Tokią baimę turėjau ir aš. Bet net nepajaučiau, kaip ji išnyko. Nei kada, nei kaip. Su patirtimi ir suvokimu, kaip veikia klasė, mokinių amžiaus tarpsnių išjautimu ateina ir diena, kai drausmė klasėje – retas iššūkis. Neišnykstantis, nes vaikai yra vaikai, o paauglystė – būtis, kurią reikia tiesiog priimti, suvokiant, kad pačiam paaugliui jis pats tampa didžiausiu jo patirtu iššūkiu.
Dar prieš porą metų gavau vienos mokinės mamos žinutę, kad ji stebisi vaiko pasakojimais apie tai, kaip aš drausminu mokinius, kad jai tai labai imponuoja. Tąkart teko gan ilgokai pagalvoti, ką ji turėjo omenyje, nes pats iki tol nebuvau įsivardinęs, ką tokio aš darau. Juolab, kad galvojau priešingai: maniau, kad perspaudžiu, per daug reikalauju.
Galiausiai susivokiau, kad manasis drausminimo kelias – balansas tarp artimo santykio užmezgimo ir aiškaus, susitarimais su mokiniais ir abipuse pagarba grįsto drausminimo. Jei jau susitarėme – laikomės, į pamoką atėjome mokytis ir, jei norime kažką veikti kita, tai vadinasi jau mokame ir mūsų vieta už klasės durų. Turime konfliktą, kalbamės. Jei pats suklydau (taip, mokytojas klysta!), pripažįstu ir atsiprašau.
Neseniai įvykusiame pokalbyje su į gimnaziją stojančio vaiko tėvais išgirdau jų nuogąstavimą, kad jų vaikas daug plepa ir dėl to dabartiniams jo mokytojams kilo iššūkių. Visiškai normalu, kad vaikas plepa. Ar tai rimta drausminė problema? Tikrai ne.
Paprasčiausiai reikia priminti susitarimus ir žmogiškai kalbėtis su vaiku. Ar jis tiesiog nebeplepės pagrūmojus? Nebūkime naivūs. Savęs jis neišjungs, kaip kokio prietaiso, bet su laiku gali išmokti savikontrolės, žinodamas to prasmę ir išgirdęs mokytojo teigiamą pokyčių įvertinimą. Galiausiai, mokinių erzelis pamokoje, ypač jauniausių, yra signalas mokytojui: „ei, mes neturime, ką veikti“, arba „tu mūsų nepastebi“. Mokiniai turi būti pastebėti ir užimti.
Taigi, labiausiai drausmę veikia pagarbūs, susitarimais ir atvirumu grįsti santykiai. Be baimės, be grūmojimo pamokoje, o su humoru, nestandartiniais sprendimais, žaidimais ar paprastu pokalbiu – ne taip greitai, bet efektyviai susigyvename su skirtingo amžiaus vaikais.