Sprendimas rinktis švietimo kelią, pasak A. Kniškos, nebuvo nei visiškai atsitiktinis, nei iš anksto suplanuotas. Vaikystėje šeimoje jis matė stiprų pedagoginį pavyzdį – dėdė dirbo mokyklos direktoriumi, teta buvo lietuvių kalbos mokytoja. Vis dėlto pirmasis studijų pasirinkimas buvo vertimo studijos, o pritrūkus vos vieno balo jis pasirinko anglų kalbos pedagogiką. Pedagoginę karjerą A. Kniška pradėjo Vilniaus Gabijos gimnazijoje, kur dirbo nuo 1999 metų.
„Mokytojo darbo pradžia susiklostė sėkmingai, o 2007 metais sulaukiau pasiūlymo tapti direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Tuo metu keitėsi mokyklos vadovybė ir pasiūlymas pasirodė labai viliojantis, todėl jį priėmiau ir iki 2020 metų dirbau mokykloje, kuria Vilnius gali pagrįstai didžiuotis – Vilniaus Gabijos gimnazijoje“, – sako jis.
2019 m. iš gimnazijos direktorės A. Kniška sulaukė labai netikėto, bet įdomaus pasiūlymo – prisidėti prie naujos mokyklos – Vilniaus Gabijos progimnazijos – kūrimo.
„Šis pasiūlymas tapo naujo mano karjeros etapo pradžia: teko dalyvauti naujos mokyklos projektavimo procese, prižiūrėti darbus, planuoti veiklas ir kurti būsimos mokyklos viziją. Tai buvo labai intensyvus, bet nepaprastai prasmingas ir įdomus laikotarpis. Esu dėkingas Vilniaus miesto savivaldybei už man parodytą didžiulį pasitikėjimą, o savo tuometinei direktorei bei kolegoms – už palaikymą ir pagalbą“, – pasakoja A. Kniška.
Vilniaus Gabijos progimnazijai jis vadovauja nuo 2020 metų rugpjūčio. Deja, oficialaus darbo startas sutapo su Covid-19 pandemija, todėl progimnazijai tik pradėjus darbą teko išgyventi ir neplanuotus pokyčius.
„Vienas didžiausių jų buvo karantinas, kai reikėjo iš esmės performuoti visą ugdymo procesą praktiškai dar mokyklai nespėjus įsibėgėti. Be to, teko įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, 2022 m. diegti naujas ugdymo programas, spręsti mokytojų stygiaus problemą bei valdyti dėl didelio mokinių skaičiaus atsiradusią mokyklos apkrovą“, – sako A. Kniška.
Pasak jo, šiuos išbandymus pavyko įveikti ne individualiais sprendimais, o komandinio darbo dėka. Būtent aiškus pasidalijimas atsakomybėmis, tarpusavio pasitikėjimas ir bendras susitarimas dėl krypties leido mokyklai ne tik išgyventi sudėtingą pradžią, bet ir nuosekliai augti.
Mokykla – erdvė atskleisti savo stiprybes
Kalbėdamas apie vadovavimą, A. Kniška nuosekliai grįžta prie santykio ir pasitikėjimo temos. Pasak jo, būtent žmonių noras veikti, augti ir kurti prasmingus rezultatus yra didžiausias motyvatorius kasdieniame darbe.
„Didžiausias mano vadovavimo iššūkis ir siekis yra tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas bendruomenėje. Būtent pasitikėjimas leidžia kelti ambicingus tikslus ir siekti rezultatų, kurie kitu atveju galėtų pasirodyti neįmanomi“, – pabrėžia progimnazijos direktorius.
Stiprūs tiek menuose, tiek gamtos moksluose
Toks A. Kniškos požiūris atsispindi ir kuriant pačią mokyklą. Vadovaudamas progimnazijai jis siekia tokios emocinės ir fizinės aplinkos, kurioje kiekvienas galėtų atskleisti savo stipriąsias puses.
„Didžiuojamės tuo, kad nebūdami meninės pakraipos mokykla turime muzikos, šokio, teatro klases, nuolat organizuojame kintančias mokinių darbų parodas. Mokiniai pasiekia reikšmingų laimėjimų meninėse, sportinėse bei dalykinėse olimpiadose ir konkursuose miesto, šalies bei tarptautiniu lygmeniu. Ypač didžiuojamės gamtos mokslų moduliu, kuris vykdomas jau trečius metus, o mokinių pasiekimai matomi net tarptautinėse olimpiadose“, – sako A. Kniška.
