„Raginame įsteigti nacionaliniu mastu veikiančią, centralizuotą pranešimų apie nederamą elgesį sporto sektoriuje, reagavimo į juos ir pagalbos nukentėjusiesiems(-ioms) sistemą, kuri užtikrintų realią apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo ir smurto, ypač nepilnamečiams. Ši struktūra turi būti nepriklausoma, jos funkcijos negali būti deleguotos sporto organizacijoms ar vykdomos savireguliacijos principu“, – rašoma organizacijų kreipimesi.
„Paviešinti seksualinio priekabiavimo ir psichologinio smurto atvejai Lietuvos sporte (dviračių treke, plaukime, tinklinyje, krepšinyje ir kitose sporto šakose) atskleidžia sisteminę problemą, kuri iki šiol nėra sprendžiama valstybiniu lygmeniu. Ypač didelį susirūpinimą kelia tai, kad dalis šių atvejų susiję su nepilnametėmis sportininkėmis“, – priduriama pranešime.
Dokumanetą pasirašė tokios organizacijos kaip Ribologija, Lietuvos žmogaus teisių centras, Moterų informacijos centras, Įvairovės edukacijos namai, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras ir kt.
Susiję straipsniai
Organizacijos kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM), Nacionalinę sporto agentūrą (NSA), Seimo Žmogaus teisių komisiją, parlamento Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, Lietuvos tautinį olimpinį komitetą bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
„Sporto sektorius, kuriame dalyvauja ir vaikai, išgyvena gilią krizę – jis ne tik nesugeba užtikrinti savo narių saugumo, bet ir nepripažįsta problemos masto. Pavienių prasižengusiųjų nulinčiavimas problemos neišspręs. Būtini sisteminiai sprendimai, kurie įpareigotų sporto organizacijas laikytis Lietuvos įstatymų, seksualinį priekabiavimą aiškiai apibrėžiančių kaip nusikaltimą“, – Lygių galimybių plėtros centro pranešime cituojama organizacijos ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Kaip teigiama dokumente, kartu su centralizuota sistema būtina įtvirtinti ir visoms sporto organizacijoms privalomus reikalavimus, pavyzdžiui, turėti bendrą saugios darbo, ugdymo aplinkos, seksualinio priekabiavimo, smurto ir etiško elgesio politiką.
Taip pat raginama numatyti realius sankcijų mechanizmus sporto organizacijoms, kurios neturi prevencijos politikos, ignoruoja nukentėjusiųjų pranešimus, daro tokiems asmenims spaudimą.
Tuo metu treneriai, vadovai ir sporto organizacijų darbuotojai turėtų praeiti mokymo programas apie tai, kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą, kas yra lyčių lygybė, vaiko teisių apsauga.
Galiausiai, patariama vykdyti reguliarias, anonimines sporto bendruomenės apklausas ir jų ataskaitas teikti atsakingoms institucijoms. Argumentuojama, kad tokiu būdu būtų identifikuotos rizikos ir problemos, būtų stebima situacijos dinamika bei būtų formuojama įrodymais grįsta politika.
ELTA ne kartą skelbė apie seksualinio priekabiavimo ir smurto atvejus sporto sektoriuje. Praeitą savaitę nemažai titulų pelnęs Lietuvos raitelis nuteistas dėl merginos iš Suomijos išžaginimo žirgyno teritorijoje Alytaus rajone.
Dar vienas atvejis pernai metų vasarį įvyko Lietuvos krepšinio federacijoje (LKF). Šios federacijos treneris Rimantas Grigas galimai nederamai elgėsi su žaidėjomis. Tiesa, LKF Drausmės, etikos ir apeliacinė komisija, nagrinėjusi anonimiškus parodymus apie R. Grigo galimai nederamus veiksmus, jo elgesyje seksualinio priekabiavimo apraiškų neįžvelgė, bet skyrė treneriui įspėjimą. Savo ruožtu pats R. Grigas šio sprendimo išvakarėse pasitraukė iš rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų.