1990-aisiais Lietuvos žmonės pasirinko nepriklausomybę. Nors netrūko abejojančių, ar maža šalis gali išsivaduoti iš sovietinių gniaužtų, Lietuva pasirinko tikėti, nebijoti ir siekti to, kas tuomet atrodė neįmanoma.
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams galime didžiuotis tuo, ką sukūrėme. Ne tik iškovojome nepriklausomybę, bet ir tapome Europos Sąjungos ir NATO nare, mūsų ekonomika nuo 2005 metų paaugo trigubai, o Lietuvos jaunimas šiandien įvardijamas laimingiausiu pasaulyje.
Tačiau kokia yra mūsų ambicija šiandien?
Susiję straipsniai
Esu įsitikinęs, kad vienu pagrindinių Lietuvos tikslų (šalia gynybos) turi tapti švietimas. Tiksliau, turime siekti turėti stipriausią švietimo sistemą Europoje.
Kol kas šioje srityje esame tik vidutiniokai. Pagal tarptautinį PISA mokinių gebėjimų tyrimą Lietuva Europoje užima apie 20 vietą. Tuo metu Estijos švietimo sistema laikoma geriausia Europoje, užtikrintai aukštyn kopia ir Latvija.
Matydamas šiuos kaimynų rezultatus, aš jaučiu tikėjimą. Jei jiems pavyko, vadinasi, galime ir mes. Tačiau tam, kad ambicija taptų realybe, ja turi patikėti ne keli žmonės ar viena institucija. Ja turi patikėti visa šalis.
Vargu, ar sutiksime žmogų, kuris pasakytų, kad švietimas nėra svarbu. Bet verta priminti, kad švietimas Lietuvai šiandien turi daug gilesnę prasmę.
Rusijos agresija, pasaulyje stiprėjančios antidemokratinės jėgos kaip niekada primena, kad laisvė ir saugumas nėra savaime suprantami. Valstybės stiprybę lemia ne tik kariuomenė ar gynybos biudžetas – ją lemia ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas, pilietiškumas.
Stipri švietimo sistema augina ne tik specialistus ekonomikai. Ji augina piliečius – žmones, kurie supranta savo valstybės vertę, geba atsispirti dezinformacijai, prisiima atsakomybę už bendruomenę ir šalį.
Kitas šiandienos Lietuvos iššūkis – demografija. Esame ir taip nedidelė valstybė, o gimstančių vaikų skaičius toliau mažėja. Tai reiškia, kad kiekvieno šalies vaiko potencialas tampa dar svarbesnis.
Mažai valstybei žmonės yra svarbiausias išteklius. Neturime milžiniškų gamtos turtų ar didžiulės rinkos. Mūsų stiprybė visada buvo išsilavinę, kūrybingi ir iniciatyvūs žmonės. Todėl švietimas yra svarbiausia investicija į Lietuvos ateitį.
Svarbu suprasti ir tai, kad švietimas nėra vien Vyriausybės ar ministerijų atsakomybė.
Didžiulę įtaką turi savivaldybės – merai ir jų komandos sprendžia, kokios bus mokyklos jų miestuose ir miesteliuose. Mokyklų vadovai kuria kultūrą, kuri arba skatina ambiciją, arba leidžia pasitenkinti vidutiniškumu. Mokytojai kasdien formuoja jauno žmogaus santykį su žiniomis ir su valstybe.
Tėvai gali kelti aukštus lūkesčius ir aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime. Verslas gali prisidėti patirtimi, idėjomis ir investicijomis, taip padėdamas švietimui geriau atliepti šiandienos pasaulį. Pilietinė visuomenė gali telkti bendruomenes, kelti svarbius klausimus ir padėti formuoti švietimo kryptį.
Net ir mokiniai turi savo balsą ir atsakomybę – jie gali reikalauti kokybės, siūlyti savo idėjas, dalyvauti mokyklos kūrime.
Trumpai tariant, kokybiškiausias švietimas gali būti visų mūsų pasirinkimas.
Žinoma, jeigu norime būti tarp geriausių, turime aiškiai suprasti, ką reiškia stipri švietimo sistema. Tai nėra sistema, kurioje visoms mokykloms taikomas vienodas kurpalius. Priešingai – joje klesti pasitikėjimas kokybiškais mokyklų vadovais ir mokytojais, drąsa ieškoti naujų sprendimų ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio.
Tokiose mokyklose vaikai mokosi ne tik atsakinėti į egzaminų klausimus. Jie mokosi kritiškai mąstyti, kurti, bendradarbiauti ir prisiimti atsakomybę. Būtent šios savybės leidžia žmogui kurti vertę pasaulyje, kuriame technologijos ir dirbtinis intelektas keičia daugelį profesijų.
Gera švietimo sistema taip pat tiki kiekvienu vaiku. Ji nepalieka nė vieno nuošaly ir siekia padėti kiekvienam atskleisti savo potencialą – nepriklausomai nuo to, kur jis gimė ar kokioje mokykloje mokosi.
Mes tikrai galime turėti tokią sistemą, tačiau tai neįvyks savaime. Jei ir toliau tenkinsimės vidutiniška kokybe, rizikuojame likti ten, kur esame šiandien – kažkur per vidurį. Tuo metu mūsų kaimynai judės pirmyn, o jų vaikai bus geriau pasiruošę ateities iššūkiams.
Silpnesnis švietimas reiškia ir daugiau nei ekonominę stagnaciją. Tai reiškia ir silpnesnį pilietiškumą, mažesnį visuomenės atsparumą propagandai ir išorės spaudimui bei didesnį Lietuvos pažeidžiamumą išorės (ir vidaus) grėsmėms.
Todėl verta prisiminti pamoką, kurią mums paliko Kovo 11-oji. Didžiausi pokyčiai prasideda tada, kai visuomenė išdrįsta turėti didelę ambiciją ir dėl jos susitelkia. Prieš trisdešimt šešerius metus susitelkėme dėl laisvės. Šiandien galime susitelkti dėl ateities.
Juk Lietuva stipri tiek, kiek stiprūs jos žmonės. O žmonės stiprūs tiek, kiek stiprus švietimas.
Apie „Švietimas #1“
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ – tai ne pelno siekianti, Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta organizacija, vienijanti lyderius, kurie siekia kurti pažangią, pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.