Alytuje įsiplieskęs konfliktas – jau ir Seime: atleista mokytoja kalba apie baimę, savivaldybės atstovas – apie daromą šou

Dėl kolegės atleidimo protestuojantys mokytojai taip pat lankysis ir Prezidentūroje, pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS).

Profsąjunga, kurioje aktyviai veikia ir atleista mokytoja M. Platūkienė, dabar pareiškė, jog dvi dienas intensyviai vykusios derybos tarp Alytaus miesto savivaldybės mero Nerijaus Cesiulio ir gimnazijos mokytojų sužlugo.

„Nors prieš pradedant kalbėta apie kompromisų paieškas ir konstruktyvų dialogą, realybėje derybos tapo spaudimo, manipuliacijų ir vilkinimo scena. Užuot sprendęs esminį – mokytojų saugumo – klausimą, meras bandė nukreipti dėmesį siūlydamas keliones, renginius, vakarėlius.

Mokytojams buvo daromas psichologinis spaudimas pasirašyti susitarimą jo deramai neišnagrinėjus, pasitelktos gąsdinimo ir klaidinimo taktikos“, – išplatintame pranešime nurodė LŠDPS.

Profsąjungos atstovai taip pat pažymėjo, kad gindamas laikinai einantį direktoriaus pareigas Aleksandrą Kirilovą, meras ignoravo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės siūlymus nušalinti A. Kirilovą bei paskirti laikiną administratorių. 

Visgi LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas tvirtina, kad bendruomenė ir toliau yra pasiryžusi siekti derybų.

„Mes pasiruošę derėtis, tačiau paskutinio susitikimo metu meras užsiminė, kad su mokytojais dabar susitiks tik pirmadienį. Tik dar nepasakė, kurį pirmadienį“, – sakė jis.

Trečiadienį į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį atvykęs LŠDPS pirmininkas A. Navickas leido suprasti, kad konfliktas gimnazijoje teigiama linkme dar nejuda. Prašoma peržiūrėti ir atitinkamus įstatymus.

„Matote konkretų atvejį, kai su labai gera mokytoja yra tiesiog susidorojama, ir nėra teisinio kelio ją grąžinti. Sako, kad eikite teisiniu keliu. Mes merui vakar aiškiai sakėme – jūs tada bent parašykite, kad jūs ją sutiksite grąžinti.

Ir meras to nesutinka. Reiškia, kad teisinio kelio nėra. Todėl mes jūsų prašome peržiūrėti 58 ir 218 Darbo kodekso straipsnį – čia yra jūsų kompetencija ir be jūsų niekas to nepadarys“, – paragino LŠDPS vadovas.

Pasak A. Navicko, laikinasis A. Ramanausko-Vanago gimnazijos direktorius Aleksandras Kirilovas neva toliau žemina ir menkina mokytojus.

„Ir nėra jokios galimybės atstovauti. Jis vakar pakeitė visos mokyklos spynas – jis turbūt tikrai geras ūkvedys, ir jis tikrai juo galėtų būti, mes neprieštarautume, bet jis tikrai nėra direktorius, nėra vadybininkas“, – aiškino profsąjungos vadovas.

Mokytojus, tęsė A. Navickas, dabar apstulbino ir Alytaus mero N. Cesiulio veiksmai.

„Meras netgi į TAMO dienyną pradėjo rašyti laiškus, kai jis mums net nesuorganizavo susitikimo su vadovu. Įsivaizudokite, prieš savaitę, kai prašėme susitikti su vadovu, pasikalbėti, ieškoti sprendimo, jis sako: aš negaliu kištis, daryti poveikio.

Šiandien jau meras rašo laiškus į TAMO – įsivaizudokite, koks yra poveikis ir kaip jį atlaikyti.

Todėl mes prašome peržiūrėti profesinės sąjungos įstatymą, kaip mums pakliūti į mokyklą, kai skambina mokytojai ir prašo pagalbos. Mes turime gauti vadovo sutikimą.

