Viena iš mokymo formų, leidžiančių mokiniams greičiau įsilieti į darbo rinką yra pameistrystė. Ši mokymosi forma leidžia mokiniams greičiau įgyti praktinių įgūdžių, o verslui – aktyviau dalyvauti rengiant būsimus specialistus.
Pasak centro direktoriaus Mindaugo Čerkausko, sprendimą aktyviau taikyti šią mokymosi formą lėmė noras profesinį mokymą labiau susieti su darbo rinkos poreikiais.
„Norime, kad mokymas būtų kuo arčiau darbo. Klasėje galima išmokti daug teorijos, tačiau technologijos ir darbo metodai keičiasi taip greitai, kad verslas prie naujovių prisitaiko gerokai greičiau. Pameistrystė leidžia mokiniams mokytis tikroje darbo aplinkoje, o mums – greičiau reaguoti į verslo poreikius“, – sako direktorius.
Susiję straipsniai
Regionams svarbus sprendimas
Pameistrystė regionuose įgauna vis didesnę reikšmę. Viena vertus, kai kuriose savivaldybėse nedarbo lygis išlieka aukštas. Pavyzdžiui, Kelmės rajone nedarbas yra vienas didžiausių šalyje – 11,4 %. Kita vertus, vietos verslas neretai susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Pasak M. Čerkausko, būtent pameistrystė padeda spręsti šį darbo rinkos paradoksą regionuose.
„Pameistrystė padeda mažinti atotrūkį tarp teorinio pasirengimo ir darbdavių lūkesčių. Jauni žmonės dar mokymosi metu įgyja darbo patirties ir užmezga ryšius su vietos darbdaviais. Tai labai svarbu ir regionams, nes skatina jaunimą likti ir kurti savo ateitį čia“, – sako centro vadovas.
Programos, kurios atliepia verslo poreikius
Profesinio mokymo programos dažnai formuojamos atsižvelgiant į vietos ekonomikos struktūrą. Tai leidžia rengti specialistus, kurių iš tikrųjų reikia darbo rinkai.
Daugelyje regionų darbuotojų trūkumas labiausiai jaučiamas žemės ūkio, statybos ir paslaugų sektoriuose. Todėl tokios programos kaip svečių aptarnavimo darbuotojų ar konditerių rengimas dažnai orientuojamos į vietos verslo poreikius. Tokiu būdu profesinis mokymas tampa glaudžiai susijęs su ekonominiu gyvenimu.
Vienas svarbiausių pameistrystės bruožų yra aktyvus įmonių dalyvavimas. Įmonės ne tik priima pameistrius, bet ir dalyvauja rengiant mokymo planus bei atnaujinant profesinio mokymo programas.
„Vis daugiau įmonių supranta, kad pameistrystė nėra tik pagalba mokyklai. Tai bendras darbas ir abipusė nauda. Verslas gali dalyvauti rengiant mokymo planus, patarti atnaujinant programas ir padėti geriau suprasti, kokių kompetencijų šiandien reikia darbo rinkoje“, – sako M. Čerkauskas.
Toks bendradarbiavimas leidžia mokymo įstaigoms greičiau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių. Vis dėlto kai kurios įmonės pradžioje vis dar abejoja, ar verta įsitraukti į pameistrystės programas. Dažniausiai verslas nerimauja dėl papildomos administracinės naštos arba dėl to, kad parengtas darbuotojas gali išvykti dirbti kitur. Tačiau praktika rodo, kad tokios abejonės dažniausiai greitai išnyksta.
„Verslas tikisi lojalumo, tačiau vis dažniau supranta paprastą dalyką – geriau turėti apmokytą specialistą kuriam laikui, nei neturėti jokio darbuotojo išvis“, – pastebi M. Čerkauskas.
Mokymasis su meistru
Pameistrystės modelyje svarbų vaidmenį atlieka meistras – patyręs įmonės darbuotojas, kuris padeda mokiniui mokytis darbo vietoje.
Tai leidžia mokiniui greičiau perprasti profesijos subtilybes. Skirtingai nei įprastame darbe, meistras turi aiškią funkciją – padėti mokytis ir perduoti savo patirtį.
„Kai pameistrys turi priskirtą meistrą, jis gali drąsiau klausti ir mokytis. Tai leidžia daug greičiau įgyti praktinių įgūdžių“, – sako centro direktorius.
Pameistrystės rezultatai dažnai matomi gana greitai. Dalis pameistrių po mokymų lieka dirbti toje pačioje įmonėje.
