„Jei nori ką nors gauti – turi ką nors ir duoti“: ragina įmones atsigręžti į pameistrystę

Nuo 2020 metų šiame mokymo centre pameistrystę baigė 242 jaunuoliai, dar 39 mokosi šiuo metu. Tarp populiariausių programų – transporto priemonių remontininko, suvirintojo, individualios priežiūros darbuotojo.

Loreta Baltuškienė, Utenos regioninio profesinio mokymo centro direktorė, sako, kad į pameistrystės procesą įtraukiami ne tik mokytojai ir mokiniai, bet ir vietos verslas. Darbdaviams svarbu, kad specialistai galėtų iškart įsilieti į darbo procesus.

„Pameistrystės principas paprastas – didžioji dalis mokymosi vyksta įmonėje, kur mokinys dirba kartu su patyrusiu meistru ir mokosi atlikdamas užduotis. Tuo pačiu metu mokymo centre jis įgyja teorinių žinių, kurios padeda suprasti technologinius procesus, saugos reikalavimus ir profesijos pagrindus. Tokia sistema jaunam žmogui suteikia aiškesnį supratimą apie pasirinktą profesiją“, – pasakoja L. Baltuškienė.

Pameistrystė ypač aktuali jaunuoliams, kurie nori greičiau įsilieti į darbo rinką. Pasak mokymo centro vadovės, ne paskutinę vietą užima ir finansinė motyvacija.

„Pameistrys vienu metu ir mokosi, ir kaupia darbo stažą, o tai suteikia didelį pranašumą darbo rinkoje. Jam mokamas darbo užmokestis, todėl nereikia rinktis tarp studijų ir darbo. O po mokslų baigimo dažniausiai iškart liekama dirbti toje pačioje įmonėje“, – kalba L. Baltuškienė.

Galimybė ne tik įgyti profesinių žinių, bet ir suprasti darbo aplinkos ritmą bei atsakomybes itin svarbi jaunam žmogui, kuris dar tik pradeda savo profesinį kelią ir dažnai neturi aiškaus supratimo apie pasirinktą sritį.

„Dirbdamas įmonėje, mokinys iš arti mato, kaip veikia technologiniai procesai, kokie yra kokybės reikalavimai ir kokių įgūdžių iš tikrųjų reikia kasdieniame darbe. Tokia patirtis padeda išvengti atotrūkio tarp teorijos ir praktikos, kuris kartais pasitaiko tradicinėse mokymo formose. Be to, pameistrystė leidžia mokiniui užmegzti ryšius su darbdaviais, kurie gali tapti svarbiais partneriais jo profesinėje karjeroje“, – priduria Utenos regioninio profesinio mokymo centro direktorė.

Pasak pašnekovės, darbdaviai, kurie yra susipažinę su pameistryste, noriai bendradarbiauja, nes gali paruošti specialistą pagal savo specifinius poreikius. Tai puikus būdas įvertinti būsimo darbuotojo motyvaciją ir gebėjimus dar mokymosi proceso metu.

L. Baltuškienė prisimena, kad pameistrystė Lietuvoje ilgą laiką buvo daugiau teorinė sąvoka.

„Situacija pradėjo keistis 2017 metais, įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, kuris pameistrystės sutartį įtvirtino kaip oficialią darbo sutarties rūšį. Tai reiškė, kad pameistrys tapo darbuotoju, gaunančiu darbo užmokestį, kuris negali būti mažesnis nei minimalioji mėnesinė alga“, – atkreipia dėmesį mokymo centro vadovė.

Dar vienas svarbus žingsnis buvo aiškaus mokymosi laiko pasiskirstymo nustatymas. Pagal galiojančią tvarką, ne mažiau kaip 70 proc. mokymosi laiko turi vykti darbo vietoje, o mokymo įstaigoje – ne daugiau kaip 30 proc. Tokia struktūra leidžia užtikrinti, kad didžioji dalis įgūdžių būtų įgyjama realioje darbo aplinkoje.

Profesinio mokymo programos tapo modulinės. Darbdaviai gali pasirinkti konkrečius modulius, kurie geriausiai atitinka jų įmonės technologinius procesus. Tai suteikia daugiau lankstumo ir leidžia mokymo turinį pritaikyti prie verslo poreikių.

Svarbų vaidmenį pameistrystės plėtroje suvaidino ir Europos Sąjungos investicijos. ES struktūrinių fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis buvo atnaujinta Utenos regioninio profesinio mokymo centro infrastruktūra, įsigyta moderni įranga ir pagerintos profesijos mokytojų techninės ir skaitmeninės kompetencijos.

„Tai leido mokiniams mokytis su technologijomis, kurios naudojamos šiuolaikinėse įmonėse. Dėl to pameistriai į darbo vietas ateina geriau pasirengę ir greičiau adaptuojasi. Šios investicijos taip pat sustiprino bendradarbiavimą su verslu, nes įmonės mato, kad mokymo centras gali pasiūlyti modernią ir darbo rinkos poreikius atitinkančią mokymo aplinką“, – teigia L. Baltuškienė.

Prie pameistrysčių skatinimo regione reikšmingai prisidėjo trejus metus Europos socialinio fondo agentūros įgyvendinamas projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“. Projekto dėka Utenos regione jau 280 mokinių turėjo galimybę mokytis pameistrystės būdu ir regiono verslo įmonėms bei profesinio mokymo įstaigoms atiteko daugiau kaip 1,5 milijono eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšų. Pameistrystės projektas regione vyksta iki 2026 metų balandžio mėnesio, todėl pameistrystės būdu besimokiusių mokinių skaičius dar didės.

Utenos regioniniame profesinio mokymo centre gana dažnos situacijos, kai pirma susirandamas darbas, o po to einama mokytis. Anot L. Baltuškienės, ši tendencija vis labiau pastebima tiek regione, tiek visoje Lietuvoje.

„Įmonės neretai priima jaunus žmones į pagalbinius ar žemesnės kvalifikacijos darbus. Įžvelgę potencialą, darbdaviai skatina juos įgyti formalų profesinį išsilavinimą, kad galėtų dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus, atlikti sudėtingesnes technologines operacijas“, – kalba ji.

Tokie jaunuoliai dažnai renkasi ilgos trukmės pameistrystę, nes gali toliau dirbti savo įmonėje, mokymasis vyksta darbo vietoje, mokykla derina modulius pagal įmonės poreikius, taigi išsilavinimas įgyjamas netrukdant darbo santykiams.

L. Baltuškienė sako, kad Utenos regiono darbdaviai, ypač iš gamybos, paslaugų ir technologijų sektorių, aktyviai bendradarbiauja ir siunčia savo darbuotojus į centrą, kad šie įgytų trūkstamų kompetencijų bei kvalifikacijos pažymėjimus modulių, reikalingų konkrečioms darbo funkcijoms.

Pasak L. Baltuškienės, ryšių tarp mokymo centro ir įmonių kūrimas reikalauja abipusio pasitikėjimo ir nuolatinio dialogo. Bendradarbiavimas užmezgamas per pramonininkų asociacijas, prekybos, pramonės ir amatų rūmus, per Utenos, Panevėžio ir kitų regionų pramonės įmones ar jau anksčiau praktikos metu bendradarbiavusias įmones.

Darbdaviai aktyviai dalyvauja planuojant mokymo turinį, diskutuojant apie programų struktūrą ir vertinant mokinių kompetencijas. Vadovės teigimu, tai užtikrina, kad mokymo procesas būtų orientuotas į rinkos poreikius, o įgytos kvalifikacijos – vertingos darbo rinkoje.

„Mūsų centro atstovai reguliariai lankosi įmonėse, stebi pameistrių pažangą, vertina, ar darbo sąlygos atitinka mokymo programos reikalavimus. Galutinis kvalifikacijos vertinimas vyksta nepriklausomai, todėl užtikrinama, kad įgyti įgūdžiai atitiktų valstybinius standartus“, – tikina L. Baltuškienė.

Darbdaviai taip pat dalyvauja kompetencijų vertinimo komisijose, todėl jų nuomonė tampa svarbia galutinio sprendimo dalimi. Vadovės įsitikinimu, smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms pameistrystė tampa strateginiu įrankiu, padedančiu spręsti darbuotojų trūkumo problemą.

„Smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, kurios sudaro regiono ekonomikos pagrindą, pameistrystė yra ne tik mokymo forma, bet ir išgyvenimo bei augimo įrankis“, – kalba L. Baltuškienė.

Pasak jos, 60–80 proc. pameistrių po mokymų tęsia karjerą ten, kur atliko praktinį mokymą.

