Rūpestis ateitimi prasideda klasėje: kaip mokiniai kuria ateities energetiką?

Atsinaujinanti energetika šiandien – tai auganti ir pažangos kryptis, jungianti technologijas, inovacijas ir atsakomybę už aplinką. Tai sritis, kurioje sprendimai gimsta ne tik valstybiniu ar verslo lygmeniu, bet ir bendruomenėse.

Žaliasis pokytis gali prasidėti labai paprastai – nuo mokyklos suolo. Lietuvos mokyklos vis aktyviau imasi iniciatyvų, kurios leidžia mokiniams ne tik pažinti tvarumo principus, bet ir praktiškai juos taikyti.

Taip ugdomas technologinis smalsumas, kūrybiškumas ir pasitikėjimas, kad kiekvienas gali prisidėti prie švaresnės ir pažangesnės energetikos ateities.

Ryškus to pavyzdys – Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje įgyvendinamas projektas „Žalia galia“, apjungiantis technologijas, ekologiją, fiziką ir bendruomeniškumą. Mokyklos technologijų mokytoja Vaida Gailiūnienė pasakoja, kad ši idėja neatsirado per vieną dieną – ji augo iš ilgalaikės mokyklos kultūros.

„Gimnazijoje ne vienerius metus dirbame kalbėdami, veikdami apie tvarumą. Žirmūnų gimnazijos gimnazistai technologijų pamokų metu kuria įvairius darbus iš nereikalingų ar nenaudojamų daiktų, naudoja tekstilės atraižas naujiems tekstilės gaminiams kurti.“

Pasak mokytojos, pamačius projekto „TVARIAU“ 2025–2026 m. konkursą, tapo aišku, kad tai – natūrali proga sujungti skirtingas disciplinas į vieną bendrą kryptį.

„Iš karto kilo mintis, kad turime dalyvauti ir integruoti ne vieną dalyką: technologijas, biologiją, ekologiją, fiziką. Projektas vystomas keliomis kryptimis: energijos, vandens, kitų išteklių taupymo, atliekų mažinimo ir jų rūšiavimo.“

Svarbi „Žalios galios“ projekto dalis – mokymasis per patirtį. Anot V. Gailiūnienės, būtent išvykos ir susitikimai su realiais tvarumo pavyzdžiais padeda mokiniams suprasti, kad ir mažesni, kasdieniai veiksmai turi tiesioginę įtaką aplinkai.

„Mokiniai lankėsi UAB ECOSERVICE ir susipažino su popieriaus ir plastiko atliekų rūšiavimu, perdirbimu ir pakuočių gamyba. Mokiniams surengtos ne vienos dirbtuvės apie tvarumą, daiktų atnaujinimą“, – pasakoja mokytoja.

Tokios veiklos, anot jos, keičia mokinių požiūrį į vartojimą – jie pradeda matyti ne tik galutinį produktą, bet ir visą jo kelią: nuo žaliavos iki atliekos. Projektas taip pat apėmė išvykas į Tauragės vėjo jėgainių parką ir pažintį su Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos gamtosauginėmis iniciatyvomis, kurios tapo įkvėpimu ieškoti sprendimų ir savo mokyklos aplinkoje.

Pasak mokytojos, vienas ryškiausių pavyzdžių – pačių vaikų sukurta neformali daiktų mainų erdvė gimnazijoje.

„Tvarias idėjas propaguojanti tekstilininkė Milda Paukštė įkvėpė mokinius ne tik atnaujinti, bet ir dalintis tuo, kas nebereikalinga: mokinių iniciatyva atsirado gimnazijoje Dėk'ui pakaba, kuri mūsų visų džiaugsmui yra veikianti ir mainai vyksta“, – sako V. Gailiūnienė.

Pasak mokytojos, tokios iniciatyvos ugdo ir ekologinį sąmoningumą, ir bendruomeniškumą – mokiniai pradeda jausti, kad gali realiai keisti savo aplinką.

Kita svarbi projekto kryptis – atsinaujinanti energetika, kuri „Žalios galios“ kontekste tampa praktiniu eksperimentu.

„Gimnazistai technologijų pamokų metu kelis mėnesius kūrė iš antrinių žaliavų įvairius vėjo jėgainių ar vėjo malūnų prototipus, kai kas pasirinko gaminti veikiančius modelius, o kovo-balandžio mėnesiais bus surengta vėjo jėgainių ir malūnų modelių-maketų paroda gimnazijoje ir už gimnazijos ribų“, – pasakoja pedagogė.

Tačiau daliai mokinių to neužteko – jie nutarė išbandyti, ar įmanoma sukurti ne tik modelį, bet ir realiai veikiančią sistemą.

„III gimnazinės klasės gabių ir išmanių mokinių komanda turi rimtų planų ir laukiančių iššūkių. Jie kuria veikiančią mokomąją vėjo jėgainę, kuri generuos elektros energiją. Įgyvendinant šią projekto dalį mokytojus ir mokinius konsultuoja „Ignitis grupės“ atstovai.“

Vasario 13 d. gimnazijoje vyko ir praktinis susitikimas su UAB „Ignitis“ – Ig ir IIa klasių mokiniai buvo supažindinti su atsinaujinančios energetikos principais, energetikos sektoriumi ir augančiu specialistų poreikiu. Praktinės veiklos metu jie konstravo ir testavo vėjo jėgainių modelius, matavo jų efektyvumą, pagamintos elektros kiekį, sparnų sukimosi greitį, įtampą ir srovę bei analizavo, kaip skirtingi konstrukciniai sprendimai veikia energijos išgavimo rezultatus.

Šiame projekto etape greta kūrybiškumo ne mažiau svarbūs ir tikslūs skaičiavimai, fizikos žinios bei komandinis darbas. Mokiniai patys susiduria su techniniais iššūkiais – nuo konstrukcijos stabilumo iki energijos generavimo efektyvumo.

Pasak V. Gailiūnienės, būtent tokiose situacijose mokymasis įgauna didžiausią vertę. Teorinės žinios virsta realiu rezultatu, o mokiniai mato veikiančią sistemą, kuri gamina elektros energiją. Tai padeda suprasti, kaip atsinaujinanti energetika veikia praktiškai.

Mokytoja džiaugiasi, kad entuziazmo netrūksta: projektas plečiasi, jungiasi vis daugiau mokytojų ir mokinių, gimsta naujos idėjos – nuo informacinių leidinių iki rūšiavimo sprendimų mokyklos erdvėse.

„Manau, kad kaip ir prieš tai, taip ir ateityje plėtosime pradėtas veiklas, ieškosime naujų galimybių, nes veiklos visada yra.“

Šie pavyzdžiai rodo, kad projektai apie atsinaujinančią energetiką mokykloje – būdas ugdyti kritinį mąstymą, technologinius įgūdžius ir, svarbiausia, jausmą, kad net ir būdamas mokiniu gali realiai prisidėti prie pasaulio, kuris naudoja energiją atsakingiau.

Žirmūnų gimnazijos iniciatyva – nėra pavienis atvejis, kas vyksta mokyklose kalbant apie energetikos sektoriaus populiarinimą. Edukacinė programa #EnergySmartSTART buvo inicijuota tam, kad energetikos tema vis dažniau tampa nuoseklia ugdymo proceso dalimi Lietuvos mokyklose – integruota į fizikos, technologijų, geografijos ar pilietiškumo pamokas.

„Tai ilgalaikė edukacinė programa, skirta moksleiviams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems energetika bei tvarumu. Joje energetikos įmonės sutelkė įvairias iniciatyvas, kad prisijungimas prie augančio bendraminčių būrio būtų kuo paprastesnis“, – sako „Ignitis grupės“ edukacinių programų vadovė Vaiva Rutkauskaitė.

Žirmūnų gimnazijoje įgyvendintos veiklos – praktiniai projektai, eksperimentai ir realių sprendimų analizė – atspindi pagrindinį programos principą: energetiką pažinti per patirtį. #EnergySmartSTART suteikia mokykloms konkrečius įrankius – pamokų planus, edukacinę medžiagą, praktinius užsiėmimus, ekskursijas į energetikos objektus bei susitikimus su sektoriaus profesionalais.

„Mokytojai ir mokyklos gali naudotis #EnergySmartSTART programa kaip praktiniu įrankiu ugdymo procesui praturtinti. Programa suteikia galimybę integruoti energetikos ir tvarumo temas į pamokas per parengtą edukacinę medžiagą, praktinius užsiėmimus bei susitikimus su energetikos specialistais“, – pabrėžia V. Rutkauskaitė.

Tokiu būdu pavienės mokyklų iniciatyvos tampa platesnės sistemos dalimi, o energetika – ne atskira tema, o gyvas, šiuolaikiškas ir ateities profesijas atveriantis ugdymo turinys.

Per ketverius metus programa nuveikė išties nemažai. Pamokos, edukaciniai užsiėmimai vyksta visoje Lietuvoje – nuo didžiųjų miestų iki mažesnių regionų.

„Programa #EnergySmartSTART gyvuoja nuo 2022 metų, o jos mastas nuosekliai auga. Vien per praėjusius metus „Ignitis grupės“ kolegos vedė beveik 450 pamokų, kuriose dalyvavo daugiau nei 10100 moksleivių – nuo pradinukų iki gimnazistų.“

Dar viena svarbi programos dalis – ekskursijos į energetikos objektus, kurios mokiniams leidžia pamatyti tai, kas dažniausiai lieka užkulisiuose.

„2025 metais įvyko daugiau kaip 240 #EnergySmartSTART ekskursijų, kurių metu energetikos objektų duris pravėrė per 4 500 lankytojų. Didelį įspūdį paliko Kauno hidroelektrinė ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė“, – dalinasi V. Rutkauskaitė.

Jos teigimu, tokiose erdvėse mokiniai pirmą kartą realiai suvokia, kokio masto infrastruktūra slypi už kasdienio elektros jungiklio paspaudimo.

Svarbiausia programos vertė – ilgalaikis poveikis mokinių požiūriui į savo ateitį.

„#EnergySmartSTART programos nauda mokiniams yra žinios, patirtys ir realus ryšys su ateities profesijomis. Mokiniai įgyja supratimą, kaip gaminama ir vartojama energija, kuo svarbūs atsinaujinantys energijos šaltiniai, kaip veikia modernios technologijos“, – teigia V. Rutkauskaitė.

Drauge tai proga mokiniams įvertinti, kokios kompetencijos bus reikalingos ateities darbo rinkoje.

„Dalyvaudami praktinėse edukacijose ir ekskursijose į energetikos objektus, mokiniai mato teorijos pritaikymą realybėje, ugdo kritinį mąstymą, smalsumą ir gebėjimą kelti klausimus.

Programa taip pat padeda sąmoningiau rinktis studijų kryptį – mokiniai susipažįsta su inžinerijos, technologijų ir tvarumo profesijomis bei supranta, kokių kompetencijų reikės ateities darbo rinkoje.

Tai ne abstraktus pasakojimas apie energetiką, o gyva patirtis, kuri gali tapti atspirties tašku tolimesniam mokymosi ir karjeros keliui“, – sako pašnekovė.

Pasak V. Rutkauskaitės, „Ignitis grupės“ tikslas – kurti ilgalaikį ryšį tarp jaunimo ir energetikos sektoriaus, priartinant jį prie realių patirčių ir veiksmų.

„Per #EnergySmartSTART programą sujungiame energetikos sektorių su jaunimo švietimu, inicijuojame ir koordinuojame edukacines veiklas, kurios leidžia moksleiviams energetiką pažinti praktiškai“, – sako ji.

Taip energetika mokyklose pamažu tampa natūralia ugdymo dalimi, greta technologinio raštingumo, kritinio mąstymo ir kitų šiandien svarbių kompetencijų.

Žirmūnų gimnazijos mokinių kuriama vėjo jėgainė – vienas iš pavyzdžių, kaip lokalūs projektai susijungia su platesnėmis nacionalinėmis iniciatyvomis. Nuo eksperimentų klasėse iki edukacinių programų visoje Lietuvoje formuojasi bendra kryptis: energetikos tema iš teorijos tampa patirtimi, kurią galima paliesti, išbandyti ir tobulinti.

Skiriasi masteliai, bet tikslas tas pats – kad jaunoji karta suprastų, kaip veikia energija, ir jaustų, jog gali būti šios transformacijos dalimi.