Seksualinis smurtas vieniems gali skambėti kaip gana mįslinga sąvoka, dar kitiems – tiesiog kaip tabu. Tačiau jis nepilnamečių gretose įsišaknijęs gerokai ilgiau, nei galėtume pagalvoti.
Lyčių lygybės ekspertė, VšĮ „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad užuot būdami perdėtai susirūpinę vaikų materialiniu gerbūviu ar nepriekaištingais pažymiais tėvai dažniau turėtų pažvelgti į tai, ką jie veikia elektroninėje, socialinėje erdvėje, kokia yra jų savijauta ir elgesys.
Mat pakliūti į piktavalių pinkles vaikai ir jaunuoliai šiandien gali net ir neišeidami iš savo kambario.
Kartais atpažinti smurtautoją – ypač sunku
Pasak R.Butkevičiūtės, seksualinio smurto sąvoką galima apibrėžti kaip seksualizuoto pobūdžio veiksmus, kurie daromi be kito žmogaus sutikimo. Ir tai, pažymėjo specialistė, apima ne tik priekabiavimą, bet ir, pavyzdžiui, seksualizuotus komentarus internete ar realybėje.
Būtent tokie, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, smulkūs dalykai kaip komentarai, galiausiai gali išaugti ir iki labai rimtų nusikaltimų – pavyzdžiui, išprievartavimo.
„Kartais tai bandoma užmaskuoti taip, lyg tai yra komplimentai, ir tada įsivaizduojame, kad seksualinis smurtas yra tik išprievartavimas. Bet iš tikrųjų – ne“, – aiškino R.Butkevičiūtė.
Anot ekspertės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys rodo, kad pernai buvo registruota daugiau nei 300 seksualinio smurto prieš nepilnamečius atvejų, tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė.
„80 procentų suaugusiųjų nesidalina apie patirtą seksualinį smurtą, tai vaikų tarpe šitas skaičius yra dar didesnis“, – konstatavo specialistė.
R.Butkevičiūtės teigimu, vaikai ir jaunuoliai gali nukentėti ne tik būdami savo aplinkoje, nuo artimiausių žmonių, bet taip pat ir bet kuriose kitose vietose, kuriose lankosi.
„Jie taip pat nukenčia nuo žmonių, kurie dirba su vaikais. Tai gali būti edukatoriai, mokytojai, būrelių vadovai. Žmonės, kurie tiesiog yra prie vaikų. Taip pat nuo jų gali nukentėti ir internete“, – pasakojo lyčių lygybės ekspertė.
Ji pridūrė, kad prieš ketverius metus Lietuvoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, jog 12–16 metų jaunimo gretose kas trečias yra nukentėjęs nuo seksualinio smurto būtent internete.
R.Butkevičiūtė užsiminė ir apie tai, kad stipriai žalojami gali būti ir patys mažiausi vaikai, jeigu prie internetinės erdvės jie prileidžiami be jokios tinkamos priežiūros.
„Pavyzdžiui, mažas vaikas žiūri, tarkime, „YouTube“ filmukus. Mažam vaikui patinka „Ežiukas Sonikas“, princesė Elza, ir tėvai jau leidžia tai žiūrėti.
Ir tada staiga, žiūrint tuos video, pradedami mesti kitokio pobūdžio įrašai, kurie kartais būna ir siaubingo pobūdžio, kartais – seksualizuoto pobūdžio, bet jie praeina „Youtube Kids“ algoritmus dėl to, kad apsimeta tais animaciniais video. Ir ten mes jau pradedame matyti ir tokį seksualizuoto pobūdžio turinį, kuris mažus vaikus iš principo traumuoja.
Tai kartais, net be jokio fizinio kontakto, jie jau gali būti pažeidžiami, net žiūrint turinį, kur tėvams atrodo, jog viskas čia gerai.
Tai yra daroma tikslingai, nes tu įterpi vaikų mėgstamus personažus, kad galėtum tuo turiniu dalintis“, – kalbėjo R.Butkevičiūtė.