„Bendra tendencija rodo, kad apie 60–80 procentų pameistrystę baigusių žmonių lieka dirbti pas tą patį darbdavį arba tęsia veiklą pasirinktoje srityje“, – teigia M. Čerkauskas.
Tai rodo, kad pameistrystė gali tapti veiksmingu būdu spręsti darbuotojų trūkumo problemą.
Pasikeitusi mokinių motyvacija
Pameistrystė keičia ir pačių mokinių požiūrį į mokymąsi. Dirbdami įmonėje jie jaučiasi atsakingi už savo darbą.
„Mokiniai jaučiasi vertinami, nes už darbą gauna atlyginimą. Dažnai tai būna vienos pirmųjų jauno žmogaus pajamų, kurios keičia požiūrį – iš pasyvaus mokinio jis tampa atsakingu darbuotoju“, – sako M. Čerkauskas.
Toks pokytis didina pasitikėjimą savimi ir padeda labiau vertinti pasirinktą profesiją. Palyginti su tradiciniu mokymu, pameistriai dažnai turi daugiau praktinių įgūdžių. Jie ne tik išmano technologijas, bet ir supranta darbo procesus, geba dirbti komandoje ir laikosi darbo disciplinos.
„Pameistriai dažnai lenkia kitus mokinius praktiniais įgūdžiais. Jie geriau supranta darbo aplinką, komandinį darbą ir atsakomybę“, – sako centro vadovas.
Sėkmės istorija – kūryba ir technologijos
Vienas iš puikių pavyzdžių, atskleidžiančių pameistrystės naudą, yra bendradarbiavimas su Kelmėje įsikūrusia reklamos paslaugų įmone „Justudija“. Tai kūrybinė įmonė, teikianti dizaino, filmavimo, spaudos ir lauko reklamos paslaugas. Čia pameistrystę atliko multimedijos techniko specialybę pasirinkę Alanas ir Viktorija. Abu mokiniai greitai išsiskyrė smalsumu ir motyvacija.
„Jau pirmomis dienomis matėsi jų žingeidumas ir noras mokytis. Tokie pavyzdžiai parodo, kaip pameistrystė leidžia jaunam žmogui atrasti savo stipriąsias puses“, – pasakoja M. Čerkauskas.
Viktorija siekė išmokti kurti spaudos produkciją ir geriau suprasti socialinių tinklų komunikaciją, o Alanas domėjosi filmavimu ir vaizdo montavimu. Pameistrystės metu jis išmoko valdyti droną ir sukūrė ne vieną projektą. Vienas svarbiausių momentų pameistrystėje yra tada, kai mokinys pradeda savarankiškai atlikti užduotis.
„Tai momentas, kai mokinys pajunta, kad jo darbas kuria vertę. Tada atsiranda ir didesnis pasitikėjimas savimi“, – sako centro direktorius.
Direktoriaus manymu, svarbu, kad tokios įmonės kuriasi regionuose, nes galimybė atlikti darbus nuotoliu leidžia aptarnauti klientus visoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Tuo tarpu Kelmėje sukuriamos darbo vietos, o gyventojų pajamų mokestis patenka į rajono biudžetą.
Rezultatai ir ateities planai
Kelmės profesinio rengimo centras aktyviai įsitraukė į Europos socialinio fondo agentūros vykdomą projektą „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, kurio metu pameistrystės mokymosi forma centre naujai pradėta taikyti penkiose profesinio mokymo programose“. Programos metu pameistrystės forma mokėsi 37 mokiniai. Buvo bendradarbiaujama su keturiomis įmonėmis.
Tuo tarpu visoje Lietuvoje per trejus metus Europos socialinio fondo agentūrai vykdant profesinio mokymo projektus į pameistrystės veiklas įsitraukė beveik 900 įmonių iš įvairių verslo sektorių, o pameistriai mokėsi pagal beveik 100 skirtingų profesinio mokymo programų.
Kelmės profesinio rengimo centras planuoja toliau plėsti šią mokymosi formą ir įtraukti naujas specialybes, ypač susijusias su technologijų diegimu žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje.
„Pameistrystė yra vienas iš kelių mažinti nedarbą ir kartu stiprinti regionų ekonomiką“, – apibendrina Kelmės profesinio rengimo centro direktorius Mindaugas Čerkauskas.
Projektą „Pameistrystės viešinimas Lietuvoje“ vykdo Europos socialinio fondo agentūra. Daugiau informacijos apie pameistrystę skelbiama interneto svetainėje: https://igykprofesija.lt/pameistryste/.
Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis.