Galimai agresyvus mokytojų elgesys prieš vaikus vyrus nemaloniai nustebino, tad jie kreipėsi į mokyklos direktorę. Visgi vadovybės reakcija darbininkams sukėlė naują šoką – esą bandyta juos įtikinti, kad toks elgesys – normalus, o šie turėtų verčiau rūpintis savo reikalais.
Mokyklos direktorė turi kitokią versiją – esą skundai visiškai nepagrįsti ir prasidėjo būtent tuomet, kai mokyklos administracija išreiškė nepasitenkinimą atliekamų darbų kokybe.
Konfliktas jau pasiekė ir savivaldybę, įmonės vadovas sako kreipęsis ir į policiją.
Rankas užlaužė „kaip kaliniui“
Su portalu Lrytas šią savaitę susisiekė vienos statybų ir apdailos įmonės vadovas R.R. (vardas redakcijai žinomas, – aut.past.). Jis papasakojo, kad „Atgajos“ mokykloje jo darbuotojai plušo jau kurį laiką, ugdymo įstaigos vadovybė darbais buvo patenkinta, tad esą net norėjo pratęsti sutartį.
Tačiau vieną dieną pats R.R. su vienu iš savo darbininkų išvydo juos pribloškusį mokytojų elgesį prieš vaikus, kurie tuo metu mokykloje turėjo užsiėmimus.
„Ten buvo toks vienas vaikas, gal 10-ies ar 11-kos metų – įtariu, kad jis turi autizmą. Grupę vaikų darbuotojos vedė lipdyti su plastilinu – kadangi garsiai kalbėjo, buvo galima viską girdėti. Ir tas vaikas atsisėdo ant suolo.
Auklėtojos jį ilgai vis įkalbinėjo eiti, o jis sako: aš nenoriu. Tada jos pradėjo jį naglai tempti, vaikas pradėjo verkti, spyriotis. Tada viena auklėtoja iš galo paėmė jį už kaklo, o kitos dvi laužė rankas, kojas, ir tiesiog nuvilko. Ir taip verkiantį vaiką jos nutempė į kitą koridoriaus galą.
Mes su kolega dar pasižiūrėjom vienas į kitą – keisti tramdymo būdai“, – svarstė pašnekovas.
Kitą kartą darbininkai pastebėjo dar vieną panašią situaciją – šįkart ją išdavė ant kabineto durų buvęs langelis.
„Priėjus prie klasės išgirdome, kad labai stipriai verkia vaikas. Priėjome prie langelio, pamatėme, kad auklėtoja kaip kokiam kaliniui jam užlaužusi rankas ir su keliais prispaudusi prie suolo. Vaikas rėkė nesveikai. O kitame gale auklėtoja iš visos šitos situacijos linksmai juokėsi.
Visa tai pastebėjo valytoja, ji priėjo, paklausė, ką mes čia darome, ir mus su tokiu paskatinimu išvarė“, – prisiminė įmonės vadovas.
„Pas juos yra normali praktika rėkti ant vaikų. Yra dar vienas vaikas, kuris nuolat laksto, bėgioja – nežinau, kokios yra bėdos su jo aktyvumu – tai ant jo nuolat rėkiama „d*bilas, baik šaukti, atsibodai, pridurkas“, – dėstė jis.
Toks pedagogių elgesys vyrams nedavė ramybės, tad jie nusprendė apie tai papasakoti mokyklos direktorei. Visgi tokios jos reakcijos darbininkai tikina net negalėję įsivaizduoti.
„Prasidėjo sąmyšis, ko mes čia kišam nosį ne į savo reikalus. Pasakė, kad jūs, vyrukai, turite savo darbų, tai dirbkite, o su vaikučiais mes jau patys išsiaiškinsim“, – pokalbį prisiminė R.R.
Direktorė, pasak jo, nurodė, kad toks elgesys galimai buvo būtinoji priemonė ir nereikėtų kreipti į tai dėmesio. Visgi įmonės vadovas neatlyžo – teiravosi, ar „suraityti vaiką kaip kalinį“ tikrai yra ta būtinoji priemonė.
