Todėl ši Seimo narės konservatorės Daivos Ulbinaitės iniciatyva, jų manymu, turėtų būti vertinama labiau „kaip deklaratyvus Lietuvos siekis“, nes tokių įstatymų laikymasis tiesiog objektyviai negalės būti užtikrinamas.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, visai kita situacija susiklostytų, jeigu reikalavimai dėl vartotojų amžiaus būtų keliami, pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) mastu.
Kaip jau skelbta, Seimo narė D. Ulbinaitė siūlo įpareigoti internetinių platformų paslaugų teikėjus užtikrinti, kad jų paslaugomis nesinaudotų asmenys, jaunesni nei 16 metų, išskyrus atvejus, kai gautas tėvų sutikimas.
Susiję straipsniai
Pasak Seimo kanceliarijos Teisės departamento, nors socialinių tinklų paslaugų platformų paslaugas Lietuvoje teikiantys subjektai formaliai ir priklauso mūsų šalies jurisdikcijai, tačiau realiai Lietuva neturi jokių svertų paveikti tokių paslaugų teikimo sąlygas.
„Būdami įsisteigę kažkurioje vienoje užsienio valstybėje, jie siūlo ir teikia interneto platformos paslaugas viso pasaulio vartotojams. Teikdamos savo paslaugas tokios labai stambios pasaulinio masto įmonės dažniausiai nesivadovauja atskirų valstybių nacionaliniais teisės aktais. Lietuva, būdama nedidelė rinka tiek gyventojų skaičiumi, tiek reklamos pajamomis, praktiškai neturėtų įrankių ir galios priversti pasaulinio masto socialinių tinklų paslaugų platformas keisti savo standartizuoto veikimo principus, taikomus šimtuose valstybių. Tokios mažos rinkos kaip Lietuva nacionaliniai reikalavimai turbūt būtų vertinami per kaštų ir naudos prizmę, ir natūralu, kad prioritetas būtų teikiamas didžiosioms rinkoms“, – savo išvadoje pastebi Seimo teisininkai.
Jų teigimu, jei taisyklės dėl vartotojų amžiaus galiotų visoje ES, kuri vienija šimtamilijoninį vartotojų skaičių, teritorijoje, jų nesilaikymas grėstų reikšmingų baudų gavimu ar net milžiniškos rinkos praradimu.
Seimo teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į praktines tokių įstatymų pataisų įgyvendinimo problemas.
„Net jeigu ir platforma taikys visas protingas priemones, tačiau nepilnametis apeis sistemą, formaliai bus konstatuotas pažeidimas. Praktinio įgyvendinimo požiūriu, ši nuostata stokoja teisinio tikrumo, aiškumo ir kelia abejonių dėl proporcingos atsakomybės taikymo. (...) Manytina, kad nacionalinių reikalavimų, taikomų pasauliniu mastu veikiančioms labai stambioms įmonėms, įtvirtinimas keičiamame įstatyme turėtų būti vertinamas labiau kaip deklaratyvus Lietuvos siekis, ir kurių laikymasis tiesiog objektyviai negalės būti užtikrinamas. Kitas svarbus klausimas, kokia sankcija būtų taikoma už šio „neįgyvendinamo“ įstatyminio reikalavimo socialinių tinklų paslaugų platformų paslaugų teikėjams nesilaikymą (nes akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymas turėtų užtraukti teisinę atsakomybę)“, – svarsto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
Seimo teisininkų nuomone, vienintelė reali ir įgyvendinama įstatymo nesilaikymo priemonė būtų taikyti privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams blokuoti atitinkamą interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę. Tačiau, anot jų, svarstytina, ar tokia priemonė būtų proporcinga ir tinkama už reikalavimo dėl privalomo vartotojų amžiaus nesilaikymą.
Atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją formuojant elektroninių ryšių politiką, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) kompetenciją prižiūrėti ūkio subjektų veiklą elektroninių ryšių srityje, Seimo teisininkai siūlo dėl įstatymų pataisų gauti Vyriausybės ir RRT išvadas.
Kaip ELTA jau skelbė, siekiant apsaugoti nepilnamečius nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje, Seimo narė konservatorė D. Ulbinaitė parengė įstatymų pataisas, siūlančias uždrausti vaikams iki 16 metų naudotis socialiniais tinklais. Jaunesni negu 16 metų vaikai, jos teigimu, galėtų jais naudotis tik su patvirtintu tėvų leidimu.
„Tai yra pirmas sisteminis bandymas apibrėžti skaitmeninę pilnametystę. Tai kova už mūsų vaikų emocinę sveikatą, tai ir nacionalinio saugumo reikalas. (...) Todėl siūlau nustatyti, kad socialiniais tinklais būtų galima naudotis nuo 16 metų ir įpareigoti socialinius tinklus taikyti veiksmingas amžiaus patikrinimo sistemas, ne tik varneles“, – spaudos konferencijoje yra sakiusi D. Ulbinaitė.
Jos parengtos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, Elektroninių ryšių įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įpareigotų socialinių tinklų platformas įdiegti technologines priemones, kurios leistų realiai patikrinti vartotojų amžių. Nesilaikant šio reikalavimo, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė.
D. Ulbinaitės nuomone, dėl šios iniciatyvos laukia ilga diskusija, bet ją pradėti reikia. Jos teigimu, kasdien internetu naudojasi apie 97 proc. nepilnamečių, beveik pusė 13–17 metų paauglių savo telefoną tikrina nuolat, kas ketvirtas vaikas jau turi priklausomybę nuo išmaniojo telefono.