Tarnybos teigimu, dėl jų gali susidaryti prielaidos piktnaudžiavimui, neteisėtiems susitarimams bei pakenkti vairuotojų profesinei kvalifikacijai ir viešajam interesui.
STT nustatė, kad teorinės ir praktinės dalies kompetencijų egzaminai kai kuriais atvejais gali vykti nepakankamai skaidriai, o egzistuojančios kontrolės priemonės yra nepakankamai efektyvios.
Tarnybos duomenimis, pasitaikė atvejų, kai, vykdant teorinės dalies egzamino tikrinimą, mokymo įstaigos patalpos buvo užrakintos, o įstaigos nurodytais telefono numeriais susisiekti nepavyko.
Susiję straipsniai
Atsakingiems specialistams taip pat nebuvo suteikta galimybė stebėti kompetencijų vertinimo vykdymo, nors, pagal jų turimus duomenis, vertinime tariamai dalyvavo 31 asmuo.
Taip pat pažymima, jog vairuotojų profesinį mokymą organizuojančios vairavimo mokyklos pačios moko ir pačios įvertina, ar žmogus išlaikė egzaminą.
„Praktiniai vertinimai nėra filmuojami ar kitaip fiksuojami, todėl nėra jokių įrodymų, kaip jie iš tikrųjų yra organizuojami. Be to, patikrinimus atliekančios institucijos nustato daug pasikartojančių pažeidimų, o teorinės dalies egzaminą išlaiko beveik 100 proc. mokinių. Tai kelia rimtų abejonių, ar mokymai iš tiesų vyksta realiai, ar kai kuriais atvejais diplomai gali būti išduodami formaliai – faktiškai už pinigus, be realaus asmens dalyvavimo mokyme“, – pranešime nurodo STT.
Korupcijos rizikos analizė taip pat parodė trūkumų licencijuojant profesinio mokymo teikėjus.
Anot STT, gali pasitaikyti atvejų, kai licencijos suteikiamos mokymo įstaigoms, kurios neturi visų mokymui reikalingų išteklių.
„Nustatyta atvejų, kuomet vairavimo mokykla neturi visų mokymui reikalingų išteklių, kadangi mokymo priemonių apžiūros metu nustatyta, kad vienos sunkiasvorės transporto priemonės kėbule yra sukrautos naujos ir naudotos padangos, indai su skysčiu, plastikiniai maišai, ant kėbulo sienos kabo tik vienas tvirtinimo diržas. Lieka neaišku ar transporto priemonė yra techniškai tvarkinga ir ar gali būti naudojama mokymo procese, todėl buvo konstatuota, jog mokomosios mašinos kėbulas buvo naudojamas sandėliavimo tikslais“, – teigė STT.
Be to, pažymima, kad mokymo tiekėjų kontrolė yra fragmentiška – trūksta koordinavimo, aiškių atrankos kriterijų ir reikiamų žmogiškųjų išteklių. Todėl, anot STT, vienos įstaigos tikrinamos dažniau nei kitos. Be to, net ir nustačius pažeidimus, realios atsakomybės praktikoje beveik nėra pritaikoma.
Atsižvelgdama į nustatytas galimas korupcijos rizikas, STT pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centrui bei Nacionalinei švietimo agentūrai siūlymus dėl vairuotojų formaliojo profesinio mokymo ir kvalifikacijos suteikimo priežiūros proceso tobulinimo, pertvarkant kompetencijų vertinimo organizavimą ir stiprinant priežiūros bei kontrolės mechanizmus.
Tarnyba taip pat nurodo pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimai fiktyviai vykdymo vairuotojų mokymo. Jį baigus ir bylą perdavus teismui, visuomenė bus informuota apie jo rezultatus.