Kaip mokytojus ne tik prisikviesti, bet ir išlaikyti: kalba apie esminį faktorių, jau parengtas ir planas

Kaip reikėtų efektyviai spręsti šiuos iššūkius ir ką daryti, kad mokytojo kelią pasirinkę jauni žmonės per pirmuosius darbo metus jo neišsigąstų ir galiausiai nepasuktų kitomis kryptimis?

Apie tai diskutuota didžiausiame portalo Lrytas surengtame švietimo forume „Švietimo kodas“. Diskusijoje „Mokytojai, mokytojai, mokytojai: kas svarbiau – kiekis ar kokybė?“ pristatytas ir naujasis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) planas, ir realūs pavyzdžiai, kaip šiandien būtų galima dar labiau auginti mokytojo profesijos prestižą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės patarėjas Tomas Bičiūnas patikino, kad ministerija akylai stebi situaciją dėl pedagogų trūkumo, mato statistinius duomenis ir identifikuoja problemas. Jau parengtas ir specialus planas.

„Nuolat dirbame, diskutuojame su įvairiais socialiniais partneriais ir tas problemas sprendžiame. Visai neseniai į viešąją erdvę išėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtas dokumento, kuris vadinasi „Pedagogų pritraukimo ir išlaikymo darbo vietoje priemonių planas“, projektas.

Aš, kaip buvęs mokytojas, galiu pasakyti, kad tokių priemonių, kurios yra numatytos plano projekte, iki šiol dar nėra buvę. Svarbiausia, kad mums pavyktų jas įgyvendinti“, – kalbėjo ministrės patarėjas.

Paprašytas tą planą pristatyti ir įvardinti tris dalykus, kurie iki šiol buvo negirdėti, T. Bičiūnas pirmiausia išskyrė įvairiapusę pagalbą mokytojams.

„Norime atliepti poreikius ir suteikti tikslingą pagalbą mokytojams – tai yra psichologinę ir teisinę pagalba. Siekiame sukurti psichologinės pagalbos teikimo sistemą, psichologų konsultacijas mokytojams pagal poreikį.

Jeigu atsirastų poreikis, mokytojai galės konsultuotis ne su savivaldybės administracijoje dirbančiu, bet su nepriklausomu teisininku“, – aiškino T. Bičiūnas.

Pasak ministrės patarėjo, pirmaisiais ir antraisiais mokytojo darbo metais prie atlyginimo ketinama skirti ir finansinę paramą. Taip pat planuose – mentorystės grandies stiprinimas.

„Kai jaunas žmogus ateina dirbti į mokyklą, jam tikrai reikalinga pagalba. Todėl norime, kad pirmaisiais darbo metais nenutrūktų ryšys su aukštojo mokslo darbuotojais.

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė prisipažino, kad yra viena iš tų laimingųjų mokyklų vadovų, kuriems dar neiškyla problema, jog reikėtų į darbą priimti nekvalifikuotus mokytojus. Tačiau esą jau buvo tokių atvejų, kai reikėjo priimti dar pedagogiką tik studijuojančius jaunuolius.

Tam reikia tiesiog truputį drąsos. Tuomet geriausia mentorystė yra mokykloje, ir mokykla tokiu būdu užsiaugina labai stiprius mokytojus. Tokia yra mano praktika, tokia yra mano patirtis“, – aiškino J. Lazdauskienė.

Pasak jos, žvelgiant į mokyklos kolektyvą tikrai kyla dilema, kaip padaryti, kad kiekvienais metais mokytojų bendruomenė truputį pajaunėtų, todėl pati ypač žvalgosi į žmones, kurie ateina dirbti, pavyzdžiui, mokinio padėjėjais.

„Ir atėję mokinio padėjėjai labai dažnai atsiskleidžia kaip pedagogai. Jie nežino, kokio dalyko mokytojais norėtų būti, bet jie tiesiog nori būti mokytojais“, – teigė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos vadovė.

J. Lazdauskienės teigimu, jeigu žmogus studijuoja aukštojoje mokykloje ir turi galimybę stažuotis, nuosekliai atlikti praktikas mokykloje, o pačioje mokykloje gauna stiprią mentorystę, tikėtina, kad tas žmogus po dvejų metų iš darbo neišeis.

Visgi statistika verčia sunerimti: Lietuvoje apie 50–60 proc. jaunų pedagogų palieka darbo vietą mokykloje per pirmus dvejus metus. Kaip keisti situaciją?

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerės Linos Kaminskienės, diskutuodami apie mokytojų trūkumą turime nepamiršti ir vienos svarbios linijos – mokytojo parengimo kokybės.

„Yra tyrimai, kad geri mokytojai tą pačią ugdymo programą gali įveikti per pusmetį. Blogi mokytojai neįveikia – galbūt tie, kuriems trūksta ir patirčių, ir galų gale kompetencijų.

Kiekviename sektoriuje mes visada atsiremiame į stipriausius, kurie tikrai padaro daugiau, kurie veda į priekį“, – kalbėjo kanclerė.

