Mokyklos direktorė Daina Rožnienė ir projektų vadovė Ieva Vasiliauskienė pabrėžia, kad naujasis vardas kuria aiškesnį identitetą, stiprina bendruomenę ir suteikia daugiau galimybių Lietuvoje bei svetur. Nauji projektai ir tarptautinė partnerystė padeda mokyklai tapti inovatyviu ir atviru švietimo centru.
Naujas vardas – aiškesnė vizija
Mokyklos pavadinimo pokytis žymi platesnę veiklos kryptį ir aiškesnę viziją. Pavadinimas atspindi tai, kuo bendruomenė gyvena šiandien – menų, dizaino ir šiuolaikinių technologijų jungtimi. Anot D.Rožnienės, šiam žingsniui pribrendo laikas.
„Jau daugiau nei 15 metų įgyvendiname profesinio mokymo programas, susijusias su dizainu, o beveik 50 metų puoselėjame įvairių taikomosios dailės technologijų mokymo tradicijas. Domėjimasis taikomąja daile mažėja – nors suaugusieji vis dar renkasi tekstilę, odą, keramiką ar metalo apdirbimą, jaunimas labiau orientuojasi į šiuolaikines medijos technologijas ir dizainą plačiąja prasme.
Be to, dirbame Kaune ir Alytuje, todėl vieno miesto pavadinimas mokyklos pavadinime klaidino klientus ir partnerius,“ – aiškina vadovė.
Pavadinimo pokytis susijęs ne tik su įvaizdžiu, bet ir su vizija bei strategija.
„Mūsų vizija – vizualaus meno mokymo centras su aktyvia bendruomene. Mūsų pedagogai kartu su darbdaviais ir profesionalais ruošia programas, konsultuoja bei tobulina kvalifikaciją, dalijasi patirtimi. Taip tampame metodiniu menų švietimo ir profesinio mokymo centru. Remiamės vertybėmis – kūrybiškumu, tvarumu, darna ir meistriškumu,“ – teigia pašnekovė.
Ilgametės mokyklos tradicijos
Paklausta apie mokyklos ištakas, D.Rožnienė akcentuoja, kad įstaiga visuomet žengė kartu su laikmečiu.
„Mūsų mokymo įstaiga įkurta 1977 m. ir tuo metu orientavosi į darbininkų liaudies meno dirbinių, dovanų, žaislų gamybos įmonėms, meistrų rengimą.
Daugybė aukščiausios kvalifikacijos meistrų iš mūsų mokyklos sėkmingai dirbo dailės kombinatuose, kūrė ir meno dirbinių įmonėms, tapo keramikais, porceliano formuotojais ir dekoruotojais“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę keitėsi darbo rinka ir atsirado poreikis rengti labiau į individualią veiklą orientuotus specialistus.
„Daug dėmesio buvo skiriama meniniam ugdymui, dizaino sričiai, reklamai, interjero dizaino pradmenims. Būtent laikotarpiu susiformavo aukščiausio lygio mokytojų kolektyvas“, – džiaugiasi mokyklos vadovė.
O štai pastarieji mokyklos gyvavimo metai žymi technologinę pažangą.
„Orientuojamės į naujų technologijų įvaldymą taikomosios dailės ir dizaino mokyme. Skaitmeninės technologijos, 3D skenavimas, lazeriai, skaitmeninė spauda ir panašios technologijos šiandien yra būtinos darbo priemonės.
Dar viena šio laikotarpio ypatybė – galimybės mokytis įvairaus amžiaus ir patirties žmonėms. Daugiau nei dvidešimt metų dirbame su klausos negalią turinčiais mokiniais, taip pat tais, kam reikia išskirtinio dėmesio ir rūpesčio“, – sako D.Rožnienė.
Mokinius traukia šiuolaikinės kryptys
Per pastaruosius dešimtmečius gerokai pakito mokyklos programos ir kryptys.
„Jaunimo susidomėjimas taikomąja daile menksta. Vis mažiau norinčių mokytis tekstilės, keramikos ar juvelyrikos. Šias specialybes atranda jau kitur studijavę absolventai, ieškantys, kaip realizuoti savo kūrybiškumą.
Jaunimas aktyvesnis reklamos, interjero apipavidalinimo, dekoravimo, fotografijos srityse Populiariausios išlieka fotografo, interjero apipavidalintojo ir juvelyro kvalifikacijos“, – pastebi vadovė. Taip pat auga vizualinės reklamos ir grafinio dizaino specialistų paklausa.
„Maketuotojai, dizaineriai-maketuotojai, vizualinės reklamos gamintojai ir fotografai, įgiję pirminius įgūdžius mūsų mokykloje, lengvai atranda galimybių save realizuoti. Kita profesijų grupė siejasi su dekoravimu ir interjero apipavidalinimu – vis daugiau žmonių nori matyti savo šventes ar progas papuoštas išskirtiniu dekoru, todėl bendradarbiaujame su šios srities profesionalais bei produktų pardavėjais,“ – pasakoja mokyklos vadovė.
Svarbus ir glaudus ryšys su menų srities aukštosiomis mokyklomis. Dalis mokyklos absolventų sėkmingai tęsia studijas Vilniaus dailės akademijoje ar Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakultete.
Erdvė, kuri įkvepia
Mokyklos erdvė ir bendruomenė – dar viena jos stiprybė. Veikla vyksta dviejuose miestuose, ir kiekviena vieta turi savitą charakterį.