Įsivaizduokite: vadovas, kuris žemina ir menkina, jo reikia prašyti sutikimo pakliūti į mokyklą. Jis niekada neduos. Jis ateina ir rėkdamas sako eikit dirbti, ir jie nenori net išklausyti“, – Švietimo ir mokslo komitete prašė A. Navickas.

Prieš kelias dienas nuspręsta į gimnaziją siųsti psichologų ir mediatoriaus mobilią komandą, tačiau, anot LŠDPS pirmininko, pedagogus nemenkai nustebino ir atvykusios mediatorės veikimo būdai.

„Jos pagrindinės žinios labai paprastos – grįžkit į mokyklą ir ateikit po vieną pasikalbėti į Švietimo skyriaus vedėjos kabinetą. Įsivaizduokite: mediatorė, nepriklausoma mediatorė, kuriai bus irgi iš mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų sumokėta.

Apie kokią mes čia mediaciją ir pagalbą galime kalbėti?“ – klausė A. Navickas.

Tad pagrindinis mokytojų prašymas komitetui, pasak jo – užtikrinti teisinį kelią veikti.

„Jeigu mes neturime teisinio kelio, nekaltinkite mūsų, kad mes ateiname tiesiog į mokyklą“, – sakė LŠDPS pirmininkas.

A. Ramanausko-Vanago informatikos mokytoja ekspertė Loreta Mazėtytė posėdyje kalbėjo, kad antrą savaitę nedirbant mokykloje jau skauda širdį – esą darbą tęsti norėtų, bet žeidžia neteisybė.

„Aš visgi norėčiau įvardinti tą žodį, kai buvo susidorota, mano įsitikinimu, su mokytoja Meile Platūkiene, nes buvo du tyrimai gimnazijoje, du skundai, aš abiejuose dalyvavau.

Ir, mano akimis žiūrint, tai buvo šališkai vykdoma, su įvairiais pažeidimais. Aš ir vienu, ir kitu atveju pateikiau savo atskirą nuomonę, į ją niekas neatsižvelgė ir niekas nereaguoja.

Tai ir kyla tokie klausimai, ar galima komisiją sudaryti iš kelių žmonių, neapklausiant tiesioginių liudytojų, viena puse pasitikint, šiurkščiais darbo pažeidimais įvardinti tai, kas nėra tiesiogiai įrodyta“, – svarstė L. Mazėtytė.

Pasak pedagogės, po antro skundo išvadų rekomendacijose nebuvo nurodyta, kad mokytoją reikėtų atleisti, todėl laikinasis vadovas nuosprendį priėmė vienašališkai.

„Ir kas baisiausia, kad sako eikite teisiniu keliu, tai tas teisinis kelias, jeigu teisme ar ši mokytoja, ar kita mokytoja laimės tą teismą, bus išteisinta, ji į darbą negrįš, nes vadovas jos nepriims.

Tai aš irgi nesu saugi dėl savo darbo. Galbūt kažkada grįšiu į mokyklą, bent jau tikiuosi, bet gal aš po mėnesio ir pati nedirbsiu toje gimnazijoje, ir mano kolegos?

Tai žeidžia tokia neteisybė“, – kalbėjo gimnazijos informatikos mokytoja ekspertė.

Posėdyje dalyvavusi ir atleista mokytoja M. Platūkienė prisipažino jau anksčiau jautusi, kad darbo gali ir nebetekti.

„Kai aš pirmą kartą sužinojau ir gavau informaciją apie savo nušalinimą, man buvo beveik viskas aišku, kad aš greičiausiai būsiu apskritai atleista iš darbo.

Kadangi neturėjome tokios bylos Alytuje, kai būtų nušalinta, tai aš jaučiuosi iš esmės visiškai, absoliučiai sužlugdyta, nes tai, ką aš dariau 18 metų, viskas buvo sugriauta tiesiog per du mėnesius.

Net nereikia dviejų mėnesių – iš esmės tai buvo padaryta per kelias savaites. Tai niekaip neįsivaizduoju, kaip tie mokytojai, kurie nėra profesinėse organizacijose, gali atkentėti“, – sakė ji.

M. Platūkienė teigė, kad jau gauna laiškus ne tik iš mokytojų, dėstytojų, bet ir iš sveikatos sistemos darbuotojų.

„Vadinasi, šitas Darbo kodekso pakeitimas lies ne tik mokytojus, bet, ko gero, visus žmones su sutartimi“, – aiškino atleista pedagogė.

Pasak M. Platūkienės, jeigu jokių teisinių pokyčių šioje vietoje nebus, greičiausiai į švietimo sistemą ji grįžti taip ir nebegalės.

„Tai nežinau, ar mokytojas ekspertas tikrai yra nieko nevertas, ir jeigu mokinio išleidimas pamokos metu jau yra didžiausias nusikaltimas, arba mokinio prilietimas neformalioje aplinkoje, kai vyko tikrai labai draugiškas pokalbis, o kodėl jis vėliau išvirto į kažkokį kitokį, kuo mes tada apskritai esame apsaugoti kaip mokytojai?

Ir kiek aš žinau, paskutiniu metu ir mano kolegos apskritai bijojo kažką vaikams ir pasakyti, ir parodyti. Ir ką daryti su tais tada verkiančiais, kurie ateina ir pasiguosti, ir pasikalbėti?

Ar mes iš tikrųjų turime tapti tik kažkokiais dirbtinio intelekto atstovais? Bekūniais, bejausmiais? Taigi mokykla yra antri namai. Į darbą aš visą laiką ėjau kaip į šventę“, – prisipažino M. Platūkienė.

Mokytoja pridūrė, kad taip pat baigė magistro studijas, todėl galėtų dirbti ir pavaduotoja, ir vadove, bet visada norėjo dirbti būtent su vaikais.

„Deja, tokia galimybė šiuo metu man yra visiškai sunaikinta. Tai nelabai įsivaizduoju, kaip apskritai tada bendrauti su šiuolaikiniais žmonėmis, ar kaip su sistema bendrauti“, – svarstė ji.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Rakaitis savo ruožtu posėdyje tikino, kad situacija nėra tokia, kokią bando nupiešti profsąjunga.

„Profsąjunga daro šou, piarą, politikuoja“, – konstatavo jis.

G. Rakaitis nurodė, kad meras išvyko į iš anksto suplanuotą komandiruotę – savivaldybė esą dar antradienį vakare taip pat išsiuntė savo pakoreguotą pasiūlymą deryboms, tad sakyti, kad jos žlugo, nebūtų teisinga.

„Tai tikrai nėra taip iš mūsų pusės“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius.

Jis prisiminė ir praėjusią savaitę vykusį profsąjungos vizitą į savivaldybę.

„Antradienį atvyko profsąjunga į Alytų, nuvyko į gimnaziją ir sužlugdė, nutraukė mokymosi procesą, suskaldė visuomenę, tėvus, mokytojus, mokinius, užėmė gimnazijos patalpas, tada su triukšmu atėjo į savivaldybę, užėmė čia patalpas.

Žinote, pas mus rytais ateina miestiečiai tvarkytis dokumentų po netekčių ar panašiai. Jiems buvo neįdomu – jie šoko, dainavo, linksma savivaldybėje čia buvo labai. Bandėme kalbėtis su atėjusiais, bet darė tiesiog turgų“, – dėstė G. Rakaitis.

Pasak Alytaus savivaldybės administracijos direktoriaus, iš pradžių pagrindinis profsąjungos prašymas buvo daryti neteisėtą spaudimą gimnazijos laikinajam vadovui, kad jis pakeistų savo sprendimą. Su tuo sutikti nebuvo galimybės, tad tąkart pokalbis ir baigėsi.

