Dalis profesijų išnyks
Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos strateginių verslo partnerysčių vadovė ir asociacijos „EdTech Lithuania“ valdybos narė Akvilė Alauskaitė sako, kad technologiniai pokyčiai, automatizacija ir dirbtinis intelektas jau pakeitė darbo pobūdį, o profesijos tapo itin dinamiškos.
„Ilgą laiką išsilavinimas buvo suvokiamas kaip vienkartinis gyvenimo etapas, tačiau aiškėja tendencijos, kad ateities ekonomikoje svarbiausia kompetencija bus gebėjimas nuolat mokytis, atsisakyti pasenusių žinių ir greitai įgyti naujų. Universitetai, verslas ir valstybės institucijos turi kartu kurti ekosistemas, kurios leistų žmonėms augti ir mokytis visą gyvenimą“, – teigia A. Alauskaitė.
Susiję straipsniai
Pasak jos, prognozuojama, kad iki dešimtmečio pabaigos pasaulyje gali atsirasti apie 170 mln. naujų darbo vietų, tačiau kartu dalis dabartinių profesijų išnyks ar transformuosis.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbta analizė atskleidžia, kad darbo rinkoje įsitvirtina vadinamasis „skills-first“ (liet. pirmiausia – įgūdžiai) principas, kai organizacijos daugiau dėmesio skiria konkretiems kandidato gebėjimams, o ne jo turimiems diplomams.
„Tiesa, nors darbo rinkoje vis labiau reikalaujama nuolatinio kompetencijų atnaujinimo, analizė atskleidžia, kad vidutiniškai tik apie 8 proc. suaugusiųjų dalyvauja formaliose mokymo programose“, – pastebi A. Alauskaitė.
Mokytis galima ne tik universitete
Nors išgirdę žodį „mokytis“ greičiausiai iškart pagalvojame apie mokyklos suolą ar universiteto auditoriją, šiandien galimybių pasisemti naujų žinių yra kaip niekada įvairių.
Kaip sako nuotolinio universiteto moterims „WoW University“ įkūrėja Inga Jablonskė, ateities mokymasis vis labiau remiasi bendruomenėmis – svarbų vaidmenį įgauna mentorystės programos ir žinių ekosistemos, kuriose žmonės mokosi vieni iš kitų dalindamiesi patirtimis ir kurdami naujas idėjas.
„Šiandien praktinis įgūdžių ir kompetencijų pritaikymas dažnai yra svarbesnis už teorines žinias. Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje žmonės nori mokytis to, kas čia ir dabar pasitarnauja skirtingoms jų gyvenimo sritims, todėl vis svarbesnis tampa holistinis ir praktiškas požiūris į tobulėjimą. Nuolatinis mokymasis yra būtinas – jis padeda ne tik prisitaikyti prie pokyčių, bet ir realizuoti save siekiant sėkmės“, – teigia I. Jablonskė.
„EdTech Lithuania“ vadovė Jurgita Jaruševičienė priduria, kad dirbtinis intelektas ir švietimo technologijos (EdTech) taip pat keičia mokymosi procesus bei leidžia pritaikyti mokymąsi pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius.
„Dirbtinis intelektas nekeičia žmogaus, veikiau plečia jo galimybes. Pirmą kartą istorijoje turime įrankius, leidžiančius kiekvienam mokytis pagal savo tempą ir potencialą, tad svarbiausia – ne pačios technologijos, o mūsų gebėjimas jas panaudoti stiprinant žmonių potencialą“, – sako J. Jaruševičienė.
Apie ateities mokymąsi diskutuos ekspertai
Ateities mokymosi temos plačiau bus nagrinėjamos konferencijoje „Mokymasis visą gyvenimą: naujoji įgūdžių ekonomika“, kuri vyks 2026 m. balandžio 16 d. Vilniuje.
Renginyje dalyvaus tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai, akademikai, verslo lyderiai ir inovacijų kūrėjai.
Konferencijoje bus diskutuojama apie ateities mokymosi modelius, regionų talentų pritraukimą, technologijų poveikį žmogaus gebėjimams bei įgūdžių poreikį sparčiai kintančioje ekonomikoje.
Programoje taip pat numatyti pokalbiai apie naujo mokslo kūrimą: nuo antreprenerystės tyrimų iki pažangių technologijų, leidžiančių saugoti informaciją DNR molekulėse.