Šios krypties sėkmę jis tiesiogiai sieja su stipria, patyrusia ir aukštos kvalifikacijos mokytojų komanda. Pasak direktoriaus, būtent ji leidžia suderinti aukštą ugdymo kokybę su pozityviu, saugiu ir įtraukiančiu mokyklos mikroklimatu – tuo pagrindu, nuo kurio ir prasideda bet kokia ilgalaikė mokyklos sėkmė.
Daug dėmesio mokinių pažangos stebėsenai
Direktorius dalijasi, kad mokinių pažanga Vilniaus Gabijos progimnazijoje nuosekliai sekama visus mokslo metus.
„Rugsėjo mėnesį atliekame diagnostiką, kuri leidžia įvertinti esamą mokymosi situaciją, o pavasarį matome einamųjų metų pasiekimus. Vertinimas grindžiamas ne vien rezultatais – daug dėmesio skiriame grįžtamajam ryšiui, mokinių įsivertinimui, individualių pagalbos priemonių planavimui ir glaudžiam bendradarbiavimui su tėvais“, – aiškina progimnazijos vadovas.
Ko šiandien labiausiai reikia Lietuvos švietimui
Žvelgdamas į visą Lietuvos švietimo sistemą, A. Kniška akcentuoja du dalykus: tai, ko labiausiai trūksta, ir tai, kas jau veikia. Jo teigimu, esminė sąlyga pažangai – realus pasitikėjimas mokytojais.
„Turime tikėti, kad mokytojai turi reikiamų žinių, gebėjimų ir nuostatų, leidžiančių kiekvienam mokiniui pasiekti maksimaliai gerų rezultatų pagal jo galimybes. Ne mažiau svarbus ir sistemos aprūpinimas – žmogiškieji resursai, įtraukiajam ugdymui tinkamos erdvės bei kokybiškas ugdymo turinys. Dėl labai trumpų vadovėlių rengimo terminų ne visada pasiekiama maksimali kokybė“, – pastebi progimnazijos direktorius.
Vis dėlto, A. Kniškos teigimu, nors ne visi švietimo sistemos pokyčiai yra sėkmingi ar pakankamai pasverti, viena didžiausių Lietuvos švietimo stiprybių yra stabilumas.
„Net ir ne itin sėkmingi sprendimai neturi staigaus ir destruktyvaus poveikio visai sistemai. Kitas itin svarbus aspektas – žmonės ir jų kūrybiškumas. Per daugybę reformų mokyklos išmoko prisitaikyti, rasti sprendimus ir užtikrinti ugdymo proceso tęstinumą. Būtent šios savybės leidžia Lietuvos švietimui išgyventi pokyčius ir judėti pirmyn“, – apibendrina jis.
Kodėl verta rinktis švietimą
A. Kniškos teigimu, švietimo sistemos stabilumas ir atsparumas neatsiranda savaime – jie kuriami per nuolatinį žmonių profesinį augimą. Todėl svarbi tampa ir vadovų galimybė mokytis, keistis patirtimis bei ieškoti platesnio žvilgsnio į savo darbą, išeinant už kasdienės mokyklos rutinos ribų. Organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuotą Švietimo vadovų klubą A. Kniška įvardija kaip būtent tokią erdvę.
„Švietimo vadovų klubas man tapo vieta, kurioje galiu semtis šviežio požiūrio, dalintis patirtimi su kolegomis ir mokytis iš įvairių sričių profesionalų. Pirmieji įspūdžiai labai geri – suburta stipri, kryptinga bendruomenė, turinti bendrą tikslą prisidėti prie to, kad Lietuvos švietimas būtų vienas geriausių Europoje“, – sako progimnazijos direktorius.
Kitiems žmonėms, svarstantiems apie karjerą švietime, A. Kniška vengia idealizuoti šią sritį, tačiau linki nebijoti.
„Švietimas visada siūlo iššūkių, tačiau tiems, kurie ieško prasmės, savirealizacijos ir nori kurti pokytį, tai tampa ne tik profesija, bet ir pašaukimu. Dažniausiai ši sritis nustebina, bet niekada nepalieka abejingais – ir būtent tame slypi jos tikroji vertė“, – apibendrina A. Kniška.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.