Visgi, tęsė jis, profsąjunga toliau darė šou mokykloje ir mieste, savivaldybės atstovai bandė spręsti situaciją ir aiškintis, kvietėsi mokytojus ir inicijavo pokalbius.

„Ta antra pusė atėjo su trimis savo reikalavimais, tai kai baigėme susitikimą, jų reikalavimų skaičius išaugo nuo trijų iki aštuonių ar devynių. Gal apie porą valandų mes tarėmės, derėjomės ir mes sutikome patenkinti 90 procentų jų tų reikalavimų. (...)

Derybos toks dalykas – reikia pagalvoti, gal pasitarti, tai sutikome, jie išėjo tartis. Kitą dieną gauname vėl naują sąrašą – tame sąraše jau 26 reikalavimai. Klausykit, gerbiamieji, ar čia normalu, ar čia derybos?“ – svarstė G. Rakaitis.

Jis taip pat teigė, kad derybas profsąjunga tik vilkina ir imituoja.

„Suprantu, kad profsąjungos darbas yra ginti mokytojus, bet kas šioje situacijoje apgins vaikus?

Dar norėčiau papasakoti, nuo ko prasidėjo visa šita istorija. Meras rudenį gauna iš Švietimo ministerijos skambutį, kas ten pas jus gimnazijoje darosi“, – kalbėjo administracijos vadovas.

„Yra filmuota medžiaga. Ne klasėje, o muziejaus patalpoje, kaip mokytoja paėmusi už sprando, už kaklo tampo tą vaiką, tai ar čia normalu? Dabar tariamės su teisininkais, žiūrėsime, jeigu bus galimybė, gal viešinsime tokius dalykus“, – kalbėjo G. Rakaitis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė savo ruožtu pasiūlė pakeisti laikinąjį mokyklos direktorių. 

„Siūlome pakeisti laikinąjį direktorių kitu laikinuoju direktoriumi tam, kad vis dėlto toks nešališkas asmuo suvienytų kolektyvą, nuimtų tas įtampas“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė. 

„Manau, kad savivaldybė ir eis tuo keliu“, – sakė ministrė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovė akcentuoja, jog būdų išspręsti šią problemą yra, tačiau, pasak jos, tai turi būti daroma teisiniu keliu. 

„Šiandien kreipiausi į abi puses: tiek į profesinės sąjungos lyderius, tiek į mokytojus ir savivaldybę, kad tikrai turime galvoti apie vaikus, eiti spręsti šią problemą teisiniu keliu“, – žurnalistams sakė ministrė. 

„Yra Darbo ginčų komisija – labai kviečiau mokytoją kreiptis, yra teismas, kur būtų galima sudaryti ir taikos sutartį – tų sprendimų tikrai yra daug. Šiandien emocijos jau turi pasibaigti“, – akcentavo ji. 

Primename, kad Alytaus švietimo bendruomenė griežtai pasmerkė A. Ramanausko-Vanago gimnazijos direktoriaus sprendimą dėl smurto prieš mokinius atleisti etikos mokytoją M. Platūkienę. Protestuodami prieš sprendimą atleisti kolegę dalis gimnazijos mokytojų nusprendė stabdyti ugdymo procesą.

Praėjusią savaitę švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė kreipėsi į savivaldybę prašydama sudaryti nešališką komisiją, kuri spręstų situaciją dėl gimnazijoje kilusio streiko.

Ministerija įpareigojo Nacionalinę švietimo agentūrą kreiptis Valstybinę darbo inspekciją, kad ši įvertintų, ar nebuvo pažeistos su darbo santykiais susijusios procedūros.

Savo ruožtu LŠDPS pirmadienį kreipėsi į premjerę I. Ruginienę, atkreipdama dėmesį į A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje susiklosčiusią situaciją.

Anot profsąjungos, mokykloje fiksuojami galimi teisės aktų pažeidimai, o institucijų neveiklumas kelia grėsmę ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir demokratinės valstybės principams.