Garliavoje įsikūrusios Meno mokyklos salė buvo pilnutėlė – vienas ryškiausių nūdienos Lietuvos kultūros ir meno pasaulio veidų papasakojo apie savo gyvenimo kelią, mokykloje praleistas dienas, aktorystės pradžią, svajones, iššūkius, svarbius pasirinkimus.
„Viskas įmanoma, jeigu labai nori ir stengiesi. Tikėkite savimi – drąsiai siekite tikslų, nebijodami suklysti. Rinkitės tai, ko nori jūsų širdys“, – apie tai, kaip atrasti savo stiprybes, kalbėjo iš Klaipėdos kilęs 45 metų G. Savickas.
Šie įkvepiantys ir motyvuojantys žodžiai tapo prasminga patirtimi jaunai auditorijai, kurios kelias dar tiktai prasideda.
Ryšys su klasiokais nenutrūko
Aktoriaus susitikimą su Kauno rajono mokinių tarybų nariais surengė vietos savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyrius – bendraudamas su moksleiviais G. Savickas prisiminė, jog paauglystės laikais jis ir pats buvo išrinktas Mokinių tarybos viceprezidentu.
„Renginiuose buvau aktyvus – niekada neatsisakydavau juose dalyvauti. Dalyvaudavau skaitovų, kituose konkursuose – atstovaudamas mokyklai, važinėjau po visą Lietuvą. Labai greitai išmokdavau eilėraščius“, – pasakojo žinomas menininkas.
Aktorius išskyrė ne tik mokslų, bet ir draugų svarbą – užsimezgusi draugystė su nemaža dalimi klasiokų nenutrūko iki šiol.
Du iš buvusių G. Savicko klasės draugų, krepšininkas Arvydas Macijauskas ir dainininkas Deividas Norvilas, baigę mokyklas taip pat plačiai išgarsėjo.
Talentas ir kruopštus darbas davė vaisių
Aktorystė lydėjo G. Savicką nuo mažumės – jis vaidino ne tik mokykloje, bet ir Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmuose, taip pat „Aušros“ teatre.
Augdamas pajūrio mieste, jis svarstė ir apie jūreivystės mokslus, tačiau scenos trauka paėmė viršų.
Kurį laiką G. Savickas lankė Anželikos Cholinos šokio teatrą – mokėsi klasikinių, modernių šokių, baleto.
Pasukus į aktorystę, svajonė pamatyti kuo daugiau šalių virto realybe – per teatro gastroles nuo 2003 metų jis daugybę kartų lankėsi Europos, Azijos valstybėse, JAV, Australijoje.
Talentas, kruopštus darbas, atsidavimas scenai atnešė savo vaisių – G. Savickas buvo pripažintas geriausiu metų kino aktoriumi Lietuvoje, pelnė „Sidabrinės gervės“ ir kitus prestižinius apdovanojimus, vaidino garsiausiose pasaulio teatrų scenose.
Svarbu – drąsiai siekti tikslo
Paklaustas, kas nulėmė sėkmę, G. Savickas išskyrė atkaklų, pasiaukojamą darbą ir žmones, jį supusią aplinką: „Mane supo geri žmonės – tie, dėl kurių dabar aš esu čia“.
Aktorius atkreipė dėmesį į pastangų, užsispyrimo siekiant tikslo svarbą: „Vienas dalykas – labai paprastas: jeigu tu iš tikrųjų norėsi pasiekti tai, ko nori – taip ir atsitiks. Niekada nereikia savęs nurašyti, neįteigti sau, kad esą negaliu, nugebėsiu. Jeigu norėsite – bus“.
Pasak G. Savicko, renkantis gyvenimo kelią – studijas, darbą, svarbiausia klausytis širdies balso, eiti ten, kur pats žmogus nori, kas jį labiausiai traukia, kam jis turi talentą: „Niekas kitas už jus nesimokys ir to darbo nedirbs“.
Į daugybę veiklų pasinėręs menininkas ne tik vaidina kine, teatre, veda televizijos laidas, bet ir įgarsina animacinius filmus. Ir šis darbas jam – vienas mieliausių.
Gausi pomėgių skrynia
G. Savicko pomėgių skrynia taip pat anaiptol nėra pustuštė: buriavimas, golfas, badmintonas, animacija, vinilinių plokštelių, kurių yra sukaupęs apie 500, kolekcionavimas.
Anksčiau buriavimas buvo tapęs aktyviu sportu – G. Savickas yra laimėjęs visų spalvų Lietuvos čempionato medalius, burlaiviu buvo perplaukęs Atlanto vandenyną.
Aktorius dalyvauja įvairiose pagalbos vaikams ir senjorams akcijose, dukart dalyvavo tarptautinėje „UNICEF“ misijoje.
G. Savickas su žmona Agata buvo išvykęs ir į piligriminę kelionę Ispanijoje, kurios metu per mėnesį įveikė 800 kilometrų.
Svarbiausia vertybė – žmoniškumas
Aktorius atkreipė dėmesį, kad, nepaisant neišvengiamai egzistuojančių problemų, Lietuva gyvena patį geriausią laikotarpį: „Mano vaikystėje lankas su krepšinio tinkleliu buvo retenybė – važiuodavo visi į jį pasižiūrėti.
Ne pačią geriausią reputaciją mano vaikystės laikais turėjusiame Klaipėdos rajone, dabar yra teniso kortai, įrengta pliažo tinklinio aikštelė.
Miestuose ir miesteliuose sutvarkytos aikštės, įrengtos naujos bibliotekos, kultūros centrai, viešose – daugybė treniruoklių, krepšinio aikštelių. Žmonės, deja, neretai nevertina tos pažangos, kurią Lietuva pasiekė atkūrus nepriklausomybę“.
Pasiteiravus apie didžiausias menininko gyvenimo vertybes, jis atsakė: „Man svarbiausia – būti žmogumi. Stengiuosi būti geru žmogumi, nedaryti nieko kitam, ko nenorėtum, kad padarytų tau. Ši frazė – labai teisinga“.