Pasak L. Kaminskienės, mes daug diskutuojame, kaip maksimaliai pritraukti naujų mokytojų, bet taip pat turime ir tyrimų, kurie rodo, kad greitas pedagogo parengimas beveik garantuoja ir greitą išėjimą.

„Mūsų skaičiai per maždaug penkerius metus pasikeitė tuo, kad iš atėjusių pirmakursių dirbdavo maždaug 30 proc., o dabar dirba 78–80 proc. Tai jau iš karto didžioji dalis studentų yra įsitraukę ir yra įsitraukę ne į pardavimus, ne į kažkokias kitas veiklas, bet būtent yra dirbantys mokyklose“, – aiškino VDU Švietimo akademijos kanclerė.

Ir tada, tęsė ji, nutinka taip, kad atėjus trečiam ar ketvirtam kursui jauni žmonės jau pavargsta nuo šio darbo, jiems nėra paprasta tuo pačiu metu ir studijuoti, ir dirbti.

„Ką tai mums sako? Tai yra aiški indikacija, kad tikrai mums reikia pergalvoti ir savo studijų programas, kad mes kaip tik irgi esame kažkiek inertiški, aukštosios mokyklos, ir kad ir čia pokyčiai nevyksta labai greitai.

Bet tiesa tokia, kad mes nebegalime gyventi tokiu pačiu modeliu, kokį mes turėjome iki šiol“, – konstatavo L. Kaminskienė.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė atkreipė dėmesį, kad per penkerius metus stebi gerokai gausesnį į pedagogikos krypties programas stojančiųjų jaunuolių skaičių.

„Bet čia reikia paminėti, kad valstybė priėmė reikiamus sprendimus – tai ir skatinamosios atitinkamos stipendijos, kad studentai neišeitų darbuotis kažkur į nekvalifikuotą darbą ir skirtų laiko studijoms, nes pedagogikos studijos iš tiesų yra pakankamai sudėtingos.

Skaičiai tikrai išaugę – kai kuriose programose du kartus, tris kartus, priklausimai ir nuo to, kokį žmonės mato poreikį, kad bus darbo vietų“, – aiškino R. Bilbokaitė.

Visgi, jos teigimu, šiandien vis dar stokojame mokytojų dalykininkų aukštesnėms klasėms, ypač tiksliųjų mokslų. Čia valstybė, priminė VU Šiaulių akademijos direktorė, taip pat pasitelkia STEAM centrus, neformalų ugdymą, kad galbūt sudomintų daugiau mokinių ir jie rinktųsi šias disciplinas tiek egzaminams, tiek vėliau – ir studijoms.

„Tad einame gera linkme, matome labai gražias tendencijas, ir taip pat matome gana didelį skaičių persikvalifikuojančių mokytojų“, – pastebėjo R. Bilbokaitė.

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos III kl. ugdymo krypties klasės mokinys Augustas Maciulevičius yra vienas iš tų jaunų žmonių, kurie jau netrukus turėtų įžengti į mokytojo kelią. Dabar vaikinas mokosi pedagoginėje klasėje, į kurią atvyksta VDU dėstytojai. Bent pusė Augusto bendraklasių jau yra apsisprendę būti mokytojais.

Anot jo, natūralu, kad jaunesniems mokytojams gali būti lengviau suprasti ir palaikyti ryšį su moksleiviais, bet jis pats savo aplinkoje turi puikių pavyzdžių, kai ir šiek tiek vyresni mokytojai atranda kelią į vaikų širdis.

„Sakyčiau, mokytojo profesija yra patraukli vien dėl to, kad kaip ir suteikia tos jaunystės. Mokytojas niekada nepasensta – eina į tas naujoves, atsiranda kažkas ir jis viską žino. (...)

Aišku, praranda nervų ląstelių, bet čia jau mes kalti, ne mokytojai. Bet jos atsinaujina“, – šmaikštavo Augustas.

Ne paslaptis, jog mokytojui labai svarbu, kad mokykla juo pasitikėtų ir jį vertintų. Pasak Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorės J. Lazdauskienės, būtų puiku, jeigu būsimieji mokytojai labai stipriai aukštojoje mokykloje galėtų mokytis ir psichologinio atsparumo.

„Turi atsirasti tokios programos, kad jaunas žmogus jau aukštojoje mokykloje suprastų, jog atėjus į mokyklą ištiks gyvenimas. O jis yra labai įvairus, ir tam būtų pasiruošęs. Tai galėtų būti jau vienas labai stiprus žingsnis“, – kalbėjo progimnazijos vadovė.

Svarstydama apie tai, kodėl iš darbo išeina dar visai jauni mokytojai, kaip problemą J. Lazdauskienė įvardijo ir daugiadarbystę. Esą būtų daug geriau, jei į mokyklas ateitų mokytojai, galintys dėstyti ne vieną dalyką, nes tada vadovui jį padaryti lojaliu vienai konkrečiai mokyklai būti paprasčiau, kaip ir pačiam jaunam žmogui.