Kaune veikianti mokymo įstaiga pasižymi šiuolaikiška mokymo(si) aplinka pritaikyta įvairių poreikių turintiems asmenims. Yra sensorinis kambarys, vaikų priežiūros kambarys, ženklai akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems.
Alytuje mokymosi atmosfera kitokia. Didžioji proceso dalis vyksta 1924 m. gimnazijos pastate, o kita – sename rastiniame name.
Abiejuose statiniuose gausybė medžio drožybos objektų, keramikos dirbinių ar kitų dekoro elementų. Mokyklą supa miesto sodas ir miesto parkas, todėl ši aplinka nuteikia ramybei ir kūrybai. Pasak vadovės, čia kaip namuose: visi vieni kitus pažįsta ir linki paties geriausio.
D.Rožnienė pabrėžia: mokyklos veikla svarbi ir bendruomenei, ir miestui.
„Organizuojame parodas Kauno miesto poliklinikoje, bibliotekose, mokyklose ir parduotuvėse. Alytuje mūsų kūrybą pristato Archeologijos ir Kraštotyros muziejai. Didžiuojamės, kad dalis absolventų įsitraukia į Tautodailininkų sąjungą ir aktyviai prisideda prie jos veiklos“.
Pašnekovė pabrėžia, kad itin svarbi ir edukacinė misija – supažindinti vaikus su kūrybos procesu.
„Vykdome daug edukacijų, pažintinių ekskursijų, kurių metu mokyklinio amžiaus vaikai ir net ikimokyklinukai pamato, kaip lipdomi ar žiedžiami buityje naudojami indai, kaip gaminami juvelyrikos dirbiniai, kuriami žurnalai ir laikraščiai, ar teatro lėlės, kitos dekoracijos.
Jie supranta, kuo skiriasi masinės gamybos gaminys, nuo vienetinių gaminių ar net meno kūrinių. Vaikams ypatingai svarbu pamatyti tai gyvai, paliesti, patiems išmėginti.“
ES projektai – galimybės mokiniams ir mokytojams
Mokykloje jau daugiau nei 20 metų vykdoma Erasmus+ programa. Ji suteikia mokytojams ir mokiniams galimybę vykti į stažuotes užsienyje.
„Esame akredituota organizacija, todėl kiekvienais metais gauname ES lėšas šioms veikloms vykdyti“, – teigia projektų vadovė I.Vasiliauskienė.
2024–2025 m. m. sėkmingai įgyvendintas NextGenerationEU jungtinis projektas „Įgyk praktinių įgūdžių sektoriniame praktinio mokymo centre“. 100 mokinių, besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vyko į praktinius mokymus Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune.
Taip pat mokykloje vykdomi projektai „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, „Eksperimentinių profesinio mokymo programų plėtojimas“ ir „Galimybių mokytis profesinio mokymo programų modulius sudarymas“.
Projektai apima įvairias sritis – nuo vizualinės reklamos iki keramikos ir juvelyrikos modulių.
Tai padeda atnaujinti programas, suteikia galimybę mokytis praktinių įgūdžių, dirbti komandoje ir naudotis modernia įranga.
„Tarptautinė praktika keičia ugdymą: Erasmus+ vizitai leidžia pedagogams įgyti naujų įžvalgų, gerųjų praktikų, socialinių ir kultūrinių kompetencijų, kurias vėliau gali pritaikyti mokymo turiniui ir programų tobulinimui“, – sako projektų vadovė.
Tarptautinės galimybės: nuo mainų iki stažuočių
Mokykla nuosekliai skatina mokinių ir mokytojų tarptautinį bendradarbiavimą. Dėl Erasmus+ projektų mokiniai gali dalyvauti įvairiose užsienio stažuotėse ir mainuose, įgyti naujų įgūdžių ir patirties. Šiuo metu keturi mokiniai ruošiasi ErasmusPRO stažuotėms Italijoje ir Portugalijoje, kur tris mėnesius tobulins įgūdžius juvelyrikos ir keramikos įmonėse.
„Jaunesniems, 9–10 klasių mokiniams, organizuojame savaitės trukmės grupinius mobilumus, kurie vyksta panašaus profilio profesinėse mokyklose užsienyje.
Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai gali dalyvauti įvairiose tarptautinėse veiklose. Tai darbo stebėjimo vizitai, kursai, mokymasis arba dėstymo (mokymo) vizitai.
I.Vasiliauskienė džiaugiasi, kad mokyklos pedagogai ne tik semiasi patirties stažuotėse, bet ir patys dalijasi savo profesiniais įgūdžiais su kolegomis iš užsienio. Anot jos, tarptautinės veiklos lavina praktinius įgūdžius ir plečia akiratį.
„Dalyvaudami projektinėse veiklose, mokiniai susipažįsta su skirtingų šalių kultūra, profesijos ypatumais. Įgytas žinias pritaiko profesinėje bei kūrybinėje veikloje.“
Projektų dalyviai taip pat įgyja komandinio darbo įgūdžių. Jie tampa lankstesni, geriau prisitaiko prie naujų situacijų bei aplinkos.
„Į mobilumus dažnai siunčiame mokinius, turinčius mažiau galimybių – kai kuriems tai būna pirmoji kelionė į užsienį ar pirmasis skrydis lėktuvu. Turime ir sėkmės istorijų, kai po puikiai atliktos stažuotės užsienio įmonėje mūsų mokiniams buvo pasiūla pastovi darbo vieta“, – sako I.Vasiliauskienė.