Suteikia „tikro gyvenimo“ patirtį

Utenos regioninio profesinio mokymo centro patirtis rodo, kad pameistrystėje dalyvaujantys mokiniai paprastai yra labiau motyvuoti, brandesni ir atsakingesni už tuos, kurie mokosi tik tradiciniu būdu.

„Mūsų centro mokiniai dažnai pabrėžia, kad pameistrystė suteikia „tikro gyvenimo“ patirtį, kurios neįmanoma gauti vien mokyklos suole“, – priduria L. Baltuškienė.

Žinoma, jaunesniems pameistriams kartais prireikia laiko priprasti prie punktualumo, darbo tempo, tikslių instrukcijų laikymosi ir mažesnės „laisvės“ nei mokyklos aplinkoje. Praktinės užduotys įmonėje dažnai taip pat sudėtingesnės nei mokyklos dirbtuvėse. Tačiau sėkmės istorijų netrūksta.

Direktorė prisimena istoriją jaunuolio, kuris, pradėjęs mokytis profesinio mokymo centre, dar neturėjo aiškios karjeros vizijos, tačiau jį traukė praktinis darbas.

„Tapęs pameistriu, jis pradėjo dirbti gamybos įmonėje, kur nuo pirmos dienos turėjo asmeninį mentorių ir aiškų mokymosi planą. Pameistrys greitai parodė iniciatyvą ir gebėjimą mokytis, todėl, baigęs mokymus, gavo pasiūlymą likti dirbti įmonėje. Po metų jam patikėtos sudėtingesnės užduotys, o dar po kurio laiko – mažos brigados vadovo pareigos. Šiandien buvęs pameistrys koordinuoja šešių žmonių komandą ir jau pats padeda apmokyti naujus pameistrius“, – kalba L. Baltuškienė.

Utenoje įsikūrusios įmonės „K.T.S Production“ vadovas Dovydas Laurenčikas pritaria direktorei, kad pameistrystė svarbi ne tik mokymo įstaigoms ir mokiniams, bet ir verslui.

„Patikimos darbo jėgos trūkumas yra ypač aktuali problema Utenos regione, tad situacija skatina ieškoti naujų sprendimų. Mūsų įmonė jau yra sudariusi kelias pameistrystės sutartis, o daliai mokinių pasiūlyta tęsti karjerą įmonėje – tai rodo, kad toks bendradarbiavimas duoda realių rezultatų“, – sako D. Laurenčikas.

Jo teigimu, nors pameistrystė reikalauja papildomų resursų, ji suteikia ne tik galimybę užsiauginti darbuotoją: stebėdama jauno žmogaus adaptaciją, įmonė gali iš naujo įvertinti savo vidinius procesus, darbo instrukcijas ir organizavimo principus. Tai padeda tobulinti darbo aplinką ir efektyviau organizuoti veiklą.

D. Laurenčikas taip pat atkreipia dėmesį, kad pameistriai ne tik geriau ir lengviau supranta studijuojamą modulį, bet ir įgyja vertingų praktinių įgūdžių, kurių neįmanoma išmokti vien teorijoje.

„Pameistriui tai puiki galimybė ne tik įgyti praktinių įgūdžių, išmokti skaityti techninius brėžinius ir valdyti įrangą, bet ir susipažinti su darbo rinkoje galiojančiais reguliavimais, tokiais kaip darbų sauga, priešgaisrinė sauga, metrologiniai reikalavimai, taip pat – įgyti bendrųjų kompetencijų, susijusių su darbdavio ir darbuotojo santykiais“, – teigia „K.T.S Production“ vadovas.

Žinoma, jauniems žmonėms kartais sunku priprasti prie darbo tempo, disciplinos ir atsakomybės. Įmonėje darbas vyksta pagal griežtesnį grafiką, o užduotys dažnai būna sudėtingesnės nei mokyklos dirbtuvėse. Vis dėlto sunkumai dažniausiai įveikiami padedant mentoriams ir mokytojams.

„Reguliarus mokyklos, darbdavio ir mokinio bendravimas leidžia laiku spręsti iškilusias problemas ir užtikrinti sklandų mokymosi procesą“, – sako D. Laurenčikas.

Darbdavius, svarstančius apie dalyvavimą pameistrystės projekte, jis ragina būti aktyvius bendradarbiaujant su profesinėmis mokyklomis ir prisidėti ugdant jaunąją kartą.

„Kvalifikuoti darbuotojai iš niekur neatsiranda. Jeigu nori ką nors gauti – turi ką nors ir duoti“, – pažymi D. Laurenčikas.

Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.

Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.