Juos įgarsinęs LŠT vicepirmininkas, Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjaus direktorius bei Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas pabrėžė, kad išskirti šeši variantai dar tikrai nevirs jokiais sprendimais – dabar esą svarbu tiesiog diskutuoti, nes brandos egzaminų klausimas iš tiesų nėra lengvas.
„Tas procesas yra tęstinis – turime galvoti apie tai ir jokiu būdu nekvestionuoti jokių įvairių minčių, kurios, sakykime, kilo ekspertams diskutuojant.
Iš pradžių lyg buvo tokie trys scenarijai, bet vėliau, aš taip supratau, mes čia galėtume pateikti VBE vos ne 20 scenarijų ir dėl daug ko diskutuoti. Dabar yra pateikta tiek, apie kuriuos daugiausia buvo kalbėta“, – posėdyje aiškino D. Žvirdauskas.
Užsipuolus R. Popovienę dėl matematikos VBE – atsakomybę permetė buvusiai Vyriausybei: sprendimai nulėmė gyvenimus
Anot jo, reikia nepamiršti, kad jeigu ir būtų priimtas vienas ar kitas sprendimas, jis įsigaliotų tik po dvejų-trejų metų.
LŠT vicepirmininko teigimu, kalbant apie šiuos galimus scenarijus buvo paliestas ne vienas svarbus klausimas – kaip pamatuoti mokinio brandą, kaip paskirstyti studijų krepšelį, ar mokinys yra įvertinamas procese, ar humaniška ir teisinga mokinį vertinti per jo gebėjimų raišką kelių valandų laikotarpyje, kaip labiau pasitikėti mokykla, kokia yra tarptautinė patirtis ir panašiai.
D. Žvirdauskas taip pat nurodė, kad, remiantis ir tarptautine patirtimi, egzaminų organizavimo būdai gali būti trijų rūšių – išorės, kokį turime ir dabar, taip pat vidaus vertinimas, kai yra visiškai pasitikima mokykla, ir mišrus vertinimas – pavyzdžiui, susidedantis iš 80 proc. išorės ir 20 proc. vidaus aspektų.
Kuris variantas labiausiai tiktų?
Susiję straipsniai
Pirmasis scenarijus, kaip pristatė D. Žvirdauskas – nieko nekeisti ir palikti viską taip, kaip yra dabar, tad ir toliau išliktų išorės vertinimas. Dabar pirmoji egzamino dalis laikoma vienuoliktoje, antroji – dvyliktoje klasėje.
„Tai mes turime dvi egzamino dalis. Pozityvūs įvardinti veiksniai, kad išlieka tas pats validumas, egzaminų skaidymas – aš jau kaip mokyklos žmogus galiu teigti, kad mokiniai įvardija, jog jis ir mažina stresą, mokiniai išlaikę pirmąją dalį jau eina ramesnį į antrąją dalį, jie drąsiau renkasi, ir šiuo atveju iš karto gaunami pirmosios dalies rezultatai“, – argumentavo jis.
Taip pat, tęsė D. Žvirdauskas, verta paminėti, kad buvo ir gana nemažų valstybės „investicijų į kompiuterinę infrakstruktūrą“, tad indėlis nemažas.
Visgi bene didžiausias negatyvus tokio scenarijaus veiksnys – VBE organizavimas mokykloms yra labai didelė našta, birželį ugdymo įstaigose tiesiog kyla chaosas.
„Taip jau gaunasi, kad susidaro pirma dalis, antra dalis, po to įvairūs perlaikymai, ir praktiškai mokykloms tas krūvis, koks yra dabar, galima tą drąsiai įvardinti – tai yra nepakeliama našta.
Ir jeigu mes turime birželio mėnesį, tai jis dalyje gimnazijų tampa ugdymo proceso imitacija – tai išėjimai į nuotolius ir taip toliau. Tai tos situacijos neigiamus veiksnius, ko, gero, daugelis suprantame“, – kalbėjo KTU inžinerijos licėjaus direktorius ir LMVA prezidentas.
Dėl šios priežasties, tęsė jis, dėl VBE yra siūlomi ir kiti scenarijai.
Antrasis scenarijus kalba apie tai, jog ir toliau išliktų išorės vertinimas, išiktų visi brandos egzaminai, bet dvi dalys liktų tik dviem dalykams – lietuvių kalbai ir matematikai. Taip mokykloms tenkantis krūvis esą sumažėtų.
„Pozityvūs veiksniai, kad taip pat išlieka tas pats validumas, taip pat tuos svarbius dalykus mokiniai turi galimybę skelti į dvi dalis. Toliau kompiuterinė technika, kuri įgyta – ne veltui investicijos, tarsi yra mūsų reformos tvarumas.
