Iniciatyvos autorius Seimo narys liberalas Simonas Kairys siūlo į įstatymą įtraukti naują sąvoką – bandomasis projektas. Kaip numato projektas, tai būtų ribotos trukmės ir apimties bandomasis švietimo srities sprendimas, skirtas praktiškai išbandyti naują idėją, metodiką, technologiją ar organizacinį modelį. Bandomuoju projektu siekiama įvertinti būsimos reformos poveikį, efektyvumą, tvarumą, identifikuoti rizikas bei gauti duomenų dėl platesnio jo taikymo.
Anot S. Kairio, normalu, kad kas 7–8 metus atsiranda švietimo reformos, kurios yra būtinos, tą diktuoja besikeičiantis pasaulis, skirtingų kartų poreikiai, technologijų plėtra. Geriausios užsienio šalių praktikos, jo teigimu, rodo, kad norint sėkmingos reformos, reikia skirti laiko idėjos testavimui, rodikliams, duomenų stebėsenai ir tik tada įgyvendinti pokytį visos valstybės mastu.
„Lietuvoje didžiausia problema yra ta, kad sugalvojame kažkokią reformą ir ją stačia galva bandome įgyvendinti visoje šalyje. Tada atsiranda daugybė įvairių pasekmių, išryškėja problemos, kurias puolama taisyti. Po to keičiasi valdžia, pradedame vieni kitus kaltinti. Todėl manau, kad prieš priimant bet kokį pokytį švietimo sistemoje be galo svarbu yra testuoti, testuoti ir dar kartą testuoti, o ištestavus, gavus duomenis, jau turint analizę, spręsti, ar tą pokytį diegti visos valstybės mastu“, – Eltai sakė opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas S. Kairys.
Jo nuomone, tokiu būdu galima išvengti klaidų, kurios vėliau diskredituoja pačią švietimo politiką. Liberalo nuomone, tokių bandomųjų projektų didžiausias pliusas yra tai, kad bus vykdoma duomenimis ir patirtimi grįsta politika.
„Pertvarkos būtų kur kas veiksmingesnės ir tai netrikdytų švietimo bendruomenės, tėvų ir tų pačių moksleivių. Manau, kad būtent atskiros savivaldybės ar jų grupės gali būti puiki testavimo aplinka kuriant konkurencingą švietimo sistemą Lietuvoje“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbantis S. Kairys.
Parlamentaras taip pat pastebi, kad niekas nedraudžia ir be šitų bandomųjų projektų įrašymo į įstatymą vykdyti tokias iniciatyvas, tačiau, anot jo, nėra normaliai valdomo proceso, neaišku, kas yra atsakingas už jų įgyvendinimą.
„Pavyzdžiui, keitėsi krepšelio metodika. Jeigu kas nors būtų ištestavęs tai bandomuoju projektu, būtų aiškiai supratęs, kad, pavyzdžiui, Vilniaus mieste yra absoliučiai kita situacija arba, kitaip tariant, kas tinka regionams, nebūtinai gali tikti sostinei. Paminėčiau ir tokį dalyką kaip Tūkstantmečio mokyklos, kurias galėtume pavadinti bandomuoju projektu. Ar jos bus toliau įgyvendinamos, ar lėšos baigėsi? Mes neturime veikimo plano, kaip elgsimės. Todėl vykdant bet kokį pokytį turėtų būti labai aišku, kaip tą testuojame, stebime, darome išvadas ir diegiame visos šalies švietime. Daug ekspertų atkreipia dėmesį, kad švietime yra labai svarbu testuoti ir tik po to įgyvendinti“, – sako S. Kairys.
Jo inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos pasibaigusioje rudens Seimo sesijoje sulaukė parlamentarų pritarimo po pateikimo. Toliau jos bus svarstomos kovo 10 d. prasidėsiančioje pavasario sesijoje.
Beje, projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas mano, kad dabartinis reguliavimas neužkerta galimybės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai planuoti, o ministrui priimti administracinius sprendimus, įskaitant ir dėl bandomųjų projektų.
Šiuo metu Švietimo įstatyme nereglamentuoti bandomieji projektai, kuriais būtų galima praktiškai išbandyti naują idėją, metodiką, technologiją ar organizacinį modelį.