Pasak VšĮ „Ribologija“ vadovės, galiausiai vaiko pripratimas žiūrėti ir seksualizuoto pobūdžio turinį gali tapti „pagalba“ tiems, kurie tuos vaikus nori išnaudoti.
„Kartais klausiama, koks yra to žmogaus, kuris seksualiai smurtauja prieš vaikus ir jaunuolius, tipas, kaip jis atrodo. Tai tas tipas gali būti labai įvairus – tai gali būti kaip tik labai visuomenėje gerbiamas, bendruomenės gerbiamas žmogus, tai gali būti bet kas, įvairaus amžiaus.
Dažniausiai tai visgi yra vyrai, neretai tai būna vyrai, kurie turi ir šeimas, ir net patys kartais turi vaikų, tai jie smurtauja tiek prieš mergaites, tiek prieš berniukus“, – apibūdino R.Butkevičiūtė.
Ir čia, akcentavo specialistė, reikia užduoti esminį klausimą – kodėl ir kas sudaro vyrams sąlygas taip elgtis. O norint rasti atsakymus reikėtų gerokai atsigręžti į praeitį.
„Koks yra tas galios santykis? Kodėl mes vis dar turime trečiokes, kurios sako, kad sunkiausia būnant mergaitėmis yra tai, kad berniukai galvoja, jog mes esame prastesnės ir durnesnės? Tai čia yra problema, nuo kurios vėliau jau išsirutulioja seksualinis smurtas ir, pavyzdžiui, vakarėlių m, nes tu žinai, kad gali. Nes tavęs niekas nesustabdė klasėje, kai tu kėlei sijoną ar tikrinai klasiokės liemenėlę.
Tavęs niekas klasėje ir bet kur kitur gatvėje nesustabdė, kai tu švilpei, kai tu galvojai, kad gali apkabinti, pauostyti plaukus, glostyti. Tavęs čia niekas nesustabdė. Tavęs niekas nesustabdė, kai tu priekabiavai. Tavęs niekas nesustabdė tada, kai tu prievartavai.
Tik tada jau žmonės pradeda kelti klausimus, kai įvyksta kažkoks žvėriškas elgesys. Nes mes jo niekaip nesustabdėme, mes nepasakojome apie ribas ir mes vis dar kreipiame dėmesį į nukentėjusius žmones – ką jie galėjo padaryti ne taip. Pamokslaujame, kodėl ėjai į vakarėlį, kodėl tą padarei, kodėl nepadarei, bet neatkreipiame dėmesio į tai, kad yra smurtaujama“, – aiškino R.Butkevičiūtė.
Pavojai sparčiai keliasi į internetinę erdvę
Anot ekspertės, jau tarsi įprasta sakyti, jog vaiko nepriežiūra dažniausiai susijusi su nešvara ar tuo, kad jis nepavalgęs, tačiau nežinojimas, ką vaikas stebi ir veikia socialinėje erdvėje, tęsė R.Butkevičiūtė, taip pat yra netinkama jo priežiūra.
Dėmesį pašnekovė ragina atkreipti ir į vyresnius moksleivius, kurie mezga pirmuosius savo romantinius santykius. Nors pirmieji įsimylėjimai gali atrodyti gražūs ir nekalti, kartais ir čia gali slypėti pavojų.
Specialistės teigimu, seksualinis smurtas gali pasireikšti intymių nuotraukų siuntimu ir jų prašymais, taip pat vadinamojo deepfake turinio kūrimu.
„Pamenu vieną atvejį – mergaitės, labai geros mokinės, mama kreipėsi į mokyklos vadovybę dėl to, kad klasiokai sukūrė video ar nuotrauką – jos galvą uždėjo ant nuogos moters ir pasidalino.
Padaryta didžiulė žala, mergaitė nenorėjo eiti į mokyklą, visi tyčiojosi. Tai yra seksualinis smurtas, bet į tai žiūrima tarsi pro pirštus, dėl to, kad tai vyksta online. Maždaug, jeigu fiziškai kažkas kažko tau nedaro, tai nieko tokio“, – kalbėjo ji.