Ir ką mes gauname šituo atveju, aš pakalbėjau su praktikais – realiai mes mokykloms gauname vieną savaitę plius, kuri netrukdo egzaminų savaitei, jeigu ne daugiau – tai yra, egzaminų našta, jų įgyvendinimo našta sumažėja nesakau, kad ženkliai, bet tikrai sumažėja.
Noriu priminti, kad universitetams niekas neprisideda, jiems jokių savų egzaminų nereikia įgyvendinti, nes visi egzmainai lieka – tik dvi dalys lieka lietuvių ir matematikai“, – dėstė D. Žvirdauskas.
Visgi negatyvūs tokio scenarijaus veiksniai išlieka panašūs, kaip ir pirmojo scenarijaus atveju – ir toliau būtų stebimas gana didelis VBE organizuotumo krūvis mokykloms.
„Aišku, jeigu kalbėtume apie pirmą ir antrąjį scenarijus, gal mes galėtume vis tiek pasvajoti, kad mokykla įgyvendintų, tarkime, pirmąsias dalis, o atlikti antrąsias dalis (mokiniai) kažkur būtų kviečiami į arenas arba į kitus centrus, ir tuos vertinimus atliktų kiti žmonės.
Bet įvertinant mūsų valstybės sąnaudas ir išlaidas, ko gero, tai kainuotų valstybei. Kiek – reikėtų skaičiuoti“, – svarstė LŠT vicepirmininkas.
Dar vienas klausimas, pasak jo – kaip sujungti pirmosios ir antrosios dalies užduotis kitiems egzaminams.
„Kadangi kalbėjau su Nacionalinės agentūros atstovais, jie sakė, kad tikrai reikėtų pastangų, nes jeigu jas sujungtume taip mechaniškai, gautųsi gana didelės apimties egzaminas“, – tikino D. Žvirdauskas.
Trečiasis scenarijus – palikti tik vieną egzamino dalį. Jį D. Žvirdauskas įvardijo kaip žingsnį atgal.
„Tiesiog naikiname dvi dalis – lieka VBE taip, kaip buvo, berods, prieš ketverius ar penkerius metus, mokykloms sumažėja krūvis.
Negatyvūs veiksniai – kaip mes, kaip valstybė, atrodysime, suinvestavę ir pradėję tokią naujovę, ir staiga greitai atsitraukę“, – pristatė jis.
Taip pat, svarstoma, gali padidėti mokinių stresas ar atsitikti taip, kad mokiniai mažiau sistemingai mokysis.
Ketvirtasis scenarijus kalba apie tai, kad mokiniai laikytų tik lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminus, abi VBE dalis – jų ir pakaktų brandos atestatui gauti bei studijų krepšeliui paskirstyti.
Galima padiskutuoti, pridūrė D. Žvirdauskas, kad atsirastų ir trečiasis – pavyzdžiui, užsienio kalbos egzaminas.
„Nacionalinės agentūros ekspertų nuomone, jeigu ši inovacija prasidėtų, ji galėtų prasidėti tik 2029 metais – jau tuo metu pagal abiturientų skaičių, kuris turėtų būti, manoma, kad būtų galima įvertinti ir brandą, ir paskirstyti studijų krepšelį vien atsižvelgiant į tuos du egzaminus – lietuvių ir matematiką, jei būtų dvi dalys“, – aiškino D. Žvirdauskas.
Tiesa, tada kyla ir kitas klausimas – ar jaunuoliams nesumažės motyvacija mokytis visų kitų dalykų, kadangi egzaminų laikyti nebereikės.
„Ką kalbės fizikos, chemijos, istorijos, biologijos, jeigu nebus užsienio kalbos – užsienio kalbų mokytojai? Yra tik mokyklos metinis įvertinimas, o nėra egzaminų. Tokių irgi atsiranda rizikų ir vis tiek lieka klausimas, ar pavyks tą krepšelį paskirstyti“, – svarstė LŠT vicepirmininkas.
Penktasis scenarijus atrodytų taip – mokiniai būtų vertinami ir iš išorės, ir iš vidaus.
Mokiniai laikytų vieną dalį visų dalykų VBE ir tai sudarytų 80 proc. vertinimo. Kitą dalį – 20 proc. – sudarytų mokyklos metinis įvertinimas arba brandos darbo įvertinimas.
„Tai pozityvumas atsiranda tas, kad lyg ir labiau pasitikima mokykla, išlieka tam tikri validumo elementai, mokykla tarsi jaučia didesnę atsakomybę už įvertinimą, kurį vėliau validuoja universitetai.
