Anot švietimo, mokslo ir sporto viceministrės Reginos Valutytės, siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, profesinę mokymo kokybę.
„Įstatymu siekiama pašalinti teisės spragą ir nustatyti mokomąją kalbą, nes iki šiol, jokiame įstatyme nebuvo nustatyta, kokia kalba yra vykdomas profesinis mokymas“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo R. Valutytė.
Dėl tokio sprendimo, profesinėse mokyklose būtų užtikrinamas privalomas lietuvių kalbos mokymasis užsieniečiams. Jiems taip pat būtų sudaromos sąlygos taikyti pereinamojo laikotarpio dvikalbį mokymą.
Susiję straipsniai
ŠMSM teigimu, šiuo metu įstatymai nereglamentuoja profesinio mokymo programų mokomosios kalbos, todėl pasitaiko atvejų, kai jis organizuojamas užsienio kalba.
Pagal švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis, praėjusiais mokslo metais pagal pirminio profesinio ugdymo programas Lietuvoje mokėsi apie 28,8 tūkst. mokinių, iš jų – 674 užsieniečiai. Apytiksliai 315 profesinio ugdymo mokinių mokėsi rusų kalba.
Tuo metu šiais mokslo metais, pirmosios kvalifikacijos Lietuvoje siekia apie 28,6 tūkst. mokinių, iš jų 793 užsieniečiai. Pagal pateiktą informaciją, 3 profesinio ugdymo mokiniai mokosi anglų kalba, apytiksliai 370 mokinių mokosi rusų kalba.
Šis klausimas į Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti gruodžio 18 d. Iki tol siūlymą svarstys parlamento Švietimo ir mokslo komitetas bei Žmogaus teisių komitetas.
Siūloma, kad Profesinio mokymo įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2026 m. gegužės 1 d.