Pasak R.Butkevičiūtės, neretai tėvai bando savo atžalas apsaugoti internetinėje erdvėje įvesdami tam tikrus limitus ar įrankius, bet, pavyzdžiui, paaugliams, sakė ji, tie limitai – absoliučiai neveiksmingi.
„Yra žmonių, kurie nori seksualiai išnaudoti vaikus internetinėse platformose, bet visai kas kita yra patys jaunuoliai. Tarkime, jie yra romantiniuose santykiuose, tada išsiskiria ir prasideda patyčių kampanija.
Viena mergina netgi iš mokyklos turėjo išeiti, dėl to, kad kampanija buvo tokia didelė, nes ji paliko vaikiną, kurio tarsi negalima palikti.
Tai kokios to pasekmės – tu išeini iš mokyklos. O ką daryti, jeigu pasidalino tavo nuotrauka, vaizdo įrašu arba kita jautria informacija, ir tas nuėjo „TikToku“ kaip virusinis turinys? Ir tu jau išėjęs iš mokyklos situacijos nepakeisi, nes jau yra didžiulė dalis jaunuolių, kurie pamatė tavo turinį. Tu ne tai, kad iš mokyklos, tu iš namų nenori išeiti.
Ir taip, tada tavo nuotraukos yra visur, tai čia ta žala yra iš tikrųjų nepamatuojama. Kas bus, kai tu gausi praktikos vietą arba darbą, kažkokią politinę galios poziciją?
Tos nuotraukos arba tie video, visiškai nesvarbu, kad buvo sukurti, bet jie bus. Mes dabar matome ir Lietuvos politikoje pavyzdžių – buvo ir premjerės video dabar sukurtas, kur ji bučiuojasi.
Žmonės žiūri, jie sunkiai atskiria, čia iš tikrųjų, ne iš tikrųjų, ir žala yra didžiulė“, – pabrėžė R.Butkevičiūtė, pridūrusi, kad kartais viena pusė gali net nežinoti, kad kažkur cirkuliuoja viena ar kita jos intymi nuotrauka.
Dar vienas kampas, dėl kurio moksleiviai dažnai gali sutrikti – toksiški santykiai. Santykius užmezgę jauni žmonės kartais į pavojaus pinkles gali pakliūti ir patys to nejausdami.
„Kai mes turime jaunimą, tai yra tavo galimai pirmi santykiai. Tu nežinai, kokie yra santykiai. Kai kalbame apie smurtą santykiuose, žinote, koks būna jų klausimas pakalbėjus apie to smurto formas? O tai kokie yra tie sveiki santykiai? O tai kas yra ta meilė?
Yra labai sunku atpažinti, o ką daryti, pavyzdžiui, jeigu tu jauti, kad tarsi tie santykiai tavęs netenkina, bet kaip juos nutraukti?“ – svarstė R.Butkevičiūtė.
Į sąvoką „toksiški santykiai“, jos teigimu, telpa tokie veiksmai kaip nuolatiniai prašymai „parodyti telefoną“, sekimas ar stebėjimas, kur tas žmogus tuo metu yra.
„Tai yra smurtas, tai yra kontrolė, ir sunku ją atpažinti“, – teigė VšĮ „Ribologija“ vadovė.
Į mokyklą svarbu susiruošti ne tik daiktus
Pasak lyčių lygybės ekspertės, normalu yra jaudintis dėl pasiruošimo mokyklai, aprangos ar kuprinės, tačiau čia – viso labo antraeiliai dalykai, kai kalbame apie moksleivių savijautą ir patirtis tarpusavio santykiuose.
„Šie dalykai turi didžiulę įtaką ir mokslo rezultatams, emociniam vaikų augimui. Kartais būna, kad prisiskambini auklėtojoms, klausi, ar mokykla kalbės apie seksualinį smurtą per elektroninius žaidimus arba patyčias kibernetinėje erdvėje.
Klausimas būna – ar kas nors atsitiko? Arba tas, kad mes gal nebūtinai irgi turime kompetencijų. Tai man atrodo, kad mes esame tiesiog nepasiruošę“, – sakė pašnekovė.
Nors mokyklose ir atsiradusi gyvenimo įgūdžių programa, kiek joje galima rasti informacijos apie seksualinį smurtą – dar klausimas, svarstė R.Butkevičiūtė.
„Kaip tą programą įgyvendinti mokyklose? Mokykla iš esmės yra savivaldybės kompetencijų ribose – vadinasi, ministerija sakys, kad čia savivaldybių klausimas. Savivaldybė, kurioje yra labai daug mokyklų, sakys, kad mokyklos yra kaip mažos salelės. Tada atsiranda mokytojų, tėvų motyvai.
Tai kažką padaryti valstybės mastu tampa labai sunku ir mes praleidžiame daug dalykų“, – vertino R.Butkevičiūtė.
Taip pat, pridūrė specialistė, kai kurie tėvai ir patys nenori, kad su jų vaikais būtų kalbama apie lytiškumo ugdymą.
„Tai apie ribas kalbėkite. Aš pati esu gavusi elektroninių laiškų iš TAMO dienyno, kai prasidėjo gyvenimo įgūdžių programa, kad jūs tik, mieli tėveliai, nebijokite, mes šitų temų stengsimės neliesti, nes kažkaip vaikus tai gali sutraumuoti.
Kas vaikus traumuoja, tai seksualinis smurtas, kuris yra ir kibernetinėje erdvėje, ir vaikų tarpe, ir suaugusiųjų prieš vaikus.
Tada įvyksta žiaurūs dalykai ir klausiame, kodėl. Todėl, kad mes neskiriame dėmesio, todėl, kad ne vaikai bijo, o mes bijome su vaikais kalbėti“, – dėstė R.Butkevičiūtė.
Anot „Ribologijos“ vadovės, socialiniuose tinkluose yra paplitusių vaizdo įrašų, kuriuose užsienio šalių mokyklose maži vaikai dainuoja daineles apie tai, ko liesti jų kūne kitiems žmonėms negalima. Tai būtų puiki pradžia, įsitikinusi ji.
„Lietuvoje tikrai yra ir pažangių mokyklų, ir darbuotojų, turime ir savivaldybių, kurios kreipiasi ir sako, gal galima mokymus organizuoti, nes norime nuo kažko pradėti. Bet norėtųsi lyderystės ir iš valstybės, savivaldos, kad pagaliau suprastume, kokio dydžio problema yra ne tik patyčios, bet ir seksualinis smurtas.
Ir kad mūsų negąsdintų žodis su šaknimi „seks“, nes pasekmės būna labai skaudžios. Mes turime daug suaugusių žmonių istorijų Instagram'e, kad mane apsvaigino, mane prievartavo.
Tad ir iš tėvų, ir iš edukatorių pusės, visų pirma, reikia nebijoti apie tai kalbėti, domėtis ir klausti ne tik ar penalą nusipirkai, ar toks megztinis dabar madingas.
Taip pat svarbu čia mokytis ir patiems suaugusiems – mes mokame lietuvių kalbą, mokame raidyną, bet ar mes mokame emodžių žodyną, ar mes galėtume paėmę vaiko telefoną ir pamatę tam tikras žinutes su daug emodžių jas išskaityti? Ar mes žinome, ką reiškia baklažanas, ar mes žinome, ką reiškia persikėlis, ar mes žinome, ką reiškia, pavyzdžiui, baklažanas ir delniuko emodžis šalia?
Kartais net nereikia žodžių, kad parodytum tą patį seksualinį priekabiavimą ar smurtą, tai galima parodyti paveikslėliais“, – dėmesį atkreipė R.Butkevičiūtė.