Nes tas mokinys niekur neprapuola – atėjęs su savo įvertinimu iš bendrojo ugdymo mokyklos universitetai mato, kiek tas mokinys, vėliau – studentas – kaip jam sekasi moksluose, ir gali lyginti – koks jo įvertinimas buvo mokykoje, ir kaip jam sekasi universitete“, – argumentavo D. Žvirdauskas.
Visgi, pasak jo, neaišku, ar mes jau pasirengę tokiam pokyčiui, ar tokiu atveju universitetams neprireiktų daryti savo atrankų.
„Kiek man teko bendrauti su aukštųjų mokyklų atstovais, šiuo metu ir artimiausiu metu turbūt nelabai diskutuojama apie tokią perspektyvą, ir universitetai nelabai matytų galimybių organizuoti savo atskiras atrankas“, – akcentavo LŠT vicepirmininkas.
Taip pat kyla klausimas, ar mūsų visuomenė jau yra pasirengusi didesniam pasitikėjimui mokykla.
Ir galiausiai šeštasis scenarijus – mokiniai nelaikytų visų VBE, todėl pakaktų mokyklos metinių įvertinimų, galimai tokiu atveju vyktų aukštųjų mokyklų atskiros atrankos.
„Pilnai pasitikima mokykla, mažėja mokinių stresas, tikėtina, mokiniai nuosekliau, sistematiškiau mokosi. Kiekviena mokykla savo reputaciją siekia pagrįsti, kad vėliau išėję mokiniai parodytų, kaip jie buvo įvertinti“, – nurodė D. Žvirdauskas.
Jo paties asmenine nuomone, apie tokį scenarijų vertėtų kalbėti ir dabar, ir ateityje, bet toks sprendimas, svarstė jis, Lietuvoje greičiausiai dar būtų per daug ankstyvas.
„Iš tų šešių variantų – noriu priminti, kad jų čia galėtų būti ir 20 – man asmeniškai priimtinas ir toks labiausiai saugus, link kur mes turėtume judėti, yra antrasis variantas, bent operaciniame lygmenyje, artimiausioje perspektyvoje.
Paliekant sau galimybę diskutuoti toliau ir galvoti, kaip tą procesą tobulinti“, – pabrėžė D. Žvirdauskas.
Ką svarbu žinoti dabar?
Primename, kad jau šiemet VBE laikysiančių abiturientų laukia naujovė – išlaikymo kartelė nuo 35 taškų laikinai mažinama iki 25. Tiesa, ši kartelė bus taikoma tik du metus – per tą laikotarpį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pradės viešas diskusijas dėl tolimesnių VBE sistemos pokyčių.
Apie planus peržiūrėti egzaminų išlaikymo kartelę švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė užsiminė vos sulaukus 2025 m. VBE rezultatų. Ji ne kartą kritikavo prieš tai valdžiusius konservatorius, esą jų sprendimas pakelti egzamino kartelę nuo prieš tai buvusių 16 taškų iki 35 buvo skubotas sprendimas.
Pasak ministrės, 2025 m. VBE rezultatai būtent ir parodė, jog 35 taškų kartelė buvo per aukšta, kadangi abiturientai rengėsi egzaminams pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas, o situacijos nepagerino ir atnaujintų vadovėlių trūkumas.
Be to, per ateinančią egzaminų sesiją pirmą kartą bus leidžiame perlaikyti neišlaikytą matematikos egzaminą dar tais pačiais metais pakartotinės sesijos metu. Moksleiviai, neišlaikę A lygiu lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos VBE, galės pasirinkti kokiu kitu lygiu – A ar B – egzaminus perlaikyti.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką, tais pačiais metais perlaikyti mokiniai galėjo tik neišlaikytą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kadangi jis yra vienintelis privalomas VBE mokyklai baigti.
VBE laikomas išlaikytu mokiniui surinkus 35 taškus iš 100 susumuotų dalyko abiejų dalių galimų taškų. Galutinis egzamino įvertinimas, įrašomas į atestatą, yra skalėje nuo 40 iki 100 balų.
Primename, kad pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 1–19 dienomis, jos metu vienuoliktos (III gimnazijos) klasės mokiniai laikys pirmąsias egzaminų dalis, o dvyliktos (IV gimnazijos) klasės mokiniai – antrąsias egzaminų dalis.
Pirmoji lietuvių kalbos ir literatūros egzamino dalis organizuojama kovo 30–balandžio 3 dienomis, antroji užsienio kalbų egzamino dalis – balandžio 1–3 dienomis.
Pirmosios egzaminų dalys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, vyks elektroniniu būdu, antrosios dalys bus pateikiamos atspausdintuose popieriniuose užduočių lapuose, išskyrus informacinių technologijų egzaminą, kurio antroji dalis laikoma atliekant užduotis kompiuteriu.