, kad egzaminų tvarką koreguos.
„Ką jie darys iš tikrųjų, viskas dar neapibrėžta. Malkų jie priskaldė mažiau, tų tokių grandiozinių darbų nebuvo, bet jų ir nereikėjo, nes dabar reikia suvirškinti viską, kas buvo įvykę per kelerius metus, ir amortizuoti, nes dabar mokyklos su skundais, rūpesčiais ir prašymais kreipiasi į ministeriją dėl visko – su įtraukiuoju ugdymu, egzaminais, atnaujintomis programomis, vadovėliais, kurie dar neužbaigti leisti“, – vardijo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Primename, kad praėjusią savaitę šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo teikia socialdemokratės Ingos Ruginienės kandidatūrą į premjerės pareigas. Savo ruožtu Seimas dėl naujojo premjero turės apsispręsti ne vėliau kaip per savaitę nuo jo pristatymo plenarinių posėdžių salėje. Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.
Jei parlamentas patvirtins kandidatą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
Sekmadienį posėdžiavusi socialdemokratų taryba nusprendė valdančiąją daugumą formuoti su „Nemuno aušra“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).