Progimnazijos vadovė įsitikinusi, kad mokyklų kultūros yra skirtingos ir paprastai jauni žmonės neišeina iš tų mokyklų, kuriose jie jaučiasi saugiai, kur yra stipri mentorystė, kur neužgesinama jų iniciatyva, yra erdvės saviraiškai. Jauni mokytojai esą neišeina iš tų mokyklų, kuriose į kolektyvą priimama lygiomis teisėmis.

„Todėl yra labai svarbu juos įvesti į kolektyvą, nepaleisti, dažnai pasikalbėti, suvesti su kolegomis, kuriuos jie gali laikyti draugais“, – patarė J. Lazdauskienė.

Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjo T. Bičiūno, tyrimai rodo, kad nemažas procentas mokytojų darbe patiria stresą ir jaučia perdegimą, tad planuojama pokyčių kryptis dėl dar vieno aspekto – biurokratinės naštos mažinimo.

„Vėl grįžtu prie minėto plano – viena iš priemonių plane yra biurokratinės naštos mažinimas mokyklose. Kviesime mokyklų bendruomenes, kitus socialinius partnerius teikti siūlymus, kaip jie mato, ką reikėtų padaryti, kokių perteklinių dokumentų pildymo, duomenų rinkimo mokyklose reikėtų atsisakyti.

Siūlymai turėtų ateiti iš švietimo bendruomenės, o ne tik iš ministerijos“, – aiškino T. Bičiūnas.

Patarėjo teigimu, brandinama mintis pakviesti mokyklas dalyvauti „pilotiniame“ projekte dėl biurokratinės naštos mažinimo.

„Pamėginti sumodeliuoti mokytojų darbą taip, kad jie daugiausia laiko skirtų pamokų vedimui, jų pasiruošimui, kitoms ugdomosioms veikloms bei atliktų tik esmines – tėvų informavimo ir pažangos fiksavimo dienyne pareigas“, – kalbėjo jis.

Anot ministerijos atstovo, labai svarbu ir tai, kiek patys mokyklos vadovai yra pasirengę atremti iššūkius, priimti inovacijas, kiek gali paveikiai pakviesti savo organizaciją eiti inovacijų keliu.

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė J. Lazdauskienė tikino, kad šiandien mokytojų trūkumo klausimu skiriasi ne tik didmiesčiai nuo regionų, bet skiriasi ir patys regionai. Tad naudingas namų darbas čia būtų sudaryti žemėlapį ir aiškiai žinoti, ko kokiam regionui, kokių specialistų ten reikia.

„Kai kalbame apie biurokratiją, kad mokytojai pabėga ir pervargsta, tai pradėkime nuo to, kiek tie vadovai yra apkrauti biurokratija. O mokytojas yra paskui apkraunamas biurokratija tiek, kiek vadovui neužtenka drąsos juos atlaisvinti nuo biurokratijos.

Tai iš tiesų vadovas gali atlaisvinti nuo biurokratijos, bet žiūrėkite, kokia ta sąlyga – savo galva“, – aiškino progimnazijos vadovė.

„Ministerija, atlaisvinkite ir mus“, – prašė J. Lazdauskienė.

„Noriu atliepti prašymą – tikrai atlaisvinsime“, – jai atsakė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas, pridūręs, kad jau minėtame plane laukia pokyčiai ir dėl mokytojų atestacijos lankstumo. Pavyzdžiui, mokytojų atestacija nebus siejama su darbo stažu.

Paklausti, ką patys asmeniškai darys dėl mokytojo profesinės gerovės, moksleivis A. Maciulevičius pažadėjo, kad stos į pedagogiką ir pabandys nebūti vienu iš tų, kurie išeina per pirmuosius metus.

Tuo metu VU Šiaulių akademijos direktorė R. Bilbokaitė paskatino pedagogus didžiuotis savo profesija.

„Mes tiesiog labai didžiuojamės tais ir tomis, kurie ir kurios renkasi pedagogo profesiją – labai linkiu tą daryti aktyviai ir kiekvieną kartą didžiuotis, nes mes kuriame švietimo ateitį, mes padedame kurti visuomenę. Tai labai ačiū visiems, kurie tą daro“, – sakė ji.

„Aš priminsiu – esu iš iniciatyvių mokyklų vadovų grupės, kuri siekia, kad į mokyklas ateitų labai kompetentingi, pasiruošę jauni žmonės. Tai ministerija, mes ateisim“, – taip pat patikino ir vienos iš Tauragės progimnazijų vadovė J. Lazdauskienė.

„Mes atveriame duris, langus, esame atviri ir ne tik jauniems žmonėms, bet ką mes matome, tai iš tikrųjų ir atveriame, ir atversime duris dar plačiau ir tiems 50-mečiams, kurie praėjo įvairius karjeros žingsnius, bet kurie taip pat gali ateiti į mokyklą.

Ir man atrodo, kad tai yra būtent ta karta, kuri ir atves Lietuvą į švietimo numeris vienas poziciją“, – užbaigė VDU Švietimo akademijos kanclerė L. Kaminskienė.