„Tada ji pradėjo nervintis, kad aš apskritai domiuosi šita situacija, klausė, kokiu tikslu aš čia domiuosi. Bet man įdomu kaip žmogui – jeigu čia būtų mano vaikas, man būtų nemalonu, kad mano vaikas yra taip tramdomas.
Kai pasakiau, kad apie tai turėtų žinoti savivaldybė, ji pradėjo aiškinti, kad aš čia jai grasinu ir turėčiau žiūrėti savo darbų. Palinkėjau jai gražios dienos, o ji man dar atkirto, kad „ji jau nebebus graži“, – pasakojo R.R.
Pasak darbus mokykloje atlikusios įmonės vadovo, nuo šio pokalbio prasidėjo savotiškas mokyklos vadovybės kerštas, pagalių kaišiojimas į ratus.
„Pradėjo neaktuoti darbų, specialiai kabinėtis, iš pavaduotojos gavome grasinančio pobūdžio žinutes, kad ji visoms įstaigoms mus apšmeiš, kad su mumis niekas nedirbtų, jog mes esame netinkami rangovai, kišame savo nosį ten, kur nereikia. Prasidėjo tokio pobūdžio bendravimas.
Turėjome užsiaktuoti dar prieš rugpjūčio 14 dieną, priduoti visus reikiamus dokumentus, kad gautume apmokėjimą iki mėnesio galo, tai specialiai neatvažiavo priimti darbų, vilkino laiką. Direktorė irgi buvo priešiškai nusiteikusi, nepriiminėjo darbų aktų. Prasidėjo toks jovalas.
Aš buvau išvykęs į Graikiją ir tas jovalas pradėjo lietis per kraštus jau ant mano darbininkų – jie klausė: kodėl jūs mums tokius dalykus sakote? Sako: todėl, kad jūsų vadovas kiša nosį ten, kur nereikia“, – pasakojo pašnekovas.
Anksčiau, tikino jis, mokyklos vadovybė jo įmonei jokių priekaištų neturėjo. Nors turėjo įrenginėti dar kelis pastato korpusus, tolesnių darbų įmonė atsisakė jau pati.
„Susirinkome šiukšles, pasibaigėme darbus. Nerimavome, kad jeigu mes iš karto kreipsimės į savivaldybę, nepriduosime darbų, tai šiokį tokį laiką išlaikiau, šiaip ne taip su visokiais pagalių kaišiojimais į ratus pabaigėme darbus“, – pasakojo R.R., pridūręs, kad net ir tada kilo problemų dėl darbų patvirtinimų.
Pasak vadovo, jo darbininkai taip pat gali paliudyti, kad yra gavę grasinančių žinučių. Jis pats turi ir garso įrašų iš pokalbių su direktore. Savivaldybę vyras jau informavo, taip pat parašė pareiškimą policijai dėl smurto prieš vaikus.
Prašė įrodymų, bet jų negavo
Dėl šios situacijos portalas Lrytas susisiekė ir su „Atgajos“ specialiosios mokyklos vadove Edita Astapovičiene. Visgi ji pateikė kitokią šių įvykių versiją. Esą skundai dėl mokytojų elgesio prasidėjo tik tada, kai buvo suabejota darbų kokybe.
„Jis man sakė, kad turi įrašą, kad turi įrodymus (apie smurtą, – aut.past.) – aš prašiau juos pateikti, ir tada galėsiu sakyti, ar tikrai taip įvyko, kaip jam atrodė.
Jis man taip nieko ir nepateikė. O visa tai jis man pradėjo sakyti tada, kai mes likome nepatenkinti jų darbais. Tai man irgi toks labai dviprasmiškas dalykas.
Tuo labiau, kad jis sakė, jog tai matė birželį ar liepą, o apie tai man pareiškė tik rugpjūtį, kai pradėjome priiminėti darbus. Ir kai tik pradėjome kalbėti apie darbų priėmimą, kas čia kaip pasirašinės, ir kai galbūt susikirtome, tada jis man šitą pradėjo sakyti“, – pasakojo direktorė.