Pasak R.Butkevičiūtės, remiantis oficialiais duomenimis, pernai nuo seksualinio smurto nukentėjo 70 berniukų ir virš trijų šimtų mergaičių. Nors tai, sakė specialistė, tikros situacijos neatspindi, akivaizdu, kad nuo to labiau nukenčia mergaitės – tiek elektroninėje erdvėje, tiek ir fizinėje.
Anot specialistės, kai kalbame apie mokyklas ir jų lygį, vertėtų galvoti ne tik apie gerus mokymosi pasiekimus, bet ir apie tai, kaip ten yra užtikrinama emocinė gerovė.
„Prestižinė mokykla yra ta, kuri šiuos klausimus sprendžia, kuri užtikrina emocinę vaikų gerovę, nes jeigu vaikas turi emocinę gerovę, jam ir mokytis seksis geriau“, – vertino pašnekovė.
„Apie kokią matematiką ir kokią lietuvių kalbą galime kalbėti, jeigu vakar, pavyzdžiui, tau grasino, kad paviešins tavo nuogo nuotraukas, jeigu sukūrė tavo video, arba jeigu prie tavęs bandė priekabiauti arba prievartauti, pavyzdžiui, ir per kokį elektroninį žaidimą?“ – svarstė R.Butkevičiūtė.
Paklausta, kaip atpažinti, kad moksleivė ar moksleivis patiria seksualinį smurtą, ji pirmiausia išskyrė elgesio pokyčius.
Jos teigimu, nerimą keliantys ženklai yra padidėjęs nervingumas, negalėjimas atsitraukti nuo telefono, nemiga, taip pat gali atsirasti ir emocinis valgymas, perdėtas prausimasis arba iš viso vengimas lįsti po dušu.
„Ir tada jau mūsų, suaugusiųjų, pareiga, yra išsiaiškinti, kas įvyko. Ypatingai sunku, jeigu vaikas yra uždaresnis ar yra linkęs su sunkumais tvarkytis pats, tada gali prireikti ir specialistų pagalbos“, – nurodė R.Butkevičiūtė.
„Mūsų sąmonė taip veikia – mes galvojame, kad smurtauja tik monstrai, bet mes taip saugome save, nes mums labai sunku pripažinti, kad mūsų bendradarbis, mokytojas, kaimynas, draugas gali taip daryti“, – aiškino VšĮ „Ribologija“ vadovė.
Pasak R.Butkevičiūtės, seksualiniai smurtautojai dažniausiai prie vaikų priartėja sukurdami su jais ryšį, todėl norint užkirsti kelią nusikaltimams svarbiausią tą tvirtą ryšį kurti patiems tėvams.
„Yra labai sunku privilioti vaikus, kurie puikiai žino savo lytinių organų pavadinimus, žino ribas, kurie kalbasi su tėvais ir suaugusiais. Yra kur kas sunkiau jį privilioti nei tą vaiką, kuris yra apleistas, neprižiūrimas.
Tėvai dažnai sako: mūsų vaikas turi viską, mes jam viską atiduodame. Ko jis neturi? Ryšio, o ryšys yra kaip oras – jis suras, kaip tą ryšį gauti.
Jei tave visi kritikuoja ir staiga atsiranda žmogus, kuris to nedaro, kuris išklauso – super. Tu net ir su visomis rizikomis pasiimsi tą ryšį, nes to tau reikia kaip oro“, – tvirtino R.Butkevičiūtė.
Svarbu:
Jei matote ar įtariate seksualinį ar kitos formos smurtą prieš vaiką iki 18 m., privalote apie tai pranešti. Jei kyla pavojus sveikatai ir gyvybei, nedelsiant skambinkite 112, jei pavojus čia ir dabar nekyla, informuokite Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Nukentėjai nuo seksualinio smurto?
PRABILK – nemokama, konfidenciali emocinė ir informacinė pagalba nukentėjus nuo seksualinio smurto. Nesvarbu kaip seniai nukentėjai, susisiek, pasikalbėkime:
+370 661 69 990 (I–V 13:00 val. –17:00 val.)
pagalba@prabilk.lt
www.prabilk.lt