Tiesa, dar prieš mokyklos vadovės pasitraukimą viešojoje erdvėje buvo galima stebėti nemažai Ž.Vaškevičienei siunčiamos kritikos – esą mikroklimatas gimnazijoje yra labai prastas, o po vieno moksleivio įvykdytos žmogžudystės vaikų ir tėvų bendruomenė neva nesulaukė tinkamos pagalbos.
Maža to, išeidama dabar jau buvusi gimnazijos direktorė dar ir sumanė atleisti dalį darbuotojų. Kai kurių iš jų atleidimų priežastys – gana miglotos.
Ž.Vaškevičienės vairą nuo naujųjų mokslo metų laikinai perėmė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos vadovas Rimantas Remeika – jis portalui Lrytas atskleidė daugiau detalių, kokį vaizdą įžengdamas į Žvėryno gimnaziją jau spėjo nusipiešti.
„Galbūt įsivelta į bereikalingus ginčus“
Dabar jau tarp dviejų mokyklų dirbantis R.Remeika aiškino, kad dalis mokytojų Žvėryno gimnaziją prieš pat rugsėjį paliko planuotai – buvo ir išėjusių į pensiją, dar keliems būrelių vadovams pasibaigė darbo sutartys. Tačiau su kai kuriais darbuotojais atsisveikinta ir piktuoju.
„Maždaug 8–9 žmonės buvo atleisti susitariant, bet keletas žmonių buvo verčiami išeiti iš darbo. Tada aš jau per profsąjungas kreipiausi, kad žmonės nepanikuotų, pasakiau, kad kai ateisiu, mes iš naujo pradėsime dirbti, tai tas ir atsitiko – tie žmonės neišėjo iš darbo.
Kodėl jie buvo verčiami išeiti iš darbo ir norėta juos atleisti – man sunku interpretuoti. Matyt, buvo gal kažkokie asmeniniai konfliktai, nesutarimai tam tikrais atvejais.
Aš kalbėjausi su tais žmonėmis – man atrodo, jie pakankamai profesionaliai dirba. Susitarėme, kad mes dirbame, ir jeigu matysime, kad nesugebame, tada sėsime ir kalbėsimės, kaip dirbti toliau“, – pasakojo laikinasis Žvėryno gimnazijos vadovas.
Paklaustas, kodėl, jo žiniomis, gimnaziją paliko dabar jau ir buvusi direktorė, R.Remeika kaip galimą priežastį įvardijo būtent neigiamą mikroklimatą.
„Kiek mačiau, jau antrus metus tęsiasi įvairūs ginčai su darbuotojais, su pavaduotojomis, su tėvais. Tai, matyt, nepavyko rasti kontakto, nepavyko teisinga komunikacija, ir buvo įsivelta galbūt į tam tikrus bereikalingus ginčus – gal direktorei tai pabodo“, – svarstė pedagogas.
Anot Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktoriaus, mokykloje taip pat buvo tam tikrų niuansų, kurie neleido greitai ir efektyviai priimti sprendimų, komunikuoti tarp atskirų bendruomenės dalių.
Pavyzdžiui, dokumentų valdymo sistemos taip pat buvo popierinės, o ne elektroninės.
„Aš sau keliu tokį uždavinį, kad būtų aiškus ir labai nuoseklus komunikavimas atskirais susitartais kanalais, ir kad vaikas, mokytojas, tėvai jaustųsi gerai, o kokybė būtų geriausia, kokią gali duoti valstybė“, – pabrėžė R.Remeika.
Po tragedijos iniciatyvos ėmėsi ir pats
Žvėryno gimnazijos bendruomenę, kaip ir visą šalį, sukrėtė rugpjūtį įvykdytas nusikaltimas, kai vienas šios mokyklos mokinys, įtariama, žiauriai nužudė savo bendraklasį. Tuometinei direktorei iš dalies tėvų skrido ir kritika – esą tokios nelaimės akivaizdoje mokykla su bendruomene dirbo netinkamai.
Tėvai tuomet išplatino ir viešą laišką apie prastą situaciją mokykloje. Pasak R.Remeikos, psichologinę atmosferą gimnazijoje jau stengiamasi taisyti.
„Mes kalbame apie jausmus, apie vaikų savijautą. Su mokykla dirba ir pedagoginė psichologinė tarnyba, dabar stipriname ir psichologų darbą – gimnazijoje jau yra du psichologai.
Kaip tik antradienį susirinksime ir pasidarysime darbo planą, kaip turėtume dirbti“, – aiškino laikinasis Žvėryno gimnazijos vadovas, ketinantis netrukus atskirai susitikti ir su mokinių tėvais.
Mikroklimato tyrimo mokykloje R.Remeika tikino dar nepadaręs – galbūt, svarstė direktorius, reikės atlikti pilotinį tyrimą dėl bendruomenės savijautos, išsiaiškinti tiek vaikų, tiek jų tėvų lūkesčius.
„Bet šiai dienai, manau, taškas yra padėtas ir einame tolyn. Mes turime eiti į priekį, turime išsigydyti žaizdas, pasimokyti ir anksčiau pastebėti tam tikrus niuansus, kas vyksta mokykloje.
Ta linkme mes ir stipriname bendruomenę, nes pagalba teikiama ir vaikams, ir mokytojams, ir tiems, kam reikia.
Kalbėsimės, matyt, įvairiomis temomis, bet daugiau kalbėsimės apie žmonių lūkesčius, ką jie norėtų matyti, ką įsivaizduoja ir ką galėtume bendrai padaryti, kad ir ugdymo kokybė, ir savijauta – tiek vaikų, tiek mokytojų, tiek tėvų – būtų geresnė“, – dėstė laikinasis Žvėryno gimnazijos direktorius.
Prieš pat mokslo metus prakalbo ir pati direktorė
Savo poziciją prieš rugsėjo 1-ąją viešai paskelbė ir buvusi gimnazijos vadovė Ž.Vaškevičienė. Ji tikino, kad per trejų metų darbo mokykloje laikotarpį gimnazija „išgražėjo, pajaukėjo ir pašviesėjo“, tačiau netrukus atsirado spaudimas.
„Nuo 2024 spalio mėnesio Atspirties ir atsparumo skyrius, kuriame dirba gimnazijos tėvų komiteto narė (ne kartą pažeidė viešų ir privačių interesų įstatymo nuostatas), net 18 kartų prašė manęs teikti duomenis. Išskirtinių nei kitose mokyklose problemų nerasta. Tačiau vis teikėme ir teikėme tuos pačius duomenis tiems patiems suinteresuotiems asmenims.
Administracijoje atsirado baimė, kad ir vėl bus skundas, ir vėl bus kažko ieškoma. Net baisios mokyklai nelaimės akivaizdoj, jie toliau prašė duomenų, neparodydami neįvardintų anoniminių skundų turinio.
Patyriau stiprų psichologinį spaudimą iš savivaldybės Atspirties ir atsparumo skyriaus, kuris, beje, yra unikalus, nes yra vienintelis Lietuvoje... Čia padarysiu pauzę, tegul juo domisi kiti...“, – rašė tuometinė Žvėryno gimnazijos vadovė.
Netrukus ji priėjo ir prie skaudžios mokyklą ištikusios nelaimės.
„Visi išgyvenome ir išgyvename skaudžią penkiolikmečių istoriją... Buvome kartu... Melas, kad aš nesidomėjau, ar nesupratau skaudžios nelaimės.
Aš pati pirma pranešiau Vilniaus miesto savivaldybei apie įvykusią tragediją, paprašiau pagalbos mokyklos bendruomenei, ėmiausi teikti pagalbą žuvusiojo berniuko šeimai, informuoti tarnybas. Kreipiausi į Vilniaus pedagoginę, psichologinę tarnybą, kuri geriausiai žinojo, kaip reikia veikti susiklosčiusioje krizinėje situacijoje.
Su žuvusio berniuko šeima bendrauju ir dabar...“ – rašė Ž.Vaškevičienė.
Tačiau į tai reaguodami netrukus ir vėl viešu laišku prabilo gimnazijos mokinių tėvai.
„Perskaitę į aukos vaidmenį įsijautusios buvusios Žvėryno gimnazijos direktorės pasisakymą, negalime pritarti kuriamam vienpusiškam naratyvui. Viešai bandoma parodyti, kad direktorės pasitraukimas – tai tik spaudimo pasekmė ir kad ji pati – neteisingai nuskriausta.
Tačiau kasdienybėje mes, tėvai, mūsų vaikai ir nemaža dalis mokytojų matė visai kitą realybę“, – rašė tėvai.
Anot jų, ilgus metus gimnazijoje tvyrojo įtampa, baimė ir nepasitikėjimas. Taip pat, dalies tėvų ir mokytojų teigimu, mikroklimatas Žvėryno gimnazijoje ėmė prastėti jau nuo pirmųjų tuometinės direktorės darbo dienų.