Anot E.Astapovičienės, kalbos apie pasiskundimą savivaldybei dėl smurto jai jau pakvipo ir šantažu.
„Tuo labiau, kad jo primygtinai prašiau – atsiųskite įrodymus, aš noriu pasižiūrėti, kas ir kaip ten buvo. Tai kažkaip man labiau panašu, kad yra noras pakenkti – net nežinau.
Nelabai suprantu, kodėl jis sako, kad yra pilietiškas ir pergyvena dėl vaikų, bet tą patį momentą neatėjo? Kodėl jis laukė, kol pradės darbus, kol praktiškai jau įvyks atsiskaitymas su jais?“ – svarstė direktorė.
Paklausta dėl pedagogų elgesio su mokiniais, E.Astapovičienė pripažino, kad kartais iš tiesų tenka juos sudrausminti, tačiau labai abejojo, ar pedagogės imtųsi dar griežtesnių priemonių.
„Tikrai taip neturėjo būti. Kad kartais vaikus reikia izoliuoti, kad kartais reikia netinkamą jų elgesį sustabdyti, tai faktas, kad būna tokių situacijų, nes pas mus yra vaikai, turintys elgesio, emocinių sutrikimų, ir plius – proto negalią.
Kartais gali iš šalies atrodyti, kad vaiko judesiai apribojami – tai daroma siekiant apsaugoti jį patį ar kitus vaikus. Dėl to aš ir prašiau įrodymų – ar ten tikrai buvo mūsų žmonių kaltė, ar kažkokie kiti dalykai.
Jeigu vaikas neišeina ar spardosi – visko esame turėję – tai tu turi jį apsaugoti ir pats apsisaugoti. Jis neįvardijo, nei kur tas vyko, nei kada“, – kalbėjo direktorė.
„Aš jam tiesiai šviesiai pasakiau – kai mes pradėjome kalbėti apie sąskaitas, pasirašymą, tada jūs man pasakojat apie smurtą. Tai kas čia kam grasina? Man labai neskaniai ir keistai atrodo“, – pridūrė E.Astapovičienė.
Direktorė taip pat patikino, kad įmonėms atstovams tikrai nėra niekaip grasinusi.
„Kad buvo reikalauta kokybės – tai jos tikrai buvo reikalauta. Nes norisi padaryti gerai, mokame pinigus. Aš tik viena galiu pagalvoti, kodėl jis dabar tą sako – nes buhalterija laiku kol kas dar neapmokėjo tų sąskaitų“, – aiškino mokyklos vadovė.
Pasak jos, birželio mėnesį mokykloje buvo organizuota stovykla, liepos mėnesį vaikai taip pat turėjo užsiėmimus.
Po direktorės žodžių darbus atlikusius įmonės vadovas portalui Lrytas patikslino, kad galimą smurtą pastebėjo maždaug liepos pabaigoje.
„Aš esu sakęs, kad mes su kitu darbininku esame matę visą tą situaciją, ir gaila, kad nepadarėme vaizdo įrašų. Ji tada pasakė – jeigu nėra vaizdo įrašų, nėra ką ir kalbėti“, – aiškino pašnekovas.
Į šį konfliktą sureagavo ir Vilniaus miesto savivaldybė.
„Vakar (antradienį, – aut.past.) apie pietus Bendrojo ugdymo skyriui skambinęs vyras prisistatė vienos įmonės vadovu ir informavo apie galimą smurtą minimoje ugdymo įstaigoje. Kadangi savivaldybė tyrimo nevykdo, rekomenduota kreiptis į policiją.
Po pokalbio susisiekta su ugdymo įstaiga – vadovė paaiškino situaciją, ne kartą kalbėjosi su šiuo žmogumi. Pasak mokyklos vadovės, statybų įstaiga nekokybiškai atlieka remonto darbus.
Įmonės vadovas reiškia nepasitenkinimą dėl darbų aktų nepasirašymo ar pan., taigi tikėtina, kad įvykęs konfliktas susijęs su aplinkos darbais, galimai dėl to atsiranda ir skundai“, – rašoma Lrytas pateiktame savivaldybės atsakyme.